03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/11
Naujas Darbo kodeksas – iššūkiai agroverslui
  • Vytautas ŠENAVIČIUS Advokatų profesinės bendrijos TVINS advokatas ir partneris
  • Mano ūkis

Planuojama, kad naujasis Darbo kodeksas įsigalios 2017 m. sausio 1 d. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, agroverslas taip pat turės prie jų prisitaikyti: pakeisti sudarytas darbo sutartis, kitus susitarimus su darbuotojais (pavyzdžiui, visiškos materialinės atsakomybės, konfidencialumo susitarimus). Be to, daliai agroverslo įmonių reikės sukurti darbo tarybas, pakeisti atostogų skaičiavimo tvarką, peržiūrėti atlyginimo, asmens duomenų saugojimo politiką.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą įtvirtintos šios darbo sutarčių rūšys: neterminuotos, terminuotos, trumpalaikės, sezoninės, antraeilių pareigų, nuotolinio darbo. Nuo 2017 m. liks galioti tik neterminuotos, terminuotos ir sezoninės, taip pat atsiras naujų darbo sutarčių galimybės: laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams.

Aktualu tai, kad terminuotas darbo sutartis bus galima sudaryti ir nuolatiniam darbui. Antai dabar terminuotos darbo sutartys gali būti sudaromos tik nenuolatiniam darbui. Teismuose aiškinama, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas yra grindžiamas objektyvia būtinybe patenkinti laikinai padidėjusį darbo poreikį, pavyzdžiui, įgyvendinti projektą, pavaduoti kitą asmenį, pristatyti gaminį. Tačiau pagal dabartinį reguliavimą, tarkime, sezono metu priėmus mechaniko asistentą, kilus ginčui gali būti sudėtinga įrodyti, kad tokia darbo sutartis buvo terminuota. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, iki 20 proc. agroverslo sudarytų darbo sutarčių galės būti kvalifikuojamos ir kaip terminuotos, ir kaip nuolatinės.

Reikėtų žinoti ir tai, kad išbandymo laikotarpiu darbo sutartį bus galima nutraukti tiek darbuotojo, tiek darbdavio reikalavimu, nepriklausomai, kurio iniciatyva išbandymo laikotarpis buvo nustatytas. Dabar teismuose pasitaiko ginčo atvejų, kai darbuotojas savo iniciatyva pats nustato išbandymo laikotarpį, o darbdavys, išbandymo laikotarpiu nusprendęs jį atleisti, to padaryti neturi galimybės. Teismai sprendžia, kad iš anksto neaptarus darbdavio teisės atleisti darbuotoją išbandymo laikotarpiu, jis tokios teisės ir neturi. Pagal naujas taisykles darbdavys, net neaptaręs savo teisės atleisti darbuotoją išbandymo laikotarpiu, tai galės padaryti. Taigi bus galima paprasčiau atsisveikinti su darbuotoju, kuris išbandymo laikotarpiu nepateisino lūkesčių.

Darbuotojų atlygis ir atostogos

Dabar agroversle nemažai darbuotojų dirba už minimalią algą. Jų pareigos gali būti įvairios – nuo pagalbinio darbininko iki vadybininko. Pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojui atlygis siūlomas minimalus, o reikalavimai keliami nemaži (atitinkamas išsilavinimas, patirtis). Šiandieną susitarimas dėl atlygio yra darbuotojo ir darbdavio teisė. Naujasis Darbo kodeksas nustato naują labiau apibrėžtą ir darbuotojui palankesnę taisyklę – minimalus darbo užmokestis galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotu darbu bus laikomas toks darbas, kuriam atlikti nereikalingi jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Kartu kyla klausimas, koks atlygis turės būti mokamas, jeigu asmuo yra kvalifikuotas? Ar jo atlygis nuo minimalaus atlygio skirsis iš esmės, ar tik keliais eurais ar procentais? Šiuo metu aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra. Todėl verslas turės peržiūrėti galiojančias darbo sutartis, pareigines darbuotojų instrukcijas ir įvertinti, ar keliami reikalavimai darbuotojui nėra pernelyg dideli lyginant su jam mokamu atlygiu. Taigi naujasis Darbo kodeksas tam tikrais atvejais suteiks daugiau garantijų minimalią algą gaunantiems asmenims, skatins verslą iš naujo įvertinti darbuotojams keliamus reikalavimus.

Kita situacija susiklosto, kai darbuotojo užmokestis siekia ne mažiau kaip 2 vidutinius darbo užmokesčius. Šiuo atveju įmonė su darbuotoju gali tartis dėl jam palankesnių darbo sutarties sąlygų – nukrypti nuo šiuo metu galiojančio Darbo kodekso reikalavimų.

Be to, naujajame Darbo kodekse įtvirtinama pareiga darbovietėje nustatyti darbo apmokėjimo sistemą. Bendru atveju darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvine sutartimi. Jeigu darbovietėje kolektyvinė sutartis nėra sudaryta, o vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, esamą darbovietėje darbo apmokėjimo sistemą privalo patvirtinti darbdavys ir supažindinti su ja visus darbuotojus. Toks reikalavimas apsaugo darbuotojų interesus.

Dažnai pasitaiko, kad nėra pakankamai efektyviai užtikrinamas darbuotojų lygiateisiškumas dėl proporcingo atlygio lyginant su kitais darbuotojais. Todėl naujovėmis siekiama, kad panašių darbo rezultatų pasiekiantys darbuotojai gautų lygiavertį atlyginimą, taip pat nebūtų diskriminuojami dėl amžiaus ar lyties. Kiekvienas darbuotojas, pastebėjęs, kad jo atlygis yra mažesnis už kito panašaus darbuotojo, galės reikalauti proporcingo atlygio.

Agroverslui naudingi pakeitimai yra susiję su kasmetinių atostogų skaičiavimu. Šiandien dažnai pasitaiko, kad darbuotojai kūrybiškai naudojasi jiems suteiktomis 28 kalendorinėmis dienomis tam, kad atostogos truktų kiek galima ilgiau. Nuo 2017 m. kasmetinės atostogos bus skaičiuojamos darbo dienomis ir atitinkamai suteikiamos 20 darbo dienų atostogos. Iki to laiko verslas turėtų suskubti ne tik pakeisti galiojančias darbo sutartis, bet ir nuo 2017 m. perskaičiuoti susikaupusias atostogas.

Nebeliks visiškos materialinės atsakomybės sutarčių

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis paprastai sudaroma tam, kad neatsakingai dirbantis darbuotojas darbdaviui padarytą žalą privalėtų atlyginti visa apimtimi. Tai ypač svarbu dirbant su stambia žemės ūkio technika, grūdų priėmimo ir valymo srityse, fermose. Neatidumas, klaida, abejingumas gali lemti šimtus tūkstančių eurų siekiančius ar net didesnius nuostolius. Tačiau nuo kitų metų tokių sutarčių nebeliks – agroverslas visiškos materialinės atsakomybės klausimus galės aptarti ir dėl jų susitarti tik tuo atveju, jeigu yra pasirašoma kolektyvinė darbo sutartis. Taip versle skatinami kolektyviniai darbo santykiai, leidžiantys detalizuoti ir nukrypti nuo naujajame Darbo kodekse keliamų reikalavimų.

Agroverslui, kuriam svarbi konfidenciali informacija ir buvusių darbuotojų nekonkuravimas (išėjusio darbuotojo pareiga tam tikrą laiką nedirbti kitoje konkuruojančioje bendrovėje ar nesteigti savo), naujasis Darbo kodeksas taip pat atneš naujovių. Įtvirtinama teisė darbdaviui susitarti su darbuotoju dėl įsipareigojimo neatskleisti konfidencialios darbdavio informacijos. Naujos taisyklės įtvirtina nekonkuravimo susitarimų sudarymo galimybę ir sąlygas: susitarimų galiojimo terminas – ne ilgiau kaip 2 metai; gali būti sudaromi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų; nekonkuravimo laikotarpiu kompensacijos už nekonkuravimą dydis – ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Be to, kompensacija už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu (šiuo metu dažnai darbo sutartyse susitariama, kad mokestis už nekonkuravimą yra įskaičiuotas į mokamą atlygį).

Ankstesniame Darbo kodekse šių nuostatų nebuvo, tad kildavo ginčų, ar konfidenciali informacija yra suprantama teisingai, ar darbo sutartyje aptartos nekonkuravimo sąlygos yra pakankamai palankios darbuotojui, ar buvęs darbuotojas neturėtų gauti didesnės kompensacijos nekonkuravimo laikotarpiu. Naujovės agroverslui suteiks daugiau aiškumo, kokios sąlygos laikomos pakankamomis, kad buvęs darbuotojas nekonkuruotų.

Naujovės stambiam agroverslui

Siekiant apsaugoti darbuotojų, kurie dirba didesniuose kolektyvuose, interesus, Darbo kodekse nustatoma pareiga sudaryti darbo tarybą, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau darbuotojų. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbuotojų, darbo taryba nesudaroma. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalės bent kartą per metus teikti atnaujintą informaciją: darbuotojų (išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus) duomenis (nuasmenintus) apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį; kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Dar daugiau – darbdavys privalės ne rečiau kaip kartą per metus informuoti darbo tarybą apie laikinojo, ne viso darbo ir terminuotų darbo sutarčių būklę darbovietėje. Taip pat darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai 20 ir daugiau darbuotojų, privalės informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl dalies vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo.

Didesni reikalavimai keliami agroverslui, kurio darbuotojų skaičius viršija 50. Siekiant, kad darbuotojai būtų vertinami vienodai, nuo 2017 m. privaloma priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti: lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones; darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones.