Javų grūdus kasmet žaloja įvairūs mikroskopiniai grybai, ir tik išskirtinai sausais derliaus brandos ir nuėmimo metais (tokie buvo 2015-ieji) nedidelis procentas grūdų gali būti visai sveiki. Palankiomis sąlygomis gausiai išplitę įvairūs mikroskopiniai, tarp jų ir pelėsiniai, grybai turi įtakos kai kuriems kokybiniams grūdų parametrams, taip pat ir toksinų kaupimuisi grūduose.

Vyraujantys lietingi orai per 2016-ųjų javapjūtę, smarkiai vėluojantis javų derliaus nuėmimas suprastino ne tik prekinę grūdų išvaizdą, bet ir jų kokybę. Pasikartojantis subrendusių grūdų drėgmės padidėjimas dėl drėgmės pertekliaus, grūdų sudygimas - veiksniai, kurie lemia svarbaus grūdų kokybės rodiklio - saiko masės - mažėjimą.

Patamsėję grūdai - visiškai dėsninga

Daugiausia nerimo šiais metais keliantys nukulti patamsėję grūdai visiškai dėsningas rezultatas šiemetinėmis derliaus nuėmimo sąlygomis. Grūdų augintojams žinomą juodligę, kuri apninka vėluojamus nuimti javus, sukelia įvairūs mikroskopiniai saprotrofiniai grybai. Labiausiai žinomi yra Alternaria spp., Cladosporium spp. Palankiomis sąlygomis (vyraujant lietingiems orams) mikroskopiniai grybai sparčiai kolonizuoja augalus, kuliant dulka, grūdai apsineša saprotrofinių grybų sporomis, patamsėja. Tamsumo intensyvumą nulemia sporų masės grūdų paviršiuje gausumas.

Rugsėjo pradžioje iškilus diskusijoms dėl grūdų patamsėjimą lemiančių priežasčių, keletas atsitiktine tvarka paimtų žieminių kviečių ir vasarinių miežių grūdų mėginių buvo ištirti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute. Atlikus paviršinio grūdų užterštumo analizę, rasta Fusarium spp., Alternaria spp., Cladosporium spp., Cochliobolus sativus grybų. Didžiausią kolonijas formuojančių vienetų dalį sudarė Fusarium pelėsiniai grybai, kurių gausa siekė iki 62,3-77,3 proc. Buvo rasta ir viena kita kolonija kitų rūšių mikroskopinių grybų, bet jų kiekiai buvo maži, o patys aptikti grybai javuose neišskiriami kaip reikšmingi.

Grūdai pajuodusiais galais

Šiemet taip pat gausu grūdų, ypač miežių, pajuodusiais galais. Šis juodumas aiškiai matyti plika akimi, jį sukelia Alternaria alternata ir Cochliobolus sativus grybai. Atlikus analizę ant maitinamosios terpės grūdo prisitvirtinimo vietoje, nustatyta, kad 88,4 proc. pažeidimų sukėlė Alternaria spp. ir 11,2 proc. Fusarium spp.; 0,4 proc. miežių grūdų pažeidė C. sativus.

Siekiant įvertinti bendrą grūdų užsikrėtimą įvairiais mikroskopiniais grybais, buvo atlikta dar viena analizė ant maitinamosios terpės. Paaiškėjo, kad pagrindiniai su grūdais plintantys grybai šiemet palyginti intensyviai skverbėsi į grūdą. Gausiausiai grūdus pažeidė Alternaria spp. - nustatyta 78-96 proc. šios genties patogeno pažeistų grūdų, taip pat Fusarium spp. - 38-62 proc.

Vasarinių miežių grūdus smarkiau apniko ir C. sativus. C. sativus, kaip ir Fusarium spp., yra patogeniniai grybai, dėl kurių gali būti mažesnis daigumas, pasėjus daigų apatinę stiebo dalį ir šaknis apima pašaknio puviniai. C. sativus ir Fusarium spp. yra svarbūs sėklos patogenai, kurie kontroliuojami beicuojant sėklas.

Nerimą keliantys juodi taškai

Šie metai buvo palankūs varpų fuzariozei plisti, o derliaus nuėmimo sąlygos prisidėjo prie šios genties toksinus produkuojančių grybų plitimo, todėl net neįgudusieji gali pastebėti Fusarium pažeistus grūdus. Daug nerimo šiais metais sukėlę juodi taškai ant grūdų yra varpų fuzariozės sukėlėjo Fusarium graminearum suformuoti vaisiakūniai (periteciai), grybui perėjus į lytinę stadiją. Šioje stadijoje grybas vadinamas Gibberella zeae. Perdirbėjams šie juodi taškai yra kaip įspėjimas, kad reikia tirti šio grybo produkuojamus toksinus deoksivalenolį (DON) ir zearalenoną (ZEA). Jeigu turite tokių sėklinių grūdų, juos būtina sėti tik beicuotus.

Sandėliuojant drėgnus grūdus didelė rizika, kad suaktyvės ne tik Fusarium, bet ir Penicillium bei Aspergilus genčių grybai, kurie produkuoja toksinus ir mažina grūdų daigumą. Siekiant išvengti pelėsinių patogeninių, toksiškų ir saprotrofinių grybų suaktyvėjimo sandėliuojant grūdus, ypač svarbu palaikyti tinkamą grūdų drėgmę. Literatūroje nurodoma, kad pelėsinių grybų veikla sulėtėja, kai grūdai sandėliuojami 14,5 proc. drėgmės žemoje temperatūroje. Kitur rekomenduojama sandėliuoti 13 ar net 12 proc. drėgmės grūdus, siekiant išvengti pelėsinių grybų suaktyvėjimo.

Rekomendacijos - laikyti kuo sausesnius grūdus

• Neatidėliotinas grūdų valymas, džiovinimas, vėdinimas, sandėliavimo sąlygų stebėjimas, siekiant išvengti drėgmės židinių, - esminiai prevenciniai veiksniai turimai grūdų kokybei palaikyti.
• Ypač rekomenduotina atkreipti dėmesį į sandėliuojamų grūdų drėgmę. Dėl gausaus užkrėstumo pelėsiniais grybais rekomenduojama sandėliuoti kuo sausesnius grūdus (12-13 proc.).
• Toksinų kiekiui nustatyti grūduose šiemet turi būti skiriamas didelis dėmesys.