Žemės ūkio augalų derlingumas, produkcijos kaina ir kokybė priklauso nuo taikomų auginimo technologijų, mašinų kompleksų sudėties, darbų atlikimo laiku ir jų kokybės. Racionaliai parinkti mašinų kompleksai sudaro galimybes atlikti visas reikalingas technologines operacijas geriausiu laiku, taupyti degalus, trąšas, pesticidus ir gauti aukštos kokybės konkurencingą produkciją.

Finansinių išteklių stoka, nedidelės šalies žemdirbių pajamos riboja šiuolaikinės žemės ūkio technikos įsigijimą. Investicijų dydį galima gerokai sumažinti perkant modernias, daugiafunkces mašinas, kurios tinka įvairiems darbams atlikti. Įsigydami naują modernią techniką, žemdirbiai turi žinoti investicijų susigrąžinimo galimybes, optimalias įrengimų naudojimo ribas - metines minimalias ir maksimalias darbų apimtis.

Laukininkystės mašinų sistemą sudaro modernios šiuolaikinių konstrukcijų žemės ūkio technikos nomenklatūra, padedanti mechanizuoti visus gamybinius procesus kultivuojant žemės ūkio augalus įvairios galios traktoriais. Tai yra kelrodis, nustatantis mechanizavimo kryptis ir technikos įsigijimą.

Taigi, įvertinus naujos ir turimos žemės ūkio technikos galimybes bei jos darbinius parametrus, parengta laukininkystės mašinų sistema įvairios specializacijos prekiniams ūkiams. Ją numatome žemdirbiams pristatyti žurnalo „Mano ūkis" publikacijose. Šios mašinų sistemos sudarymą inicijavo ir parėmė Lietuvos žemės ūkio ministerija.

Ekonominis vertinimas ir naudojimo ribų nustatymas

Mechanizacijos priemonių ekonominiai rodikliai ir mašinų pirkimo tikslingumas, atsižvelgiant į sezoninę darbų apimtį, lemia įvairaus dydžio ūkių laukininkystės mašinų nomenklatūrą. Šie rodikliai - tiesioginės darbų išlaidos ir sezoninis apkrovimas - tarpusavyje yra susiję: apskaičiuojami išlaidų komponentai (pastovios ir kintamos sąnaudos) ir jų pagrindu įvertinama sezoninio apkrovimo minimalios ir maksimalios reikšmės.

Traktorių, savaeigės technikos ir mašinų bei jų junginių ekonominiai rodikliai apskaičiuoti remiantis šalies normatyviniais aktais ir šalyje bei užsienyje taikoma standartine metodika. Tiesiogines išlaidas sudaro pastovių ir kintamų išlaidų suma.

Pastovias išlaidas sudaro: amortizacijos kaštai, banko palūkanos, technikos saugojimo ir draudimo išlaidos. Kintamos išlaidos yra technikos remonto ir techninių priežiūrų kaštai, darbo apmokėjimas ir išlaidos degalams (dujoms, kurui), elektros energijai, pagalbinėms medžiagoms. Amortizacija apskaičiuota taikant proporcingą mašinų taisymo normą. Remonto išlaidos skaičiuojamos mašinų darbo valandai nuo jų įsigijimo kainos.

Esant įvairiems variklio darbo režimams, vidutinė degalų norma laikoma 294 g/kWh, variklis vidutiniškai dirba 45 proc. nominalaus režimo (dyzelino kaina nustatyta pagal Agrarinės ekonomikos instituto duomenis).

2015-12-2016-04 laikotarpio statistikos duomenimis, siūlomi atlyginimai, atskaičius mokesčius, staklininkams - 680-700 Eur/mėn., lauko linijų elektrikams - 750 Eur/mėn. (vidutiniškai 725 Eur/mėn.), sandėlio darbuotojams - 360-400 Eur/mėn.; pajamų mokesčio atskaitymai 15 proc., priskaitymai socialiniam draudimui 31 proc. Todėl mechanizatoriaus darbo užmokestis su priskaitymais „Sodrai" bus 5,93 Eur/val., pagalbinio darbininko - 3,27 Eur/val.

Perkant automobilius ir techniką, banko palūkanos yra 4 proc. (nuo 2,58 iki 5 proc.), skaičiuojant priimta pusė normos - 2 proc., nes su banku atsiskaitoma per trumpesnį laiką. Traktorių ir savaeigės technikos draudimo išlaidos sudaro 2 proc., prikabinamų, pakabinamų ir montuojamų mašinų - 1 proc. nuo faktinės mašinų vertės. Techniką eksploatuojant, jos vertė mažėja, tada draudimui skaičiuojamos pusės normos išlaidos. Saugojimo išlaidos sudaro 0,2 proc. savaeigėms ir 0,1 proc. prikabinamoms mašinoms nuo naujos technikos įsigijimo vertės. Nuo 2016 m. sausio 1 d. elektros energijos kaina visuomeninėms reikmėms - 0,101 Eur/kWh. Kuro sąnaudos grūdams džiovinti yra 6 kg sąlyginio kuro arba 4,7 l (3,818 kg) dyzelino, kai grūdų tonos drėgnį sumažiname 1 procentu.

Mašinų kainos surinktos iš gamyklų kainininkų, kasmetinių traktorių žinynų, tiekimo organizacijų.

Minimalus mechanizacijos priemonių sezoninis apkrovimas apskaičiuojamas lygtimi:

W = C/A - K.

W - minimalus mašinos ar agregato dirbamas plotas (ha) ar minimali mašinų naudojimo trukmė (val.);

C - metinės technikos ar agregato pastovios išlaidos. Agregato pastovias išlaidas sudaro traktoriaus pastovių išlaidų dalis, proporcinga operacijos ar darbų trukmei, ir žemės ūkio mašinos pastovios išlaidos (Eur);

A - agroserviso (mechanizuotų paslaugų) tarifas (Eur/ha ar Eur/val.). Agroserviso įkainis nustatytas Lietuvos agrarinės ekonomikos institute arba apskaičiuojamas tiesioginių išlaidų pagrindu, įvertinant bendraūkines išlaidas (15 proc.), pelną (10 proc.) ir pridėtinės vertės mokestį (21 proc.). Agroserviso išlaidos bus tiesioginių išlaidų sandauga iš koeficiento 1,53 (1,5 x 1,10 x 1,21 = 1,53);

K - savaeigės mašinos kintamosios išlaidos arba traktoriaus ir agreguojamos žemės ūkio mašinos išlaidų suma (ha ar val.).

Maksimalus mašinų ar agregatų įdirbamas plotas yra našumo ir metinio apkrovimo sandauga, išreiškiama hektarais. Kai kurių mašinų maksimali apkrova išreiškiama darbo valandomis. Tai krautuvai, priekabos ir kitos mašinos.

Pagal mokslinių organizacijų siūlymus priimta, kad pasėliai akėjami 2 kartus, purškiama pesticidais 5-8 kartus (herbicidais, fungicidais, insekticidais, defoliantais ir kitomis medžiagomis). Žolės pjaunamos 2 kartus per sezoną, kiekvieno pjovimo pradalgės vartomos po 2 kartus, grėbiama per kiekvieną pjūtį vieną kartą. Bulvės kaupiamos 2 kartus, daržovių ir runkelių tarpueiliai purenami 2 kartus.

Energinės priemonės

Pagrindinis traktoriaus įvertinimo rodiklis yra lyginamosios degalų sąnaudos g/kWh. Jos sudaro 220-250 g/kW, esant vardinei variklio galiai. Kiekviena traktorių ar variklių gamybos kompanija savo reklaminėje medžiagoje pateikia gana subjektyvius kiekvieno mašinos modelio rodiklius. Tikslias kiekvieno traktoriaus modelio lyginamąsias degalų sąnaudas nustato sertifikuotos mašinų bandymo laboratorijos ar stotys. Tačiau reikiamus rodiklius surinkti sunku, nes Europos Sąjungoje siūloma apie 900 traktorių modelių, kurių vardinė galia yra didesnė kaip 20 AG. Tad ekonominiuose skaičiavimuose priimta naudoti 294 g/kWh degalų sąnaudas, esant įvairiems variklio apkrovimams. Jos nustatytos pagal DLG Power Mix griežtų bandymų metodiką.

Siekiant sumažinti atmosferos taršą ir mašinų dyzelinių variklių emisijų kiekį, ES šalyse nustatyti griežti standartai. Šiuo metu galioja Etapo IV/Tier 4 normos. Traktorių ar variklių gamintojai šiuos reikalavimus sprendžia keliais būdais: išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema su išmetamųjų dujų valymo filtru ir dyzelino oksidacijos katalizatoriumi, arba išmetamųjų dujų neutralizuojančios sistemos selektyvinio katalitinio redukavimo technologija (SCR), pagal kurią įmontuojamas katalizatorius ir naudojamas karbamido vandens tirpalas AdBlue.

Kiekviena dyzelinių variklių emisijos mažinimo sistema turi pliusų ir minusų. Išmetamųjų dujų recirkuliacija su filtru ir katalizatoriumi yra paprasta, patikima, nesunku eksploatuoti, nereikia jokių papildomų medžiagų - tik dyzelino. Tačiau gaunamos šiek tiek didesnės degalų sąnaudos.

Selektyvinio katalitinio redukavimo sistemoje SCR į išmetamąsias dujas išpurškiamas skysto karbamido vandens mišinio srautas. Todėl į mišinio talpyklą papildomai reikia įrengti atskirus elementus ir gana sudėtingą karbamido įpurškimo sistemą. Kadangi vandens karbamido tirpalas AdBlue užšąla žemesnėje kaip -11 ^oC temperatūroje, reikia įrengti talpyklos ir tiekimo linijų šildymo sistemą.

Preliminarūs bandymai rodo, kad įvairių tipų dyzeliniuose varikliuose dyzelino ar dyzelino ir AdBlue tirpalo sąnaudos yra apytikriai vienodos. AdBlue yra pigesnis už dyzeliną, tačiau jo sunaudojama tik apie 10 proc. reikiamo dyzelino kiekio, todėl ekonomija, naudojant katalitinio redukavimo sistemą, yra nereikšminga.

Remiantis pateiktomis nuostatomis, sudaryta prekinių ūkių laukininkystės mašinų sistema - modernių ir šiuolaikinių konstrukcijų žemės ūkio technikos nomenklatūra.

Tradicinėse (standartinėse) mašinų sistemose, kurios sudaromos daugelyje šalių (Latvijoje, Čekijoje, Rusijoje ir kt.), paprastai nurodoma traktorių traukos klasė ir su jais agreguojamų mašinų nomenklatūra, šių mechanizacijos priemonių pagrindiniai parametrai (kėlimo galia, darbinis plotis, įdirbimo gylis ir kt.) ir analogo gamintojas.

Pastaruoju metu sudaromos mašinų sistemos paskirtis yra išplėsta: be mechanizacijos priemonių nomenklatūros, apskaičiuoti traktorinių agregatų ir savaeigių mašinų ekonominiai rodikliai. Lentelėje pateikti tik keli Lietuvoje naudojamų populiarių traktorių modeliai.

Buvo nustatytos optimalios mašinų naudojimo ribos - metinės mažiausios ir didžiausios darbų apimtys. Todėl yra nurodomas traktoriaus modelis, laikantis taisyklės, kad tai Vakarų Europoje pigiausia šios klasės mašina, apskaičiuoti jos parametrai, reikalingi tolesniam mašinų įvertinimui pagrįsti: tiesioginės traktoriaus naudojimo sąnaudos, pastovios metinės ir valandinės išlaidos ir kintamos energijos priemonių išlaidos.

Šalyje naudojami įvairios galios arba klasių traktoriai:

• 8 t traukos klasės 370-600 AG variklių galios;
• 5 t traukos klasės 220-350 AG variklių galios;
• 3 t traukos klasės 150-330 AG variklių galios;
• 1,4 t traukos klasės 50-105 AG variklių galios;
• 0,6 t traukos klasės, kurių variklių galia 25-45 AG.

Prekiniams ūkiams rekomenduojami 3-8 t traukos klasės traktoriai. Papildomiems (transporto, kėlimo, šienavimo ir kt.) darbams tikslinga įsigyti 1,4 t traukos klasės traktorių ir su juo agreguojamų mašinų. Visų traktorių variklių lyginamasis galingumas rekomenduojamas 1,6 AG vienam žemės ploto hektarui, kai visas žemės plotas yra 100-200 ha. Esant didesniems ūkiams, kurių žemės plotas didesnis kaip 200 ha, bendras lyginamasis visų traktorių galingumas rekomenduojamas tik 1,1 AG/ha.

Kitose publikacijose numatoma pristatyti mašinų sistemą - nomenklatūrą grūdinių augalų, cukrinų runkelių, bulvių, mišrių augalininkystės ir gyvulininkystės, sodininkystės bei daržininkystės ūkių ir žemės ūkio bendrovių gamybiniams procesams mechanizuoti ir įvertinti šių savaeigių ar prikabinamų junginių su traktoriais naudojimo tikslingumą pagal augalų plotus ar technikos naudojimo trukmę.