Pirmoji specializuota mėsinių galvijų paroda, surengta žaibiškai, pavyko taip gerai, kad iškart po jos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija sulaukė kelių ūkių pasiūlymo surengti tokią parodą ir 2017 metais. Regis, mėsinių galvijų augintojai dideliais žingsniais vejasi Europą.

Paroda paskutinėmis rugsėjo dienomis vyko „Vaja Farm" ūkyje, Anykščių rajone. Čia buvo viskas, ko reikia tokiems renginiams: rinktiniai įvairių veislių galvijai, galimybė juos apžiūrėti ir įvertinti, įdomūs seminarai ir lektoriai, nuostabi ūkio aplinka, daug žmonių ir gražus rudeniškas oras.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) dvi dienas trukusią specializuotą parodą surengė vos per mėnesį. Per tokį trumpą laiką ir ūkio savininkas Vygantas Šližys turėjo pritaikyti didžiulę teritoriją parodai. O ta teritorija išties nepaprasta - šalia Anykščių šilelio, klonių ir kalvų kalvelių išraižyta, pušaitėmis apsodinta.

Parodoje vyko įvairūs seminarai ir paskaitos, eksponuoti vienuolikos veislių 38 galvijai. Juos atrinko galvijų vertintojai Andrius Turskis ir Alvydas Pečiulaitis. Pagrindinė parodos organizatorė Vilma Živatkauskienė, LMGAGA direktorė, džiaugėsi, jog ūkininkai supranta, kad aukštos veislinės vertės gyvulys turi būti viešai rodomas.

Demonstravo Lietuvoje atvestus galvijus

Mėsinės galvijininkystės tėvu Lietuvoje vadinamas prof. Česlovas Jukna sakė, kad pasiekti tokių rezultatų, kuriais gali šiandien pasidžiaugti, reikėjo 20 metų sunkaus darbo ir ilgo kelio. „Pagaliau gyvulių atsirado tiek, kad galime ir specialią parodą surengti. Smagu matyti ir jaunus veidus, ir tuos, kurie prieš du dešimtmečius pradėjo eiti šiuo keliu, kai nebuvo nei supratimo, kaip auginti mėsinius galvijus, nei teisinės bazės. Bet užaugo profesionalai, kurie gali ir kitus konsultuoti, ir kurti pelningą verslą", - džiaugėsi profesorius.

Jo manymu, dabar galvijų augintojų kelias turėtų būti - išmintinga intensyvi galvijininkystė, didžiausią dėmesį skiriant veislei gerinti, kadangi veisliniams gyvuliams šiandien didžiausia paklausa.

„Pagaliau tai įvyko - specializuota paroda ūkio lygiu, apie ką visi šnekėjome 10 metų. Mėsinių galvijų augintojai tai padarė! Labai tuo džiaugiuosi. Tai - ir veislininkystės, ir ūkininkų savivaldos žingsnis į priekį. Eksponuojami pirmarūšiai gyvuliai, atitinkantys savo veislę. Ir viskas surengta lauko sąlygomis, be jokių brangių statinių, įrengti puikūs gardai su takais galvijams išvaryti vertinimui. Ši paroda tikrai verta dėmesio. Dabar tik klausimas - kiek ji augs toliau", - kalbėjo Galvijų veisėjų asociacijos vadovas dr. Edvardas Gedgaudas.

Ūkininkai stengėsi būti kuo arčiau savo augintinių, ypač pirmąją parodos dieną, kad galvijai, atsidūrę jiems neįprastoje aplinkoje, nejaustų didelio streso. Su duona aplink savo Aberdynų angusų telyčias sukinėjosi Vaida Pajarskienė (Anykščių r.), nuolatinis visų parodų dalyvis Algirdas Salyklis (Lazdijų r.) labai nuoširdžiai globojo nerimą jautusią galovėjų veislės karvę su jaunikliu, Virginijus Brezgys (Plungės r.) - savo užaugintą aubrakų bulių.

Daugelis ūkininkų eksponavo jau Lietuvoje gimusius ir užaugintus galvijus. Pasak V. Brezgio, jeigu jau gebame patys užauginti, tai savus gyvulius, o ne atvežtinius, ir turime parodoje demonstruoti. Geriausi savo kategorijose pripažinti ūkininkų Rimanto Rimkaus, Virginijaus Stumbrio, Rasos Babikienės, Ričardo Kvekšo ir Remigijaus Urbanavičiaus galvijai. O vertino galvijus du specialistai iš Vokietijos - Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos Gyvulininkystės instituto mokslininkas dr. Jorgas Martinas (JÖrg Martin) ir veislininkystės specialistas Klemensas Brašas (Clemens Braschos).

Ūkininkė V. Pajarskienė tikisi, kad kitais metais parodoje bus dar daugiau galvijų ir galbūt vyks aukcionas, kuriame juos bus galima parduoti. „Tikrai, Lietuvoje jau užauginame pakankamai geros veislinės vertės gyvulių ir jau nebūtina važiuoti jų pirkti į užsienį. Aukcionas būtų visiems augintojams papildomas stimulas stengtis", - tvirtina Vaida.

Kiano veislės galvijai - naujiena Lietuvoje. Prieš tris mėnesius juos auginti pradėjo Širvintų r. ūkininkas Darius Šepkus, atvežęs į parodą du buliukus ir dvi telyčias.

Parodas rengti būtina

Specializuota paroda surengta nepraėjus nė mėnesiui po veislininkystės parodos Algirdiškyje. V. Živatkauskienės nuomone, tai nėra pats geriausias variantas, bet parodų Lietuvoje reikia. „Kuo daugiau jų bus, tuo labiau populiarinsime savo šaką. Vietos po saule tikrai užteks abiem parodoms, tik galbūt Algirdiškio parodos formatas turėtų keistis. Ten yra puiki bazė, kur galima atvežti labai daug gyvulių, organizuoti profesionalius aukcionus ir pritraukti užsienio pirkėjus. O mūsų rengiamoje parodoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama šviečiamajai veiklai, konsultacijoms, ūkininkams susipažinti, bendrauti tarpusavyje, vienytis, žinoma, tai leistų gerinti selekcinį darbą mėsinių galvijų augintojų ūkiuose, pagyvinti prekybą veisliniais gyvuliais", - kalbėjo LMGAGA direktorė, įsitikinusi, kad daugelis asociacijos narių - tai ekologinių ūkių savininkai, auginantys mėsinius galvijus natūraliomis, gamtą tausojančiomis sąlygomis ir tiekiantys rinkai kokybiškus ir vartotojų lūkesčius atitinkančius produktus.

Tik šiemet LMGAGA direktore tapusi V. Živatkauskienė drąsiai priėmė iššūkį surengti parodą per rekordiškai trumpą laiką - finansavimą Žemės ūkio ministerija patvirtino tik rugpjūčio viduryje. „Padedant Rasai Čirienei radome Vygantą Šližį, kuris taip pat ryžosi priimti iššūkį. Rengdamas parodą jis paaukojo daug laiko, savo lėšų ir, kas labai svarbu, dirbo su meile. Tai buvo jaučiama kiekviename žemės lopinėlyje. Ir naujų idėjų, ką ir kaip geriau padaryti, Vygantas nuolat turėjo", - džiaugėsi V. Živatkauskienė.

Daugelis V. Šližio klausė, kodėl ėmėsi tokio didelio darbo - rengti parodą. „Man įdomu. Pirmoji specializuota mėsinių galvijų paroda - tai Lietuvoje nauja. Manau, ji vyks kasmet. Kita vertus, tai - iššūkis tokį renginį suorganizuoti per mėnesį. Be didelių „Vaja Farm" kolektyvo pastangų to nebūtume padarę", - kalbėjo ūkio šeimininkas.

***

„Vaja Farm" ūkis įsikūręs Anykščių šilelio kraštovaizdžio regioniniame parke. „Mokslininkai sako, kad tirpdamas paskutinis ledynmečio laikotarpio ledas čia ir suformavo tas gražias kalvas, slėnius ir šį kraštovaizdį", - pasakoja ūkio savininkas Vygantas Šližys. Idėja čia įkurti ūkį, kuris oficialiai yra uždaroji akcinė bendrovė, gimė paprastai: šalia yra Vyganto tėvų ir senelių žemė. Ūkį V. Šližys pradėjo kurti kartu su vokiečiu E. F. Baumeriu. Atsivežė juodu 180 galvijų - 6 bandos po 30 gyvulių. Šiuo metu ūkyje jau yra 220 karvių žindenių, 12 bulių ir daug prieauglio. Pirmasis ūkio bulius dėl įspūdingo dydžio buvo pavadintas Puntuku, jis iki šiol ganosi pievoje. „Taigi, atvykote į buliaus Puntuko valdas", - šypsosi ūkio šeimininkas.