23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/10
Renkamės kviečių veislę
  • Arnas RADZEVIČIUS
  • Mano ūkis

Pastaraisiais metais gerai peržiemoję žieminiai kviečiai derėjo ypač gausiai, o šių pasėlių atneštas pelnas skatino plotus didinti dar labiau. Išimtimi galima laikyti 2016 metus, kai laukus niokojo ir derliaus nuimti laiku neleido pernelyg dažni ir gausūs lietūs. Pasisekė žemdirbiams, auginusiems ankstyvąsias žieminių kviečių veisles. Tad kaip pasirinkti žieminių kviečių veisles, kaip rasti tas, kurios tiktų būtent Jūsų ūkiui?

Visuomet laimi tie ūkiai, kurie gali ir geba auginti daugiau veislių kviečių. Taip yra dėl to, kad, esant nepalankiam laikotarpiui vienai veislei, bendrą ūkio vidurkį pakelia kita, kuriai sąlygos buvo palankesnės. Tad ūkyje turėtų augti bent trijų skirtingų veislių žieminiai kviečiai.

Veislės ankstyvumas ir sėjos laikas

Veislės ankstyvumas yra svarbus ne tik dėl pjūties laiko, tačiau ir dėl sėjos termino. Dažnai ankstyvąsias veisles reikia pasėti anksčiau. Optimalus ankstyvųjų veislių sėjos terminas yra nuo rugsėjo 10 iki 20 dienos. Kodėl? Ankstyvosios veislės visuomet skuba pradėti vegetaciją ir ankstyvą augimą pavasarį, dėl to tarsi praskrieja ankstyvuosius organogenezės tarpsnius ir krūmijimuisi neskiria daug laiko. Tokios veislės didžiąją krūmijimosi dalį turi praeiti rudenį. O tam reikia laiko, dėl to ir pasėti jas reikėtų anksčiau. Vėlinant sėją bent penkiomis dienomis, reikėtų didinti sėjos normą per 0,5 milijono daigių sėklų hektare.

Šiais metais pastebėtas ypač greitas ankstyvų veislių augimas. Pavasaris buvo vėsus ir lietingas, tad įvažiuoti į laukus ir nupurkšti pasėlius pirmuoju augimo reguliatoriumi (purškimo laikas BBCH 31) buvo ne itin paprasta. Dėl to dažnai augintojai rinkosi brangesnį ir efektyvesnį purškimą, ir stipriau trumpino vadinamąjį antrąjį bamblį (purškimo laikas BBCH 32). Kaip žinoma, vadinamojo pirmojo bamblio trumpinimas (purškimo laikas BBCH 31) yra pats efektyviausias linkusioms į išgulimą aukščiausio tipo veislėms suvaldyti.

Net lietingą pavasarį tokių problemų nekyla ir būna atlikti visi norimi efektyvūs šiaudo trumpinimai. Kitomis sąlygomis tas pats gali nutikti ir vėlyvųjų veislių kviečiams, kai nepalankūs orai užslenka vos keliomis dienomis vėliau. Tikrai bus momentų, kai gamta privers tuo įsitikinti. Noriu priminti, jog optimali žieminių kviečių krūmijimosi temperatūra rudenį yra 10-14 °C, o pavasarį - 13-18 °C.

Populiarios Lietuvoje vėlyvos veislės dažniausiai yra ir skirtos vėlyvai sėjai. Šie kviečiai turi daug laiko išsikrūmyti pavasarį, nes po žiemos atsigauna lėtai. Tokių veislių optimalus sėjos laikas yra iki rugsėjo 25 dienos. Sėjant vėliau, labai daug ką lemia aplinkos sąlygos. Kai šilta ir drėgna, Lietuvos ūkiai tęsia sėją iki spalio 5 dienos.

Neretai galima išgirsti raginimų berti žieminių kviečių grūdus į dirvą kuo anksčiau. Tačiau pernelyg skubėti nepatartina. Kodėl? Dėl ankstesnės sėjos išryškėja didesni veislių žiemojimo galimybių skirtumai. Jeigu norime, kad žieminiai kviečiai peržiemotų geresnėmis sąlygomis, nerekomenduoju žieminių kviečių sėjos pradėti anksčiau negu rugsėjo 10 dieną. Anksčiau pradedama sėja padidins potencialų pasėlio derlingumą, tačiau kartu išaugs ir pasėlio žūties rizika.

Veislių krūmijimosi tipas

Vienos žieminių kviečių veislės yra linkusios auginti daug „amortizacinių" stiebų. Jos krūmijasi labai intensyviai, turi daug antrinių stiebelių. Tokio tipo veislės tinka vėlesnei sėjai, geriau regeneruoja po nepalankių žiemos sąlygų. Problema yra ta, kad yra labai sunku nustatyti tinkamą sėjos normą ir suformuoti tinkamą tankumą. Rudenį optimaliai atrodęs pasėlis pavasarį suformuoja 10-15 mln. stiebų. Dažniausiai iš jų produktyvūs būna tik apie 60-70 procentų. Tokio tipo veislių pasėlius reikia rečiau „tankinti" augimo reguliatoriais. Sėjant geriau besikrūmijančias veisles galima mažinti sėjos normą 10-15 procentų.

Kitų veislių žieminiai kviečiai užaugina mažiau stiebų, tačiau jie kur kas stipresni ir produktyvesni. Tokias veisles reikia sėti anksčiau, t. y. iki rugsėjo 20 dienos. Joms turi pakakti laiko išsikrūmyti. Šios veislės paprastai auginamos vakaruose, šiltesnio klimato sąlygomis, išsiskiria dideliu produktyvumu. Lietuvoje jau turime gerai žiemojančių tokio tipo veislių.

Žieminių kviečių aukštis

Norite tikėkite, norite ne, bet žieminių kviečių aukštis kiekvienais metais labai skiriasi. Tiesa, aukščiausios veislės ir lieka aukščiausios, o žemiausios nepranoksta aukštųjų. Aukštų veislių žieminiai kviečiai patinka vos dėl poros dalykų - gerai stelbia piktžoles, didesnis atstumas tarp augalų lapų neleidžia taip lengvai plisti ligoms, ir, žinoma, gražius aukštus javus visuomet greičiau pastebi kaimynai ir pamalonina lauko šeimininko savimeilę pagyrimais.

Trūkumų augalų aukštis turi kiek daugiau, ypač ūkininkaujant intensyviai. Reikia daugiau aukštį reguliuojančių purškimų, ir paprastai tie purškimai būna brangesni. Net ir atlikus viską, ką augintojai gali, javai vis tiek kartais išgula ar palinksta. Sunkiau sudoroti didesnę likusių šiaudų masę ir įterpti ją į dirvą.

Nenaudojant augimo reguliatorių, žieminių kviečių aukštis gali būti nuo 50 iki 120 cm aukščio. Lietuvoje paplitusios veislės yra 60-90 cm aukščio.

Atsparumas išgulimui

Augalai išgula ne tik dėl laukiamo rekordinio derliaus, bet ir dėl sunkių varpų. Kartais mus nuvilia per ploni stiebai, kartais pašaknio srityje atsirandantys puviniai. Bet kokiu atveju tam įtakos turi veislės savybės. Labai gero derlingumo, gerų kokybės ir žiemkentiškumo rodiklių veislės Lietuvos ūkiuose neprigijo vien dėl ypač didelio polinkio išgulti.

Sugulusius javus nupjauti sunku, prarandama didelė dalis derliaus masės ir grūdų kokybinių rodiklių. Sugulę javai kur kas greičiau ima dygti varpose. Lankantis Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų veislių tyrimų skyriuose, visuomet pravartu užsukti į tuos žieminių kviečių laukelius, kurie yra nepurkšti augimo reguliatoriais ir fungicidais. Ten matyti ne tik tikras (natūralus) augalų aukštis, bet ir atsparumas išgulimui ir ligoms.

Atsparumas ligoms

Žieminių kviečių veislės yra jautrios įvairioms ligoms, todėl išsiaiškinti, kokiai ligai konkreti veislė yra jautri, geriausia būtų dar prieš pradedant ją auginti. Tuomet lengviau bus tvarkytis ir tinkamai apsaugoti augalus. Tiesą sakant, nieko blogo, jeigu viena ar kita veislė yra jautresnė kai kurioms ligoms. Blogai yra to nežinoti ir nespręsti problemų.

Nauja Lietuvos augintojams yra iš šiaurės ateinanti liga - geltonosios rūdys. Šiais metais geltonųjų rūdžių jau buvo aptikta Naujosios Akmenės, Mažeikių, Kelmės, Skuodo rajonų augintojų laukuose. Tai palyginti agresyvi liga, galinti pridaryti nemenkų nuostolių. Geras dalykas yra tas, kad nuo šios ligos saugo didžioji dalis populiarių fungicidų.

Veislių derlingumas

Kiekvienas selekcininkas stengiasi kurti tik derlingas veisles. Tiesa, kai kuriais atvejais yra kuriami nišiniai produktai, kuriais siekiama ne tik gauti derlingiausią veislę. Kartais derlingumas būna matuojamas kiek kitaip, pavyzdžiui, krakmolo kiekiu.

Grįžkime prie standartinių - mums visiems aktualių - veislių. Pirmiausia, susipažinti su nežinoma veisle galima lyginant ją su įprastomis: „atspari išgulimui", „gerai žiemoja", „yra derlinga" ar pan. Visuomet kyla klausimas, su kuo lyginti. Todėl tiek oficialiuose, tiek privačiuose veislių bandymuose atsiranda kontrolinės veislės, su kuriomis naujosios yra lyginamos tiesiogiai.

Galime naudoti veislių grupavimo sistemą veislių derlingumui nurodyti, kurios pavadinimas yra „+10/-10". Ši sistema mažai girdėta, nes pats ją sugalvojau, siekdamas pasilengvinti darbą. Manau, kad bet kuris, dirbantis augalų veislių versle, turi susikūręs panašią ar net tokią pačią sistemą.

Skaičiai yra procentiniai punktai. Niekada negalima lyginti veislės pasirodymo tonomis. Kad būtų aiškiau, pateiksiu pavyzdį. Lyginamos dvi veislės: veislės A derlingumas šiais metais buvo 7,0 t/ ha, veislės B derlingumas buvo 7,7 t/ha. Kitais metais veislės A derlingumas buvo 8 t/ha, veislės B derlingumas buvo 8,8 t/ ha. Ar galima sakyti, kad veislė B yra derlingesnė už veislę A 700 kg/ ha? O gal 800 kg/ ha? Tiesiog skirtumas buvo 10 proc. ir jis yra gana stabilus tiriant veisles skirtingose vietose ir skirtingu laiku. Dažniausiai veislės derlingumas svyruoja nežymiai, kai lyginame su tomis pačiomis veislėmis. Ir svyravimas vis mažėja, kai didėja analizuojamų duomenų imtis.

+10 veislių grupėje veislių yra nedaug. Dažnai jos yra prastesnės kokybės, kaupia mažiau baltymų. Šio tipo veislės yra derlingiausios rinkoje, o kai kartu analizuojamas ir žiemojimas, galime rasti vos keletą tokių, kurios Lietuvos sąlygomis gali būti sėkmingai auginamos.

Sėklininkystės kompanijos dažniau-siai stengiasi siūlyti +5, arba 0 tipo veisles. +5 tipo veislės yra aukšto derlingumo, jų neblogi kokybiniai parametrai. 0 tipo veislės užima absoliučią daugumą rinkoje esančių veislių. Kitaip tariant, su 0 tipo veisle nieko nenustebinsi, nebent ji išsiskirs labai geru žiemojimu.

-5 tipo veislės dažnai geriau žiemoja už standartines arba turi kokių nors kitų išskirtinių savybių. Pavyzdžiui: lyginant su derlingesnėmis, gerai dera prasto našumo žemėse, atspari ligoms ir tinka ekologiniam arba ekstensyviam ūkininkavimui, o gal tinka atsėliavimui ar turi akuotus, kurie gelbsti nuo miško kenkėjų. Tokio tipo veislių rinkoje yra, bet jos nelabai paplitusios.

-10 kategorijai priklauso veislės, kurių arba visai niekas neaugina, arba augina maži ir nekonkurencingi ūkiai. Dažnai tai labai senos veislės, vertinamos dėl žiemojimo ir palyginti gerų kokybinių rodiklių, o štai derlingumas jų menkas.

Veislių žiemojimas

Veislių žiemojimas - labai plati ir daug aprėpianti sąvoka. Per pastaruosius 10 metų retai kada pasėliai žiemą žuvo dėl tos pačios priežasties. Kartais tai būna nestabili temperatūra, nutraukianti augalų šaknis, kartais didelis kiekis atlydžio vandens, kartais didelis tankumas, dėl kurio pasėliai gali iššusti, o kartais žūties priežastis būna plona sniego danga ir labai žema temperatūra. Per pastaruosius trejus metus didžioji dalis žiemkenčių žuvo būtent dėl šios priežasties.

Lietuvoje vykdomi veislių bandymai, kuriuose žiemą specialiai yra nukasamas sniegas. Taip atrenkamos veislės, galinčios pakelti žemas temperatūras besniegėmis žiemomis. Kaip jau minėta, pasėlių žiemojimui didelės įtakos turi ir sėjos laikas.

Dabar jau spalis ir šis svarbus sprendimas - kokią veislę pasirinkti - jau atliktas. Bet kokiu atveju, kviečiu visus labiau domėtis ne tik kviečių, bet ir kitų žemės ūgio augalų veislėmis. Porą kartų per metus aplankykite artimiausius VAT Augalų veislių tyrimų skyrius. Gali būti, kad būtent ten išsirinksite patiksiančias veisles, o gal patys prisidėsite prie jų atrinkimo. Įdomiausias laikotarpis veislių lyginimo bandymuose - pavasaris ir vegetacijos pradžia, taip pat birželio pabaiga. Nepalankiais žiemojimui metais tokiuose bandymuose galima pamatyti didelių veislių skirtumų.