Kai visa griaunantis 2008-ųjų recesijos cunamis nuslūgo, vos į mirusių prekinių ženklų kapinyną nenukeliavę „Ford" ir „General Motors" sulaukė keisto perspėjimo: „Dabar jums reikia bijoti korėjiečių"... Suprasti kodėl, galima šiek tiek detaliau panagrinėjus vieną pavyzdį - Kia Sportage.

Tiesą sakant, tokia įžvalga nustebinti galėjo tik tuos, kurie pastaraisiais metais visiškai nesekė ką nuveikė „Hyundai" ir „Kia" po savo vestuvių 1998-aisiais. Kurį laiką ambicingi šių dviejų Pietų Korėjos kompanijų pareiškimai apie siekį tapti penktu didžiausiu automobilių gamintoju pasaulyje ir nustebinti kokybe rinkos apžvalgininkams kėlė šypsenas. Tačiau, prabėgus vos dešimtmečiui nuo strateginių rokiruočių pradžios, skeptikai prikando liežuvius: nauji korėjiečių mašinų modeliai akį traukė moderniu dizainu, buvo sukurti preciziškai išanalizavus europietišką „gero automobilio" sampratą, sukonstruoti europiečių inžinierių ir pagaminti Slovakijoje bei Čekijoje pastatytose gamyklose. Pastarasis faktas reiškė, kad Hyundai ir Kia automobiliai pigesni už savo analogus iš Vokietijos ar Japonijos, o paskelbę apie precedento neturinčią 7 metų garantiją korėjiečiai nokautavo konkurentus iš Prancūzijos ar Italijos.

Kad tai nėra rinkodaros triukai, patvirtino autoritetingos rinkos tyrimų bendrovės „J. D. Power and Associates" ataskaitos. Pastaraisiais metais Korėjos automobilių gamintojų rezultatai šoktelėjo 11 proc. ir stipriai aplenkė bendrą šios industrijos kokybės gerėjimo rodiklį, siekiantį 3 proc. Pernai „Kia" prestižinėse kokybės lenktynėse užėmė antrąją vietą ir nusileido tik „Porsche", o du „Kia" modeliai pateko į absoliučiai geriausiais laikomų modelių dešimtuką. Šiais metais ketvirtosios kartos kompaktinis visureigis Kia Sportage itin sėkmingai pasirodė Vokietijos žurnalo „Auto Bild" surengtame 100 tūkst. kilometrų ilgalaikiame teste: geriausiai Europoje parduodamas „Kia" modelis per visą išbandymą nesusidūrė nė su viena problema ir buvo įvertintas 1 balu, t. y. geriausiai tarp 33 vokiečių ekspertų išbandytų automobilių. Analogišką rezultatą Sportage pasiekė kito specializuoto leidinio „Auto Motor und Sport" surengtame ištvermės egzamine. Užbėgdamas įvykiams už akių turiu prisipažinti, kad aš pats vokiečių konstruktorius laikau automobilių madų diktatoriais ir neginčijamais autoritetais (po „dyzelgeito" skandalo paaiškėjo, kad Europoje nėra nė vieno gamintojo, kurio dyzeliniai automobiliai atitiktų galiojančias taršos normas, ir kad naujausi „Volkswagen" modeliai nėra patys taršiausi). Tačiau sėdint prie Sportage vairo - nulis diskomforto. Labiausiai tikėtina, kad tam įtakos turėjo prieš kelerius metus į „Kia" komandą įsitraukęs vyriausiasis dizaineris Peteris Šrejeris, kuris anksčiau kūrė „Audi" ir „Volkswagen" ratuočius. Beje, šį vyruką metaforų mėgėjai dažnai lygina su futbolo pasaulio dievu Leoneliu Messiu - kiekvienas naujas vokiečio rankų palytėtas automobilis tampa įvarčiu į varžovų vartus. Antai minėtosios didžiosios ekonomikos krizės įkarštyje, kai beveik visų automobilių gamintojų pardavimai smuko drastiškai, tuo metu debiutavęs trečiosios kartos Sportage mėgavosi tokiu populiarumu, kad tekdavo laukti po 6-8 mėnesius, kol užsakytos komplektacijos visureigis atkeliaus į pirkėjo kiemą. Tam tikrų naujojo Sportage versijų ir šiuo metu reikia laukti nepadoriai ilgai, tačiau dėl vieno dalyko „Kia" ambasadoriai jau yra ramūs: jei į saloną užsukę potencialūs klientai nėra visiškai išsivadavę iš stereotipų dėl korėjietiškos produkcijos, jiems tiesiog pasiūloma išbandyti bet kurį modelį kelyje ir tada tęsti debatus. Daugumos vėlesnių dialogų tonas būna kur kas šiltesnis. Objektyvių priežasčių kabinėtis prie Sportage yra labai nedaug. Vizualiai nuo pirmtako jis skiriasi greičiau simboliškai ir tikrai atrodo neprastai. Visureigis išsaugojo identišką plotį ir aukštį (1 855 / 1 635 mm), tačiau šiek tiek pailgėjo (bazė + 30 mm, bendras ilgis + 40 mm iki 4 480 mm, todėl erdvės gale sėdintiems keleiviams padaugėjo). Patobulintas „pusės kulkos" siluetas pasižymi aštrių ir glotnių linijų kontrastu, atrodo dinamiškas ir modernus. Labiausiai dėmesį traukiantis pokytis - nuo žibintų blokų atskirtos radiatoriaus grotelės. Pastarųjų forma, primenanti „tigro nosį", tapo naujos kartos „Kia" modelių vizitine kortele. GT Line versijos modeliai turi kitą firminį bruožą - įspūdingai atrodančius „ice-cube" tipo keturgubus LED rūko žibintus. Interjere didelių stebuklų nėra. Visa jo architektūra atitinka klasikinius ergonomikos kanonus, o pagal apdailos medžiagų kokybę gali būti lyginamas su Premium klasės analogais. Lyginant su ankstesniuoju modeliu, naujoko garso izoliacija pastebimai pagerėjo: Sportage su benzininiu varikliu užfiksuoja tik 36 decibelų stiprumo triukšmą (2 dB mažiau už ankstesnės kartos modelį), o su dyzeliniu - 44 dB (ankstesnis modelis - 46 dB). Tokį rezultatą lemia geresnė prietaisų skydelio garso izoliacija ir akustiniai variklio skydai. Gamintojai tikina taip pat efektyviai sumažinę ir iš ratų arkų girdimą šniokštimą, tačiau „nutildžius" variklį būtent ši vieta atrodo problemiškiausia. Reikalai pagerėja į eterį paleidžiant daugiau decibelų iš garso sistemos (ji groja beveik idealiai), tačiau tuomet tampa sunkiau susikalbėti su bendrakeleiviais. Daugiau priekaištų mašinos Sportage interjerui galima būtų rasti, jei prie jos vairo persėstumėte iš Rolls-Royce Phantom ar bent jau 7 serijos BMW limuzino. Beveik visais kitais atvejais greičiausiai būsite maloniai nustebintas ar jausitės kaip namie. Salono erdvė suformuota galvojant apie keliaujančiųjų patogumą. Patobulintos sėdynės efektyviai kovoja su vibracija ir gali pasigirti didelėmis reguliavimo (10 krypčių vairuotojui ir 8 keleiviui; atlošo pasvirimo kampą galima keisti nuo 23 iki 37 laipsnių) galimybėmis. Gale sėdintys keleiviai taip pat gali pasirinkti vieną iš dviejų šildymo intensyvumo padėčių nugarai ir sėdynei. Keletas svarbių naujovių nematomos plika akimi. Sąlyginai nedidelės kėbulo matmenų korekcijos leido nuo 465 iki 503 l padidinti Sportage bagažinę, o degalų baką - nuo 58 iki 62 l. Be to, suprojektavus tvirtesnį rėmą, išaugo visureigio saugumo lygis: kėbulo atsparumas sukimui padidėjo net 39 proc. Trečios kartos modeliui buvo panaudota 18 proc. UHTS plieno (jis itin efektyviai sutvirtina siūles ir yra atsparesnis didesnei apkrovai), o naujasis modelis gali girtis, kad ši tvirta ir pažangi medžiaga sudaro net 51 proc. mašinos „kūno". Tvirtesnis plienas buvo naudojamas statramsčiams, šoniniams slenksčiams, stogui ir ratų arkoms gaminti. „Kia" komanda taip pat džiūgavo sėkmingai išsprendusi visus inžinerinius uždavinius, susijusius su automobilio dinamika ir ekonomiškumu. Bandymams skirtas modelis turėjo patobulintą 2 l darbinio tūrio dyzelinį motorą, generuojantį 185 AG ir 400 Nm, tačiau realiomis sąlygomis jie didelio įspūdžio nepadarė: lenkiant maždaug 85 km/val. greičiu judėjusį vilkiką, pasirodė, kad išnaudoti galios rezervą gerokai sunkiau, nei galima tikėtis turint tiek „arklių". Numynus akceleratoriaus pedalą iki dugno, 6 laipsnių „automatas" sukėlė nemažai triukšmo, tačiau nieko panašaus į „tigro pabudimą" neįvyko. Iki 100 km/val. po starto per 9,5 sekundes įsibėgėjančiam ir beveik 1 700 kg sveriančiam visureigiui tai normalu. Tiesiog sportiška automobilio išvaizda sukuria didesnius lūkesčius. Sritis, kurioje naujasis Sportage toks pat stiprus, kaip ir patys moderniausi analogai - saugumas. Be gausybės įprastų saugos oro pagalvių ir užuolaidų, automobilyje įrengtos kelios aktyvaus saugumo sistemos, leidžiančios išvengti incidentų ar bent sumažinti sunkių traumų tikimybę. ESC stabilumo kontrolės sistema susieta su elektroniniu vairo stiprintuvu, ji automatiškai aktyvuojama vos pastebėjus sukibimo praradimą ir padeda vairuotojui suvaldyti mašiną. Ilgo nuotolio radarai, užfiksavę galimo susidūrimo su kita transporto priemone ar pėsčiuoju pavojų, ima stabdyti automobilį. Elektronika taip pat perspėja apie nukrypimą (jei nerodomas posūkis) iš eismo juostos, automatiškai reguliuoja žibintų darbą, perspėja apie „akloje" zonoje esančius pavojus ir kita. Bendradarbiaudami su „TomTom" korėjiečiai „išmokė" navigaciją teikti vairuotojui naudingą informaciją apie eismo pokyčius realiu laiku, įspėti apie greičio matuoklius ir parodyti vietovės, kurioje keliaujama, orų prognozes. Ši sistema nieko nekainuos septynerius metus nuo įsigijimo dienos. Sportage yra pirmasis kompaktinis visureigis, siūlantis bevielį mobilaus telefono ar planšetinio kompiuterio kroviklį: mašina šiuos daiktus atpažįsta ir 5W įkrovimo sistemą aktyvuoja vos padėjus telefoną ant dėklo ir įspėja vairuotoją, jeigu jis palieka telefoną išlipdamas iš automobilio. Pabaigai apie pinigus. Lig šiol iš dalies nedidelė kaina buvo vienas pagrindinių „Kia" kozirių konkurencinėje kovoje. Bazinės komplektacijos modeliai, įvertinti maždaug 18 000 eurų, ir dabar siūlo šiek tiek daugiau komfortą didinančių smulkmenų nei kitų gamintojų SUV modeliai, tačiau už GT Line egzempliorius prašoma 35 000 eurų. Už tokius pinigus pasirinkimo galimybės beveik neribotos, tačiau kad ir ką būsite nusižiūrėję, „pasimatuoti" naująjį Sportage būtina.