Lietuvoje yra tinkamos gamtinės sąlygos plėtoti stabilią ir produktyvią gyvulininkystę. Tačiau dėl ne visada tinkamų šėrimo ir laikymo sąlygų, holšteinų veislės karvių produktyvumas mūsų šalyje neatitinka jų genetinio potencialo.

Tyrimais nustatyta, kad holšteinų veislė, esant aukštam šėrimo lygiui (5 500 ir daugiau pašarų vnt. per metus), labai pagerina (16,3-18,7 proc.) Lietuvos juodmargių, ypač turinčių 1/2 ir daugiau holšteinų kraujo, pieningumą. Šeriant blogiau (3 000-5 000 pašarų vnt. per metus), holšteinų kraujo turinčių karvių pieningumas yra 2,1-5,5 proc. mažesnis negu Lietuvos juodmargių.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur holšteinų veislės galvijai sudaro apie 95 proc. pieninių karvių, karvių produktyvumas siekia 10 000 ir daugiau kilogramų 3,8 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno.

Kaip subalansuoti racioną užtrūkio laikotarpiu

Gerinant pieno ūkių ekonominius rodiklius ir konkurencingumą, svarbu, kad karvių genetinis produktyvumo lygis būtų pasiektas nepakenkiant jų sveikatai, reprodukcijai ir ilgaamžiškumui. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai produktyvios pieninės aukšto genetinio potencialo karvės gauna gerai subalansuotus pašarus. Su pašarų daviniu gaunama energija ir žali baltymai, angliavandenių ir azotinių junginių tipas pašarų davinyje bei azoto ir energijos santykis yra mitybos veiksniai, lemiantys pašarų suvartojimą ir pieno gamybą.

Atsižvelgiant į ūkiuose sukauptų pašarų kokybę, jų cheminę sudėtį ir maistingumą visaverčiam karvių šėrimui užtikrinti, gali būti papildomai naudojami ūkyje pagaminti ar pramonės gaminami kombinuotieji pašarai, mineraliniai, vitaminų ar kitokie biologiškai aktyvių medžiagų papildai. Jų poreikis priklauso nuo sukauptų žolinių pašarų kokybės, cheminės sudėties ir maistingumo. Karvės su pašaru turi gauti tiek maisto medžiagų, kiek sunaudoja savo gyvybiniams poreikiams ir produkcijos sintezei (pienas, priesvoris, vaisius). Su pašaru per parą gyvuliai turi gauti tiek energijos, baltymų, mineralų, vitaminų ir vandens, kiek minėtiems poreikiams jų sunaudoja per parą.

Užtrūkio laikotarpiu gyvulių organizme kaupiasi papildomos maisto medžiagų atsargos, kurios vėliau per laktaciją naudojamos pieno sintezei. Šiuo laikotarpiu karvių svoris padidėja 10-12 proc. Užtrūkusių karvių šėrimas skirstomas į du periodus:

• 8-3 savaičių iki numatomo veršiavimosi;
• 3 savaičių iki veršiavimosi.

Per kiekvieną iš šių periodų pašarų ir maisto medžiagų poreikis skiriasi, todėl reikia optimaliai ir racionaliai šerti karves, kad jos tinkamai pasiruoštų būsimai laktacijai.

Užtrūkio laikotarpiu šėrimo racionas turi turėti du ar tris kartus mažiau energijos negu melžiamų karvių laktacijos pabaigoje ir keturis kartus mažiau energijos negu laktacijos pradžioje. Užtrūkusioms karvėms skirti daviniai turi būti geros kokybės ir įvairių pašarų. Didesniąją raciono dalį turi sudaryti apėmingieji pašarai (iki 2 proc. gyvulio svorio, skaičiuojant sausąją medžiagą). Kombinuotųjų pašarų užtrūkusioms karvėms skiriama atsižvelgiant į apėmingųjų pašarų kokybę ir maistingumą ir tiek, kiek reikia maisto medžiagų trūkumui padengti.

Užtrūkusiai karvei reikia daugiau mineralinių medžiagų ir vitaminų. Atsižvelgiant į šių pašarų sunaudojimo mastą ir svarbą gyvūnų mitybai, dėmesys jų kokybei ir saugai šiuo metu yra nepakankamas.

Atliko pašarų tyrimus

LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti Lietuvoje laikomų skirtingo holšteinų veislės kraujo laipsnio užtrūkusių juodmargių karvių racionus. Buvo surinkti keturių ūkių holšteinizuotų karvių šėrimo duomenys. Analizuotuose ūkiuose buvo nustatytas nuo 70 iki 93 proc. holšteinų kraujo laipsnis. Atlikti pašarų tyrimai, pagal pateiktus ūkio duomenis įvertinti užtrūkusių karvių racionai.

Visuose keturiuose ūkiuose (1, 2, 3, 4) karvės šertos naudojant drėgnų pašarų mišinių šėrimo technologiją. 1 ir 2 ūkiuose drėgnus pašarų mišinius sudarė įvairūs silosuoti ir kombinuotieji pašarai, jų į mišinius pridėta po 1 kg kiekvienai karvei. Karvės buvo šertos 2 kartus per parą.

Užtrūkusių karvių visavertį drėgną pašarų mišinį 3 ūkyje sudarė: kukurūzų silosas, daugiamečių žolių silosas, šiaudai, kombinuotieji pašarai, melasa. Karvės buvo šertos vieną kartą per parą.

Drėgnas pašarų mišinys karvėms 4 ūkyje buvo gaminamas iš kukurūzų siloso, daugiamečių žolių siloso, kombinuotųjų pašarų, jų pridedant po 1,5 kg karvei. Likusi dalis kombinuotųjų pašarų buvo atiduodama grupiniu būdu. Karvės šertos mechanizuotai 2 kartus per parą.

Visuose ūkiuose buvo paskaičiuoti ir palyginti su normomis užtrūkusių karvių paros racionai:

• 1 ūkio užtrūkusių karvių racioną sudarė 25 kg drėgno pašarų mišinio;
• 2 ūkio - 30 kg drėgno pašarų mišinio ir 2 kg grūdų mišinio;
• 3 ūkio - 28 kg drėgno pašarų mišinio;
• 4 ūkio - 25 kg drėgno pašarų mišinio ir 1,5 kg kombinuotųjų pašarų.

Su racionu 1 ūkio užtrūkusios karvės per parą gavo po 10,87 kg sausosios medžiagos (SM), 57,9 MJ NEL, 1 340 g žalių baltymų, 722 g virškinamųjų baltymų, 285 g žalių riebalų, 2 850 g žalios ląstelienos, 76,5 g kalcio ir 24,5 g fosforo. Gautas maisto ir mineralines medžiagas palyginus su maisto medžiagų poreikiu, buvo nustatyta, kad maisto ir mineralinių medžiagų trūksta, išskyrus riebalų ir ląstelienos, todėl galima teigti, kad šios grupės karvės šertos nevisaverčiu racionu.

Vidutinį 2 ūkio užtrūkusių karvių racioną sudarė 30 kg drėgno pašarų mišinio ir 2 kg grūdų mišinio per parą. Su raciono pašarais karvės gavo po 12,3 kg SM, 65 MJ/kg NEL, 1 624 g žalių baltymų, 926 g virškinamųjų baltymų, 363 g riebalų, 2 486 g ląstelienos, 131 g kalcio ir 42 g fosforo. Nustatyta, kad su raciono pašarais užtrūkusios karvės gavo nepakankamai SM, NEL, žalių bei virškinamųjų baltymų ir fosforo. Ūkyje reikėtų ruošti atskirą drėgną pašarų mišinį užtrūkusioms karvėms.

Užtrūkusioms karvėms 3 ūkyje per parą buvo skirta po 28 kg drėgno pašarų mišinio. Su raciono pašarais karvės gavo po 13,19 kg SM, 73 MJ NEL, 1 800 g žalių baltymų, iš jų 971 g virškinamųjų baltymų, 515 g žalių riebalų, 2 724 g žalios ląstelienos, 106 g kalcio ir 76 g fosforo. Palyginus gaunamą su racionu maisto medžiagų ir energijos kiekį su užtrūkusių karvių šių medžiagų poreikiu, nustatėme, kad racione trūksta energijos ir virškinamųjų baltymų, o kitų reikalingų medžiagų pakanka. Reikėtų ūkyje ruošti visavertį drėgną pašarų mišinį, skirtą užtrūkusioms karvėms, tai leistų subalansuoti racioną pagal trūkstamas maisto medžiagas.

Užtrūkusių 4 ūkio karvių racionuose trūksta daugumos maisto medžiagų ir energijos. Išanalizavus visus ūkyje naudojamus racionus karvėms šerti, nustatyta, kad karvės gauna nepakankamai maisto medžiagų. Norint subalansuoti ūkyje naudojamus užtrūkusių karvių racionus, reikėtų gaminti atskirą drėgną pašarų mišinį ir naudoti kombinuotuosius pašarus, skirtus užtrūkusioms karvėms.

Išvados

Analizuotų ūkių užtrūkusių karvių šėrimas pagal maisto medžiagų poreikį nėra visavertis, todėl reikėtų skirti daugiau dėmesio šios grupės karvių racionui. Pasiūlyta ruošti atskirus visaverčius drėgnus pašarų mišinius būtent užtrūkusioms karvėms.

LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkų nuomone, ūkiuose karvėms šerti yra mažiau naudojama kombinuotųjų pašarų su didesniu baltymų, išspaudų arba pupinių grūdų kiekiu. Mažesnis dėmesys karvių šėrimui gali mažinti produkcijos kiekį, kokybę, bet tai šiuo metu nulėmė stipriai sumažėjusios pieno kainos.