Mano ukio prenumerata 2022 II pusm
Mano Ūkis 2016/10
Pluoštinių kanapių naudojimas gyvulininkystėje
  • Dr. Ina STUOGĖ LSMU Gyvulininkystės institutas
  • Mano ūkis

Gyvulininkystė visame pasaulyje susiduria su vis didesnėmis problemomis ir iššūkiais. Dėl rinkų nestabilumo, klimato kaitos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės problemų reikia naujoviško, žiniomis pagrįsto ūkininkavimo, kuris būtų efektyvus, ekonomiškas ir kartu tausojantis aplinką.

Intensyviuose gyvulininkystės ūkiuose, siekiant didesnio gamybos efektyvumo, gyvulių genetinis potencialas jau beveik išnaudotas. Todėl tokiuose ūkiuose svarbios visos smulkmenos, mažiausia nepalanki aplinkybė gali sumažinti produkciją, padidinti riziką gyvulių sveikatai ar aplinkos užteršimo pavojų.

Labai svarbu gamybos procesą traktuoti ne kaip izoliuotą, o kaip dalį bendro gamtos apykaitos proceso, tarp kurio ir gamybos turi būti glaudi darna. Naudinga remtis tokiomis gyvulininkystės technologijomis, kurios veikia keliomis kryptimis iš karto. Tai bus pasiekta taikant įvairias administracines ir technologines priemones.

Kuriant tokias technologines priemones, jas išbandant ir pritaikant ypač padeda mokslo institucijos.

Mokslinis tyrimas šešiuose ūkiuose

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto ir Veterinarijos akademijos mokslininkai (dr. Ina Stuogė, dr. Robertas Juodka, dr. Vytautas Ribikauskas, dr. Jūratė Kučinskienė, dr. Gintautas Švirmickas) 2014-2015 m. vykdė inovatyvų parodomųjų bandymų projektą „Gyvūnų gerovė - vartotojų sveikatai". Bendras projekto tikslas buvo skatinti mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidą tradicinės ir ekologinės gyvulininkystės ūkiuose ir didinti jų konkurencingumą, demonstruojant moksliškai pagrįstų technologijų taikymo gamyboje aplinkosauginę ir ekonominę naudą.

Specifinis šio darbo tikslas buvo ištirti įvairių priemonių panaudojimo įtaką kraiko ir mėšlo mikroflorai, azoto kiekiui mėšle ir amoniako išsiskyrimui, esant skirtingoms karvių ir prieauglio laikymo, šėrimo ar lesinimo, mėšlo šalinimo ir kaupimo technologijoms gyvūnų fermose. Taip pat buvo nustatomas šių priemonių efektyvumas karvių mastitų profilaktikai, tam tikriems pieno kokybės rodikliams. Šešiuose Lietuvos ūkiuose buvo įdiegtos žemės ūkio paskirties gyvūnų gerovės vertinimo ANI ir Gyvūnų gerovės kokybės sistemos ir pademonstruotos sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa L.) panaudojimo galimybės tradicinėje ir ekologinėje ūkininkavimo sistemose, priklausomai nuo ūkio specifikos (pieninė galvijininkystė, avininkystė, paukštininkystė).

Parodomieji bandymai buvo atliekami šešiuose ūkiuose, išsidėsčiusiuose skirtinguose Lietuvos regionuose: Kęstučio Samušio (Molėtų r.) ir Mindaugo Ralio (Ignalinos r.) avių ūkiuose, Antano Vaitkevičiaus (Telšių r.) ir Tado Mockaus (Klaipėdos r.) vištų dedeklių fermose, Jolantos ir Irmanto Dikavičių (Radviliškio r.) pieno ūkyje, ekologiniame Vilmos ir Valdo Živatkauskų ūkyje (Kėdainių r.), kur laikomi mėsiniai galvijai.

Alternatyvus sojų pupelių rupinių pašaras

Gyvuliams šerti naudojamose kanapių išspaudose nustatyta 92 proc. sausųjų medžiagų, 32,7-33,1 proc. žalių baltymų, 10,4-11,8 proc. žalių riebalų, 27,8 proc. ląstelienos, 5,6-6,6 proc. pelenų, 6,5 g/kg metionino, 5,4 g/kg cistino, 10,2 g/kg treonino, 11,5 g/kg lizino.

Kanapių išspaudos yra alternatyvus sojų pupelių rupinių pašaras, kaip baltyminis penimų galvijų pašarų pagrindas. Panaudojus kanapių išspaudas, gyvuliai augo taip pat greitai, galvijų anatominės skerdienos išdarinėjimo rodikliai buvo tokie patys, kaip ir šeriant sojų pupelių rupiniais ar miltais.

Nustatyta didesnė buliukų, šertų kanapių išspaudomis, skerdenos išeiga (paskerdus juos 650 kg svorio), palyginti su buliukų, šertų sojų produktais.

Veršeliai, šeriami pašaru, kuriame yra kanapių išspaudų, jo suvartoja daugiau, o pašarų konversija nustatyta mažesnė. Jų virškinimas buvo geriau subalansuotas, palyginti su kontrolinių veršelių, kurie buvo šerti sojų pupelių miltais.

Atlikus kanapių išspaudomis penėtų galvijų mėsos tarpraumeninių riebalų rūgščių sudėtį, rasta, kad jų mėsoje padidėja žmonėms naudingos konjuguotos linolo rūgšties (CLA), o kartu ir bendras teigiamai žmonių sveikatą veikiančių omega-3 riebalų rūgščių kiekis.

Į penimų galvijų racioną rekomenduojama dėti nuo 9 iki 14 procentų kanapių išspaudų.

Moksliniai tyrimai parodė, kad į melžiamų karvių racioną įterpus nuosaikų kanapių išspaudų kiekį, padidėja pieno produktyvumas. Taip pat nustatyta, kad, didinant kanapių išspaudų kiekį racione, piene didėja žmogui naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai, o blogųjų sočiųjų riebalų rūgščių mažėja.

Gerina avienos kokybę

Papildžius kanapių išspaudomis penimų ėriukų racioną, tai neturėjo įtakos jų augimo greičiui, palyginti su ėriukais, negavusiais kanapių. Mokslininkai nustatė, kad į avių pašarą įterpus iki 20 proc. kanapių sėklų išspaudų nuo visų pašaro sausųjų medžiagų sudėties, pašarų pasisavinimas nesiskyrė. Tačiau atlikus avių, šertų kanapių išspaudomis, mėsos riebalų rūgščių sudėties tyrimus, nustatyta, kad avienoje padaugėja žmonėms naudingos konjuguotos linolo rūgšties (CLA), taip pat ir bendras žmonių sveikatą veikiančių omega-3 riebalų rūgščių kiekis.

Gyvuliams šerti buvo naudojamos tik Lietuvos tradiciniuose ir ekologiniuose ūkiuose išaugintų pluoštinių kanapių sėklų išspaudos. Tai - geras natūralus pašaras, kurio maistinė vertė prilyginama rapsų išspaudoms.

Kanapių sėklų išspaudomis galima šerti avis, duodant joms šio pašaro iki 0,5 kg per dieną.

Didina naminių paukščių atsparumą

Pluoštinių kanapių sėklos turi pakankamai didelį energijos kiekį, o jų kaina nėra didelė, todėl jos yra tinkamas paukščių lesalas.

Į broilerių lesalą galima įterpti iki 20 proc. kanapių išspaudų, dėl to padidėja paukščių krūtinės, šlaunelių ir blauzdelių raumenų svoris. Manoma, kad tai yra susiję su gera šio augalo baltymų ir lipidų kokybe, kartu jose nerandama virškinimo fermento tripsino inhibitoriaus, o tai lemia gerą kanapių išspaudų virškinamumą ir pasisavinimą, be to, kanapių išspaudose yra nustatytas naudingas gyvūnų organizmui antioksidantas kanabidiolis.

Lesinant broilerius kanapių išspaudomis, gerėja jų lesalų konversija ir paukščių išsaugojimo procentas. Nustatyta, kad broilerių lesale sojų pupelių rupinius, kurie yra baltyminis lesalo pagrindas, galima iš dalies pakeisti kanapių išspaudomis. Įterpus į broilerių lesalą nuo 1,5 iki 9 proc. kanapių išspaudų, pagerėja paukščių organizmo imunologinė būklė.

Nustatytas geresnis vištų dedeklių, su lesalu gavusių iki 20 proc. kanapių išspaudų, dėslumas, palyginti su dedeklėmis, negavusiomis kanapių, taip pat - ir didesnis jų kiaušinių svoris. Bet lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti, dedeklių kūno svoris ar kiaušinių kokybės rodikliai nesiskyrė.

Nustatyta, kad vištų lesale didėjant kanapių išspaudų kiekiui, kiaušiniuose nustatomas mažesnis žmogui žalingos palmito riebalų rūgšties kiekis ir kartu didesnis žmogui naudingos alfa linoleno riebalų rūgšties kiekis.

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad kanapių išspaudos didina naudingų žmogui omega-3 riebalų rūgščių kiekius kiaušinių tryniuose.

Pluoštinių augalų svarba nekelia abejonių

Inovacinių technologijų pritaikymo tyrimų rezultatai, fragmentiškai naudojant pluoštinių kanapių sėklų išspaudas, suteikia ūkininkams naujų žinių, atveria galimybes naudotis naujomis technologijomis ir padeda ūkininkavimą padaryti efektyvesnį, palankesnį aplinkai ir sveikesnį vartojantiesiems gyvūninės kilmės produktus.

Pluoštinių augalų svarba, toliau sėkmingai vystant Lietuvos žemės ūkį Europos Sąjungoje, neabejotina, kadangi vis didėjanti gaminių iš pluoštinių kanapių paklausa visame pasaulyje atveria Lietuvos eksporto kelius į kitas pasaulio šalis.

Spartus pluoštinių augalų grįžimas į Lietuvos žemėse esančius ūkius sustiprins smulkesnius žemės ūkio produkcijos gamintojus, nes tai yra ir toliau bus nepakeičiamas augalas ekologinių ūkių sėjomainose, o maisto produktų vartotojai galės džiaugtis platesniu ir sveikesniu asortimentu, išlaikiusiu istorines protėvių maisto produktų gamybos tradicijas.

***

Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) privalumai ir nauda

Pluoštinėms kanapėms priskiriamos narkotinių medžiagų neturinčios Canabis sativa L. šeimos kanapės, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC - natūralios psichiką veikiančios medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurios auginamos tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Mūsų šalyje pluoštinės kanapės legalizuotos nuo 2014 m. 2015 m. jos užėmė maždaug 2 348 ha plotą.

Lietuvoje pluoštinės kanapės yra labai seniai naudojamas kultūrinis augalas. Manoma, kad kanapės (ir soros) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Kanapės yra vienas pačių maistingiausių Žemės augalų. Jos vaistingos, greitai auga, atsparios piktžolėms ir kenkėjams. Tai vienas iš augalų, kurie daug kuo naudingi žmonėms. Kanapių sėklų maistingumas ir naudingumas organizmui išskirtinis. Tai yra vienas iš turtingesnių polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, tarp jų ir retesnės omega-3, šaltinių.

Kanapių sėklose gausu vitaminų B1 ir B2, svarbių aminorūgščių. Kanapių sėklos turi daug vitamino E, fosforo, magnio, geležies, mangano, cinko, vario - šių medžiagų 100 g kanapių sėklų yra daugiau, negu moksliškai rekomenduojama jų paros norma (RPN).