Viso pasaulio pieno gamintojams gerai pažįstama švedų bendrovė „DeLaval", veikianti jau daugiau kaip 130 metų, rugsėjį atšventė ir savo veiklos Lietuvoje 20-metį. Lietuvos pieno ūkių savininkams ji žinoma ir kaip pirmoji į mūsų šalį atvežusi melžimo robotą. Pokalbis su „DeLaval" generaliniu direktoriumi Albinu Šulinsku - apie bendrovės vertybes ir perspektyvą.

Įmonėje dirbate beveik nuo pat jos įsikūrimo Lietuvoje pradžios - 19 metų. Kokie buvo du dešimtmečiai „DeLaval" įmonei ir jums asmeniškai?

Pradėjęs dirbti įrangos inžinieriumi buvau atsakingas už melžimo aikštelių montavimą, fermų rekonstrukciją, vėliau „išaugau" iki direktoriaus pareigų. Manau, visi veiklos metai ir įmonei buvo sėkmingi. Išgyvenome kelias pieno krizes, taip pat - skambius pakilimo laikotarpius. Didžiausias buvo, kai ūkiai panaudojo SAPARD paramą - tuomet montavome daug pririšto laikymo sistemų, pieno aušinimo ir mėšlo šalinimo įrangos. Sumontuotos ir pirmosios modernios melžimo aikštelės „Draugystės", Krakių žemės ūkio bendrovėse. Dar ir šiandien, jau beveik 20 metų, jose melžiamas pienas.

Plėtodami veiklą daug pastangų įdėjome serviso komandai regionuose suformuoti, kad specialistai nuolat būtų šalia ūkininkų. Dėl garantuoto serviso mus rinkosi nemažai žemdirbių, nors rinkoje buvome vertinami kaip brangi švedų įmonė. Be to, labai stengėmės ir pačius ūkininkus išmokyti dirbti su naujausiomis technologijomis. Taip susiformavo mūsų idėja - būti atsakingais ūkininkų partneriais.

Įvertinus viską, esame stabili ir skaidriai dirbanti, nuolat audituojama įmonė, turinti savo verslo etiką ir kultūrą, pasisakanti už gamtą tausojantį ūkininkavimą. Savininkai iš Švedijos mus dėl to labai vertina. Nors Lietuvos sąlygomis dirbti ne visada lengva, bet 20 veiklos metų rodo, kad galima.

Prieš gerus 20 metų Lietuvos žemės ūkis dar tik žengė į Europą, tačiau švedai nepabijojo investicijų nukreipti į besivystančią šalį?

Įmonė, veikianti 130 metų, mato ir supranta, kaip vystosi ir keičiasi rinkos. Baltijos šalys Švedijai - tarsi namų rinka, daugeliu atžvilgių esame panašūs. Pirmieji įmonėje buvo įdarbinti Švedijos ūkiuose dirbę lietuviai. Vienas jų - nuo pat pirmosios dienos iki šiol „DeLaval" dirbantis Pietvakarių Lietuvos regiono vadybininkas Algirdas Zokaitis, kadaise sumontavęs pirmąją DeLaval įrangą, taip pat buvęs įmonės vadovas Arūnas Bielskis, daug prisidėjęs prie įmonės augimo. Visos trys Baltijos šalys labai glaudžiai bendradarbiauja ir tarpusavyje, ir su Švedija, Norvegija, Suomija.

Kada įvyko lūžis, nulėmęs įmonės plėtrą ir jos ryškų vaidmenį visame Lietuvos žemės ūkio sektoriuje?

Tai lėmė pati pradžia - kai švedų įmonės vadovai atsakingai nusprendė, kad reikia plėstis į Baltijos šalis. Jie atėjo gerai pasirengę ir ilgam, o ne dėl trumpalaikės sėkmės, kai veikla nutraukiama ištikus pačiai pirmai krizei. Aišku, SAPARD parama, rinkos augimas davė pirmąjį impulsą ir suteikė daugiau pasitikėjimo tiek Lietuva, tiek visomis Baltijos šalimis.

O krizės tam tikra prasme gerai. Priverčia mąstyti, kaip optimizuoti veiklą, įmonė išmoksta prisitaikyti ir išgyventi sunkiomis sąlygomis, rasti paslaugų, kurios tiktų ir jautrioje Lietuvos rinkoje, kai ūkininkai labai skausmingai reaguoja į bet kokius pokyčius ir investicinis optimizmas greitai keičiasi. Tad krizė būna tarsi postūmis.

Tolesnei plėtrai įtakos turėjo kintantis pasaulis: norinčiųjų dirbti fermose mažėja, jaunimo trūksta, todėl ūkininkai priversti ieškoti naujovių - automatizuotų sistemų, bandos valdymo programų, kurios mažintų darbuotojų poreikį. Todėl buvo pereita nuo smulkių prie stambių melžimo elementų, pirmieji ryžomės atvežti melžimo robotą - šį atsakingą ir rizikingą sprendimą irgi galima vadinti įmonės plėtros lūžiu. Du pirmuosius melžimo robotus įsigiję ūkininkai Kesminai patikėjo nauja technologija.

Mūsų įmonės sėkmei labai svarbu mokymas. Savo specialistus mokome valdyti naujausias technologijas, ūkininkus - naudotis naujausia technika, stengiamės būti jų patarėjais ir padėjėjais. Rengiame atvirų durų dienas ūkiuose - juk geriau savo akimis pamatyti ir iš pačių ūkininkų išgirsti, kaip sekasi, o ne lankstinukuose paskaityti. Pavyzdžiui, Stankevičių, Čaikauskų, Židžiūnų ūkiai, jų optimizmas yra puikus pavyzdys visiems. Neseniai robotizuotas Lino Visocko ūkis. Ten veikia ir pirmasis pašaro pristūmimo robotas.

Kiek įmonės sėkmę lemia kolektyvas?

Geras, profesionalus darbuotojų kolektyvas, jo požiūris į darbą didele dalimi lemia įmonės sėkmę. Dauguma mūsų specialistų yra inžinieriai, baigę tuometę Žemės ūkio akademiją, Sveikatos mokslų universitetą, dirba ir Technikos kolegijos absolventų. Įmonės ūkininkų patarėjai bandos valdymo, gyvulių gerovės klausimais - biomedicinos mokslų daktaras Genadijus Vorobjovas, Serviso vadovas Linas Baltrušaitis, ūkio prekių pardavimo vadovas Edvinas Pauzelis. Tokio aukšto lygio specialistų, kurie taip profesionaliai teiktų paslaugas bandos valdymo, gyvulių šėrimo, gerovės klausimais, Lietuvoje nedaug. Natūrali darbuotojų kaita įmonėje vyksta, bet ji ir turi būti. Manau, 3 proc. judėjimas - normalus reiškinys.

Ar kartais atsukate laiką atgal ir pagalvojate, kas galėjo būti kitaip?

Pralaimėta konkurencinė kova dėl vieno ar kito projekto, vadybos klaidos palieka nuosėdų, bet toks gyvenimas. Todėl labiau stengiamės žiūrėti ir eiti į priekį. Dabar bandome nuotolinį bandos ir fermos valdymą - tai bus nebrangi ir laiką taupanti naujovė. Kitais metais pastatysime didžiausią Lietuvoje, 50 vietų, DeLaval karvių melžimo karuselę. Yra ir daugiau projektų, dėl kurių varžomės su kitomis įmonėmis.

Kokią įsivaizduojate tolesnę žemės ūkio technikos plėtrą Lietuvoje?

Pokyčiai Lietuvoje nėra galutiniai - Lietuvoje iš hektaro gaunamas pelnas yra vienas pačių mažiausių Europoje, tai reikia keisti. O be šiuolaikinių technologijų žemės ūkio vystymasis neįmanomas, jaunoji karta neįsivaizduoja darbo be modernios įrangos ir kompiuterio.

Nors įrangą gali parduoti bet kas, turintis kažkiek patirties ir pasiūlęs mažesnę kainą, žmogaus vaidmuo gyvulininkystėje liks svarbus. Gyvulį būtina matyti kasdien, nepaisant to, kad „DeLaval" į Lietuvą jau yra atvežusi tobulų bandos valdymo ir analizavimo sistemų. Vis dėlto, nors ir kokia tobula įranga būtų, be žmogaus, gero specialisto, ji bus mažai verta. Žmogus turi būti - juk reikia analizuoti galybę duomenų, iš kurių galima rašyti ir mokslo darbus, galų gale, teisingai karvę apsėklinti, pamelžti ir kita.

Ateityje konkurencinį pranašumą turės tos įmonės, kurios sugebės teikti kompleksines paslaugas, kartu mokys, švies ūkininkus. Mes norime ir stengiamės būti ūkininkų partneriais. O naujovių dar bus, ir mes jų greitai pasiūlysime. Kalbėjosi

***

Vilius Žiogas, Klaipėdos r.

Su švediška karvių melžimo įranga susipažinome porą metų iki atstovybės Lietuvoje įsteigimo. Buvome vieni iš trijų pirmųjų klientų, kurių ūkiuose 1994 m. buvo įrengta švediška DeLaval melžimo linija: trečdalį jos įrengimo investicijų dengė Švedijos kompanija, trečdalį - Klaipėdos pieno kombinatas, likusią dalį pinigų skyrėme patys. Vėliau modernizavome karvidę ir įdiegėme ten švedišką 8 vietų tandemo tipo melžimo aikštelę. Dabar esame parengę projektą ir planuojame įsigyti 3 melžimo robotus, nes plėsime bandą iki 200 melžiamų karvių.

Rūta Galdikienė, Plungės r.

Ūkininkaujame jau daugiau kaip dvidešimt metų, pradėję nuo kelių karvių, dabar turime per 30 melžiamų karvių bandą. Su bendrove „DeLaval" bendradarbiauti pradėjome prieš dešimtmetį. Pirmas pirkinys buvo švediška pieno linija, vėliau įsigijome mėšlo šalinimo įrangą. Dabar nuolat iš jų perkame ploviklius, atsargines dalis. Per tiek metų įranga nenuvylė, viskas gerai veikia. Net negalvojame ieškoti mūsų pieno ūkiui reikiamų prekių kitur. Juk pati įmonė tvarkinga, žinoma nuo senų laikų, turinti savo vardą. Be to, aptarnavimas geras, kada paskambinam, atvažiuoja į vietą, prekes pristato laiku.

Renaldas Židžiūnas, Lazdijų r.

Dar 2006 m. įsigijome iš „DeLaval" melžimo aikštelę. Vėliau investavome į šėrimo stoteles, mėšlo šalinimo įrangą, automatinę pašarų atidavimo sistemą. Prieš metus įsigijome DeLaval VMS karvių melžimo robotą. Daug metų dirbame su ta pačia įmone, pirmoji įranga nenuvylė, tad net nekilo klausimas, kokio gamintojo melžimo robotą pasirinkti. Juk jei būtume pasirinkę kitą tiekėją, daug painiavos būtų. Dabar įmonės atstovams vienas važiavimas, ūkiui vienas servisas pigiau atsieina. Ne paslaptis, kad pasirinkimui didelę įtaką turėjo ir serviso inžinierių žmogiškumas ir profesionalumas.

Vytautas Stankevičius, Biržų r.

Pradėjome ūkininkauti 1997 m. Beveik metus „DeLaval" vadybininkas įkalbinėjo įsigyti švedišką karvių melžimo bidonėlį. Įsigiję pokyčius iškart pajutome. Vėliau investavome į automatines šėrimo, mėšlo valymo ir melžimo sistemas, įdiegėme 4 robotus. Nors „DeLaval" įranga nėra pigi, bet ją pirkti verta. Ūkyje įdiegtos technologijos labai gelbsti, nes ūkininkauti be inovacijų ir pasiekti gerų rezultatų neįmanoma. Mus, kaip ūkininkus, užaugino dvi įmonės: „Rokiškio sūris" ir „DeLaval". Būtent šios dvi įmonės leido mums apsiplunksnuoti ir užauginti sparnus.