03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/11
Ekologiškai auginame salierus
  • Nijolė MAROČKIENĖ, dr. Rasa KARKLELIENĖ, dr. Danguolė JUŠKEVIČIENĖLAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Prekybos centruose norimų daržovių galima įsigyti ištisus metus. Gausi įvežtinių daržovių rūšių įvairovė ir aukštos kainos skatina ir mūsų šalies augintojus plėsti asortimentą. Daugėja ir norinčiųjų ekologiškai auginti salierus. Tikimės, mokslininkų atlikti tyrimai padės išsirinkti tinkamiausią veislę.

ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge salierų veislių įvairovė yra didelė. Deja, Nacionaliniame augalų veislių sąraše įrašytų salierų veislių nerasime. Lietuviškų veislių salierų nėra, nes selekcinis darbas šia kryptimi nevykdomas. Augintojams tenka rinktis įvežtines veisles. Auginant pramoniniu būdu, labai svarbu atsirinkti perspektyvias veisles.

Šakniniai, lapkotiniai ir lapiniai

Salierų (Apium L.) gentyje priskaičiuojama per dvidešimt skirtingų rūšių. Dauguma jų savaime auga Šiaurės pusrutulyje ir atogrąžų kalnuose. Lietuvoje auginama valgomojo saliero (Apium graveolens L.) rūšis, priklausanti salierinių (Apiaceae Lindl.) šeimai. Pagal maistui vartojamas dalis dar skirstoma į tris atmainas:

  • šakninis valgomasis salieras (Apium graveolens L. var. rapaceum (Mill.) Alef.);
  • lapkotinis valgomasis salieras (Apium graveolens L. var. dulce (Mill.) DC.);
  • lapinis valgomasis salieras (Apium graveolens L. var. secalinum Alef.).

Augalai dvimečiai, auginami kaip vienmečiai. Pirmaisiais metais augalai išaugina lapų skroteles (lapiniai), sultingus lapkočius (lapkotiniai) ir ropės formos mėsingus šakniavaisius (šakniniai), kurių minkštimas baltas, standus ir malonaus specifinio skonio. Antraisiais augimo metais augalai jau augina iki 1 m aukščio žiedynstiebius, suformuoja vidutiniškai 20 cm skersmens skėtinius žiedynus, kurie pražysta žalsvai balsvais smulkiais žiedeliais ir brandina sėklas.

Salierai auginami kaip daržoviniai, prieskoniniai ir vaistiniai augalai. Vertingos ir maistui vartojamos visos stipriai kvepiančios augalų dalys. Deja, lietuviai pirmenybę teikia šakniniams salierams, nors sukauptu mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, fosforo, geležies, mangano, jodo) kiekiu lapai lenkia šakniavaisius vidutiniškai 1,5 karto, vitamino C kiekiu - iki 12 kartų.

Veislių tyrimas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto ekologinio lauko sėjomainoje buvo daryti įvairių veislių salierų tyrimai. Darbo tikslas buvo įvertinti ir atrinkti atsparias ligoms ir pritaikytas vietinėms klimato sąlygoms veisles. Buvo tiriama dvylika skirtingų salierų veislių:

  • 6 šakninių salierų veislės: Maxim, Prinz, President, Giant Praque, Monarch ir Makar;
  • 4 lapkotinių salierų veislės: Malachit, Nuget, Zefir ir Golden Self Blanching 3;
  • 2 lapinių salierų veislės: Afina ir Gewone Snij.

Pasirinktos veislės yra įrašytos ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge.

Salierų daigai

Salierų gumbai užauga tinkamos kokybės tik tuomet, kai į lauką sodinami daigais. Mat šakninių salierų augimo trukmė ilga - iki 200 dienų. Lapkotinius ir lapinius salierus galima auginti ir dviem terminais (du kartus per vieną vegetacijos sezoną).

Bandymuose salierų daigai buvo auginami šildomame daigyne. Sėklos pasėtos į dėžutes, pripildytas paruošto durpių substrato ir smėlio mišinio santykiu 2:1 kovo antrąjį dešimtadienį. Sėjos gylis - 0,3-0,5 cm. Sėklų dygimas užtrunka 10-12 d., be to, patys augalai iš pradžių auga lėtai. Optimali dygimo temperatūra 23-25 °C. Po sudygimo temperatūra buvo mažinama ir 4-5 dienas palaikoma iki 10-12 °C (dieną ir naktį). Tuomet daigai neištįsta. Susiformavus tikrojo lapelio pirmajai porai, daigai buvo pikuojami į kasetes balandžio pirmą dešimtadienį. Augant daigams, optimali temperatūra turėtų būti 16-18 °C. Salierų daigai iki sodinimo į dirvą auga vidutiniškai 52 dienas.

Sodinimas į dirvą

Salierai auginti priesmėlio ant lengvo priemolio dirvožemyje. Literatūroje rašoma, kad sveikesni ir tinkamesni ilgai laikyti būna sunkesnėse dirvose išauginti salierai. Svarbu, kad dirva būtų nerūgšti (optimalus pH 6,5-7,5) ir, augant augalams, netrūktų drėgmės. Geriausia salierai auga, kai oro temperatūra 15-20 °C. Labai svarbu laikytis sėjomainos reikalavimų. Pagrindinė taisyklė - nesodinti giminingų augalų toje pačioje vietoje 3-4 metus. Beje, naudinga salierus auginti šalia kopūstų, pupų ir pupelių, nes jų skleidžiamas stiprus aromatas atbaido kenkėjus.

Gausiam ir sveikam derliui išauginti įtakos turi ne tik sveikos sėklos, bet ir kokybiški daigai. Salierų daigai turi būti sveiki, tvirti, su 5-7 tikraisiais lapais. Į lauką daigai buvo sodinami eilėmis lygioje dirvoje 70 cm atstumais tarp eilių ir 30 cm atstumais tarp augalų eilėse gegužės antrąjį dešimtadienį. Jei norima smulkesnių šakniagumbių, atstumai mažinami. Daigai sodinti tokiu gyliu, kokiu augo dėžutėse. Lapinius salierus patariama sodinti mažesniais atstumais.

Literatūroje nurodoma, kad ekologinėje žemdirbystėje mulčiavimas turi teigiamą poveikį mažinant piktžolių kiekį ir prislopinant jų augimą. Mulčiavimas taip pat palaiko pastovesnę temperatūrą ir drėgmę dirvoje, didina dirvos purumą, sudaromos gyviesiems mikroorganizmams geresnės vystymosi sąlygos.

Priežiūra ir rezultatai

Didžiausią dėmesį, auginant salierus, reikėtų skirti drėkinimo darbams. Dažnai laistomame dirvos paviršiuje susidaro pluta, per kurią augalo šaknys negali pasisavinti reikiamo kiekio deguonies. Žemę reikia nuolat purenti.

Kad salierai išaugintų gero skonio storus lapkočius, nepamirškime papildomai patręšti biologinėmis trąšomis, kuriose gausu azoto. Šakniniai salierai užaugins stambesnes šaknis, jei gaus pakankamai kalio ir boro. Sparčiausias salierų šakniavaisių augimo laikotarpis yra rugsėjis ir spalis. Jei šiuo laikotarpiu trūksta drėgmės, šakniavaisiai užauga smulkūs.

Valgomojo saliero bandymų lauke atlikus matavimus ir įvertinus dvejų metų tyrimų vidutinius duomenis, nustatyta, kad iš šakninių salierų veislių grupės Giant Praque veislės augalų antžeminė dalis buvo aukščiausia (62,2 cm) ir gumbai didžiausi (681,5 g). Storiausius lapkočius (1,5 cm) išaugino lapkotinių salierų Nuget veislės augalai. Lapinių salierų veislių grupėje lapijos vešlumu išsiskyrė Gewone Snij veislės augalai.

Pagrindinis veislių vertinimo rodiklis yra derlius. Šakninių salierų veislių grupėje gumbų kokybe išsiskyrė President veislė - prekinio derliaus išeiga prilygo 100 %. Lapkočių vidutinis biologinis derlius siekė nuo 29,7 (Golden Self Blanching 3) iki 36,9 (Nuget) t/ha. Lapinių salierų pagrindinis vertinimo rodiklis - lapų derlius. Didesnį lapų derlių užaugino Gewone Snij veislės augalai.