Rugsėjo viduryje Dotnuvos eksperimentinio ūkio laukuose Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba drauge su mokslininkais ir gyvulininkystės ekspertais jau trečią kartą organizavo Kukurūzų dieną. Renginyje žemdirbiams buvo pateikta daug vertingos informacijos - nuo žemės dirbimo iki kokybiško pašarų paruošimo.

Šiemet Lietuvoje auga per 40 tūkst. ha kukurūzų. Pernai buvo prikulta 150 tūkst. tonų kukurūzų grūdų, gero derliaus galima tikėtis ir šiemet. Europoje kukurūzai auginami maždaug 4,5 mln. ha plote, 75 proc. iš jų naudojama pašarams.

Idėja organizuoti kukurūzų dienas gimė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriui Edvardui Makeliui, prieš kelerius metus svečiuojantis Palenkės vaivadijoje, kur tokia lauko diena labai populiari. Kaip tik tuo metu ir mūsų šalies žemdirbiai ėmė vis plačiau auginti kukurūzus, tad dėmesys šiems augalams akivaizdžiai padidėjo.

Tinkamas pasirinkimas intensyvinant gamybą

Kukurūzai yra vieni svarbiausių pašarinių augalų, iš kurių gaminamas silosas. Augindami kukurūzus, ūkininkai užsitikrina, kad iš jų gaus ekonomišką, gerą, stabilų, gerai virškinamą ir gyvulių noriai ėdamą pašarą - tai ypač aktualu dabar, kai pieno ūkiai patiria sunkmetį ir ieško efektyviausių būdų sutaupyti nepakenkiant gyvulių sveikatingumui ir produktyvumui. „Žemdirbiams dabar būtina spręsti klausimą, kaip iš mažesnio ploto vieneto gauti daugiau pašarų - kukurūzai šiuo atveju yra puikus pasirinkimas. Nėra kito kelio, kaip tik eiti intensyvumo keliu", - pabrėžė E. Makelis.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius pajuokavo, kad 2016-uosius apskritai būtų galima paskelbti kukurūzų metais, nes šio vegetacijos sezono orai idealiai atitiko kukurūzų poreikius: kai buvo sausa ir šilta, kukurūzai dygo, vėliau, prasidėjus intensyviam augimui, netrūko lietaus, o saulėta ir šilta rudens pradžia spartino brendimą.

„Žemdirbiams kartais sunku nuspręsti, kokią kukurūzų veislę pasirinkti, kokias auginimo technologijas taikyti, kaip kokybiškai paruošti pašarą. Manome, kad šiame renginyje ūkių šeimininkai randa atsakymus į esminius klausimus," - sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Gyvulininkystės skyriaus vadovė Daiva Gurauskienė.

Vertingas gyvulių pašaras

Šiemetinės Kukurūzų dienos moto - „Karvės pienas ant liežuvio", - jau iš anksto sufleravo, kad didžiausias dėmesys šįkart bus skiriamas pašarams auginamiems kukurūzams. Iš vieno hektaro kukurūzų galima gauti daugiau kaip 60 t žaliosios masės, o iš vienmečių augalų mišinių - apie 20-30 tonų. Aukštos kokybės kukurūzų silosas yra puikus melžiamų karvių, prieauglio ir penimų galvijų pašaras. Palyginti su kitais žemės ūkyje ruošiamais pašarais, 1 t kukurūzų siloso paruošti reikia bene mažiausiai darbo sąnaudų. Skaičiuojama, kad iš 1 ha kukurūzų galima paruošti pašarų 3 karvėms metams.

Vienas trūkumų šeriant silosu galvijus yra didelis jo kokybės ir fermentacijos rodiklių nevienodumas. Nustatyta, kad tinkamiausi silosuoti yra kukurūzų hibridai ir veislės, kurios per derliaus nuėmimą turi 25-30 proc. sausųjų medžiagų.

LŽŪKT Gyvulininkystės skyriaus vyresnysis specialistas Vytas Gudaitis pastebėjo, kad nors šiemet kukurūzų augalai užaugo gražūs ir aukšti, tačiau kukurūzų kokybė gali būti prastesnė dėl mažesnio krakmolo kiekio. „Vienas iš variantų, kaip gauti krakmolingesnį silosą - aukščiau nupjauti kukurūzus. Pernai pjovėme labai žemai, nes kukurūzų augalai buvo labai neaukšti", - metų skirtumus įvardijo V. Gudaitis.

Kukurūzų silose yra mažai baltymų (apie 8-9 proc.) ir struktūrinės ląstelienos, todėl jis itin dera su žolės silosu. Dėl gerų kukurūzų siloso savybių tokį derinį noriai ėda galvijai. Kokybiško kukurūzų siloso energinė vertė palyginti didelė - apie 11-11,5 MJ/AE. Ją lemia sausųjų medžiagų (SM) kiekis augale ir krakmolo kiekis grūduose silosuojant. Pieninės brandos kukurūzų SM krakmolas sudaro apie 15, o vaškinės brandos - apie 30 procentų.

Šviežiapienės karvės su kukurūzų silosu gali gauti 65-75 proc. SM, o vėlesnės laktacijos periodais -apie 35-25 proc. žolinių pašarų SM poreikio. „Tiesa, nereikia pamiršti, kad karvėms gaunant didesnį kiekį kukurūzų siloso ir krakmolingų koncentratų, reikia apskaičiuoti bendrą krakmolo kiekį racione, nes jo raciono SM neturi būti daugiau kaip 30 proc.", - perspėjo V. Gudaitis.

Kukurūzų silosu iki soties galima šerti veršelius, penimus galvijus nuo 2 mėn. amžiaus iki skerdimo, tam tikrais augimo laikotarpiais - ir veislinius gyvulius (metų ir vyresnėms veislinėms telyčioms kukurūzų silosą reikia riboti, kad jos nenutuktų). „Reikėtų patikrinti, koks raciono cukraus ir krakmolo santykis. O jis turi būti 1:3 (t. y. maždaug 75 g cukraus ir 240 g krakmolo/1 kg SM); trūkstant cukraus, pieno riebumas būna apie 4,2 procento. Gerai nagų ir tešmens būklei palaikyti į mišinius rekomenduojama pridėti specialių medžiagų priedų", - praktiškai patarė V. Gudaitis.

Nuo žemės dirbimo iki derliaus nuėmimo

Renginyje buvo pristatyta visa kukurūzų pašaro gamybos technologija: nuo dirvožemio paėmimo ir ištyrimo, veislės parinkimo, auginimo, iki pašarų gamybos, ištyrimo, pašaro kokybės įvertinimo, raciono sudarymo. Svarbiausius kukurūzų auginimo aspektus apžvelgusi LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė Ona Auškalnienė pabrėžė, kad labai svarbu pasirinkti tinkamus hibridus, suformuoti reikiamo tankumo pasėlį, subalansuotai tręšti ir apsaugoti nuo piktžolių. Kaip žinome, kukurūzai itin jautrūs piktžolių konkurencijai pirmas 3 augimo savaites, nes po sudygimo tiek laiko jie faktiškai stovi vietoje.

Pagrindinės piktžolės kukurūzų pasėliuose mūsų šalyje yra baltosios balandos, paprastieji varpučiai, dirvinės usnys, kibieji lipikai, dirvinės našlaitės, paprastosios rietmenės, vijokliniai pelėvirkščiai, rūgtys takažolės, trikertės žvaginės, daržinės žliūgės, dirvinės aklės. Būtina žinoti, kokios piktžolės vyrauja konkrečiame lauke, nes tik taip galima tiksliau parinkti herbicidą (beje, kiekvienas purškimas herbicidais sukelia nemenką stresą kukurūzams!). „Kai kuriais metais neišvengiamai kukurūzus tenka herbicidais purkšti du kartus", - pastebėjo O. Auškalnienė.

Įmonės „Chemcentras" Sėklininkystės departamento vadovo Nerijaus Kaminsko nuomone, racionaliausia kukurūzų pasėliuose naudoti kombinuotą piktžolių kontrolę - purškimą herbicidais, derinant su vienu arba trim tarpueilių purenimais. „Tarpueilių purenimas gali būti atliekamas, kukurūzams esant nuo 2-jų lapeliųtarpsnio iki kukurūzai pasiekia metro aukštį. Kai orai vėsesni, pirmąją piktžolių bangą galima pristabdyti kultivatoriumi, taip išlaukiant palankesnių orų herbicidui išpurkšti", - paaiškino N. Kaminskas.

Bendrovės „Dotnuvos eksperimentinis ūkis" lauke specialiai šiai lauko dienai auginti kukurūzai buvo pasėti po tradicinio žemės dirbimo (priešsėlis buvo žieminiai kviečiai) gegužės 5 d., sėjos norma - 80 tūkst. augalų/ha. Rudenį laukas buvo tręštas kraikiniu mėšlu (40 t/ ha), pavasarį, prieš sėją - NPK 5-20,5-36 (300 kg/ha), sėjant lokaliai įterpta NPK 16-16-16 (100 kg/ha), papildomai tręšta amonio salietra (300 kg/ha). Herbicidais piktžolės naikintos du kartus: gegužės 25 d. purkšta Estet 600 EC (0,5 l/ha), o birželio 8 d. - Maister OD (1,5 l/ha). Sėjai pasirinktos 10 kukurūzų veislių, kurias paprastai augina šis ūkis.

Žemdirbystės instituto mokslininkė Audronė Mankevičienė priminė mikotoksinų grėsmę. FAO 2012 m. duomenimis, 50 proc. visų pasaulyje išaugintų javų derlius (tarp jų ir kukurūzų) užterštas mikotoksinais. 45 proc. visų mėginių užteršti daugiau negu vienu mikotoksinu. „Mikotoksininis užterštumas yra iššūkis dabartiniam toksikologijos mokslui, nes mikotoksinų tarpusavio poveikis yra labai sudėtingas procesas, juolab kad atrandami vis nauji cheminiai junginiai", - sakė A. Mankevičienė.

Kaip sumažinti mikotoksinų riziką? Pirmiausia rekomenduojama nevėlinti nuėmimo laiko, jeigu vizualiai matyti įvairių patogenų pažeidimų. Nuėmus derlių, būtina kuo greičiau išdžiovinti ir išvalyti, kad grūdai toliau nekauptų mikotoksinų, sandėliuoti ne daugiau kaip 15 proc. drėgnio grūdus ir būtinai vėdinti. Reikia nuolat stebėti laikomų grūdų temperatūrą, kad nekaistų. Labai užterštų laukų derliaus nemaišyti su neužterštais, nemaišyti seno derliaus su nauju, kontroliuoti vabzdžių plitimą.

ASU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto docentas Egidijus Zvicevičius apžvelgė tradicinius ir netradicinius grūdų laikymo būdus: džiovinimą, konservavimą šalčiu, silosavimą ir laikymą hermetinėmis sąlygomis. Statistika rodo, kad pasaulyje dėl netinkamo laikymo (natūralaus produkcijos kvėpavimo, grūdų sudygimo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir erkių, mikroorganizmų veiklos, mechaninio pažeidimo, paprasčiausio išbarstymo transportuojant ir t. t.) prarandama 10 proc. grūdų - tai didžiuliai produkcijos kiekiai. Mokslininkų tyrimai rodo, kad be džiovinimo (ar kito konservavimo būdo) saugiai išlaikyti nukultus grūdus galima vos 3-5 dienas.

Šilutės rajone ūkininkaujantis ir 80 melžiamų karvių laikantis Vytautas Alminauskis pasidalijo patirtimi, kaip apsaugo kukurūzus nuo šernų. „Susmaigstau aplink visą savo 12 ha kukurūzų lauką maždaug kas 10 m medinius kuolus ir užtempiu 1,2 m pločio tinklelį, kuris naudojamas ritinių presuose. Apačią, kad nepakiltų nuo žemės, dar sutvirtinu mažesniais kuoliukais ar kokį akmenį užmetu. 3-4 vyrai tokį darbą padaro per dieną, o efektas garantuotas", - patikino žemdirbys. Prieš kukurūzų derliaus nuėmimą plėvelė gražiai vėl suvyniojama į ritinius ir ta pati naudojama kitais metais.

Daug dėmesio lauko dienoje sulaukė žemės dirbimo ir pašarų gamybos technikos demonstravimas. Kukurūzai apskritai yra tokia žemės ūkio kultūra, kuri reikalauja itin aukšto mechanizacijos lygios - rankomis nieko negalima padaryti. Techniką demonstravo kompanijos „DOJUSagro", „Audrokesta", „Chemcentras" ir „Agroteka". Pastaroji įmonė pristatė sparčiai populiarėjančią silosavimo ritiniuose paslaugą: tai garantuoja didesnį suspaudimo lygį, greitą oro pašalinimą, geresnę fermentaciją, aukštą siloso kokybę. Mažesniems ūkiams itin svarbu ir tai, kad, prapjovus tokį ritinį, silosas palyginti ilgai išlaiko kokybę.

„Puiki proga pasidalyti patyrimu, pasikonsultuoti, susipažinti su technikos ir pašarų ruošimo technologijų naujovėmis. Tai galimybė pamatyti, kas pažangiausia, o paskui pritaikyti praktikoje", - vienbalsiai tvirtino renginyje dalyvavę žemdirbiai. Lauko dieną rėmė Žemės ūkio ministerija, renginio partneriai: bendrovės „Agrokoncernas", „Chemcentras", BASF, „Pioneer", „DOJUS agro", „Žaibas", „DeLaval", „Agroteka", „Audrokesta", „Agrotaka", „Laumetris", „Naftėnas", „Dotnuvos eksperimentinis ūkis".