Estijos pienininkystės sektorius, toli palikęs savo kaimynus - Lietuvos ir Latvijos pieno ūkius, - sparčiai lenkia juos ir mėsinės galvijininkystės srityje. Galvijų skaičius jau artėja prie 70 tūkst., nors 2000 m. jų buvo tik tūkstantis.

Mėsinė gyvulininkystė yra palyginti jaunas žemės ūkio sektorius, tačiau per gana trumpą laiką stipriai išvystytas. Daugelis Estijos laukų nėra palankūs augalininkystei, tačiau plytinčios natūralios pievos idealiai tinka ekologiškai auginti galvijus, ir tai stengiamasi išnaudoti. Tad mėsinių galvijų auginimas tapo viena iš patrauklesnių veiklų kaimo vietovėse, o labiausiai - Saremos saloje.

Dėmesys gyvulininkystei vyrauja visoje Estijoje. Prasidėjus pasaulinei pieno krizei, o ir pradėjus stambinti pieno ūkius, dalis Estijos šeimos ūkių pakeitė kryptį į mėsinę galvijininkystę: šių galvijų skaičius pastaraisiais metais didėjo po 15 proc. kasmet. Populiariausios veislės šioje šalyje - herefordai, Aberdynų angusai ir limuzinai, kurie Lietuvoje irgi labai paplitę, bet didesnė veislių įvairovė Estijoje nebūdinga.

Ūkininkai galvijus augina daugiausia ekstensyviai, ant žalienų. Intensyvus penėjimas čia taikomas rečiau.

Būrys Lietuvos mėsinių galvijų augintojų šveicarų ūkininkų kooperatyvo „Vianco" iniciatyva turėjo galimybę pasižvalgyti po Estijos šeimos ūkius.

Veršelius atjunko ir 5 mėnesių

Pietinėje Estijos dalyje, Valgos apskrityje (netoli sienos su Latvija), įkurtas mišrus Kerttu ir Siljos Trahv „Küüniniidu OÜ" ūkis. Atvykėlius pasitinka ne tik ūkio šeimininkė Silja, bet ir įspūdingo dydžio draugiškas šuo - airių vilkogaudis. Šalia laksto ožkytė, ganosi alpakos, o už jų, pievoje netoli miško, - didelė mėsinių galvijų banda. Taigi, šis ūkis pritaikytas ir lankytojams.

Tarptautiniame projekte „Baltic Grassland Beef" („Baltijos lankų jautiena") dalyvaujantys ūkininkai didžiąją dalį galvijų augina ant žalienų, tačiau „Küüniniidu OÜ" laikomas specializuotu ūkiu, kadangi augintojai turi dar ir atskirą galvijų penėjimo fermą.

Trahv šeima 1990 m. pirmiausia įkūrė pieno ūkį, po kurio laiko įsigijo ir šiek tiek mėsinių galvijų, o 2013-aisiais atsisakė melžiamų karvių ir galutinai persiorientavo į mėsinę galvijininkystę. Startavo ne ant plyno lauko, nes jau turėjo 100 galvijų. Dabar bandoje jų yra 350, žiemoja gyvuliai keturiuose jiems pritaikytuose tvartuose.

Ūkyje auginami grynaveisliai simentaliai, Akvitanijos šviesieji (blondakvitanai), limuzinai, taip pat ir mišrūnai. Simentaliai atrodo šiek tiek stambesni negu įprastai. Silja paaiškina, kad tai - daniškos genetikos linija, dėl to jie iš tiesų yra stambesnio sudėjimo.

Iš pradžių šeima įsigijo limuzinų. Tačiau bandoje buvo nervingų, aikštingų gyvulių, Silja sako maniusi, kad tai šios veislės ypatybė, tad nutarė įsigyti ir ramesnių simentalių. Tik vėliau, kai sužinojo ir įsitikino, kad ne veislė lemia gyvulio nervingumą, o genetika, sunkesnio charakterio limuzinus išbrokavo ir problemos neliko. „Bet pasilikome abi veisles, o bandoje nebėra nė vieno aikštingo charakterio galvijo, visi labai geri", - šypsojosi ganykloje tarp galvijų ramiai vaikščiojusi Silja.

Abi veislės geros ir, pasak ūkininkės, visiškai pasiteisino. Beje, labai gerai auga ir itin pieningų simentalių, sukryžmintų su limuzinais, veršeliai.

Lietuvos ūkininkai domėjosi, kodėl šeimininkai įsigijo Akvitanijos šviesiųjų veislės galvijų. „Kai skaičiau literatūrą apie veisles, buvo parašyta, kad šios veislės galvijų kaulai yra plonesni, todėl jie lengviau veršiuojasi negu šarolė", - paaiškino Silja. Nors šios veislės silpnoji vieta - plonos kojos, ūkininkė sako, kad daugiau problemų būna su nagomis dėl drėgmės, o ne su kojomis.

Trahv ūkyje gyvuliai veisiami ir grynuoju veisimu, ir sėklinami. Sėklina Akvitanijos šviesiųjų ir simentalių telyčias, kad nebūtų atvedami pernelyg stambūs veršeliai pagal danišką liniją. O karvės kergiamos su buliais.

Per metus „Küüniniidu OÜ" parduoda apie 150 galvijų: šiek tiek veislei, tačiau didžiąją dalį - mėsai. Iki 700-800 kg užaugintus galvijus išveža kelioms Estijos mėsos perdirbimo įmonėms. „Baltic Grassland Beef" projektui auginami mažesnio svorio gyvuliai, o dalis atjunkytų veršelių iškeliauja į Turkiją.

Įdomu tai, kad simentaliai ir Akvitanijos šviesieji, juos normaliai atjunkius 7-8 mėnesių, Turkijos rinkai būna per sunkūs (svorio limitas - iki 300 kg), todėl šiame ūkyje jie atjunkomi sulaukę vos 5 mėnesių. Tai netradicinė ir Lietuvoje netaikoma veršelių atjunkymo praktika. Tačiau karvės, Siljos teigimu, dėl ankstyvo veršelių nujunkymo nenukenčia, neva likusios telyčios jas išžinda. Lietuvos ūkininkai svarstė, kad šiuo atveju viską lemia pinigai - jeigu mokama iki 3 eurų Gyvulininkystė už kg ir už veršį galima gauti 800 eurų, tai yra labai daug.

Galvijai šeriami šienu, šienainiu, o penimiems duodama ir grūdų. Penėjimo stotis, esanti atskirai nuo ūkio, rekonstruota iš senos fermos.

Trahv šeima turi 600 ha dirbamos žemės, pusė jos - nuosava, kita pusė - nuomojama. Grūdinėms kultūroms skirta tik 80-90 ha. „Küüniniidu OÜ" ūkyje dirba 8 samdomi žmonės.

Ūkininkas iš Danijos įsikūrė Estijoje

Danas Torbenas Skovas 2015 m. buvo pripažintas geriausiu Estijos jaunuoju ūkininku - į Estiją jis atvyko ir ekologinį augalininkystės bei mėsinių galvijų ūkį įkūrė prieš 10 metų. Veruma regione (Pietryčių Estijoje) esančiame ūkyje svečius pasitiko charizmatiškas ūkio prižiūrėtojas Martinas Meiselis, mat šeimininkas tuo metu buvo išvykęs. Martinas Meiselis - angliškai kalbantis estės ir vokiečio sūnus gimė Anglijoje, gyveno Škotijoje, galiausiai persikėlė į Estiją.

Ūkyje produkcijai auginami grynaveisliai angusai ir herefordai - populiariausios Estijoje veislės. Galvijai nemišrinami. Vasarą ganosi ganykloje, šaltuoju metų laikotarpiu laikomi tvarte, ant gilaus kraiko.

Prieš dvejus metus ūkio šeimininkas T. Skovas nusipirko 80 telyčių iš Latvijos, kurių motinos buvo daniškos kilmės. Daniškos genetikos linija ūkyje ir tęsiama: Martinas rodo jau atvestus tris angusų buliukus. Beje, Danijoje ūkininkavęs ūkio savininkas T. Skovas į Estiją atsivežė ir naudotą danišką žemės ūkio techniką bei visą įrangą.

Dar pernai bandoje buvo 200 galvijų, bet šiemet jų nuspręsta sumažinti iki 80, o karvių žindenių palikti 40. Neįprasta tai, kad 100 karvių žindenių aptarnaudavo tik 2 buliai. Sumažinus bandą, darbo krūvis buliams bus gerokai mažesnis.

Pasak Martino, anksčiau visi gyvuliai buvo laikomi kartu, o dabar, sumažinus bandą, juos bus galima prižiūrėti atskiromis grupėmis - pagal veislę, amžių, sveikatingumą. Didžiąją dalį sveikų galvijų, įrengus jiems pašiūrę, žadama laikyti lauke ištisus metus, o ne tvarte, kaip iki šiol. Ferma, kurioje galvijai kol kas dar laikomi, stovi nuo sovietmečio - anuomet čia buvo pieno ūkis, išlikusi ir siloso tranšėja.

Ūkininkas 200 galvijų bandai buvo skyręs 80 ha ganyklų, 150 ha - šienui ir žolės silosui, kurį naudoja pašarams vietoje šienainio. Grūdinės kultūros auginamos ekologiškai 550 ha plote. „Žemės augalininkystei čia tinkamos, o už ekologinius grūdus ir kaina, ir išmokos didesnės, ir realizuoti juos lengviau", - paaiškina Martinas.

Sumažinus bandą, liks daugiau žemės augalininkystės ūkiui, t. y. sertifikuotam sėklininkystės ūkiui, kuriame ruošiamos sėklos.

Ūkyje yra malūnas, grūdų valomoji, kuri išvalo grūdus sėklininkystei, o netinkami sėklai grūdai sunaudojami pašarams - racionalumas estams labai būdingas.

Augina mažiausios veislės mėsinius galvijus

Silverio Visnapuu ekologinis augalininkystės ir mėsinių galvijų ūkis įkurtas itin vaizdingoje vietovėje - Karulos nacionaliniame parke, Veru ir Valgos apskrityse (Pietų Estijoje). Su ūkiu supažindina Raivo Lokko, gyvulininkystės konsultantas, nes savininkas daugiau augalininkyste rūpinasi. O rūpintis yra kuo - dirbamos žemės S. Visnapuu turi 800 hektarų.

Ūkyje - apie 250 galvijų, 4 fermos, viena nuo kitos nutolusios po kelis kilometrus. Naujausia ferma statyta 2006 m. su ES parama, joje galvijai turi galimybę išeiti į lauką ir žiemą. Auginami mišrūnai, angusai, grynaveisliai herefordai ir egzotiškieji deksteriai - manoma, kad pastaroji veislė mažiausia pasaulyje. Deksterių karvės, teigiama, yra pieningos, lengvai veršiuojasi, ilgaamžės, o jų mėsa labai vertinama gurmanų. Prieš trejus metus įsigijęs šios veislės galvijų, ūkininkas įkurdino juos buvusioje pieno fermoje.

Auginama herefordų, rudųjų angusų bulių, pernai ūkio šeimininkas pirmą kartą įsigijo ir šarolė veislės bulių, pasak Raivo, tiesiog pabandyti dėl heterozės efekto. Galvijus šeria šienu ir silosu, penimiems duoda ir koncentruotųjų pašarų. Augina iki 550-600 kg svorio, kurį gyvuliai pasiekia per 15-18 mėnesių. Veršelius parduoda Turkijai.

Didžiausia problema šiame nacionaliniame parke esančiame ūkyje - galvijų vidaus nematodai ir parazitai (kepeninės siurbikės ir gylių lervos). Todėl antihelmintikus jiems duoda ne tik pavasarį, bet ir rudenį.

Šio ūkio išskirtinumas - pavasarį banda gabenama prie jūros, už tai mokamos papildomos išmokos. Raivo teigimu, Estijoje subsidijos už mėsinius galvijus nėra didelės. Jos priklauso ir nuo ūkio dydžio, papildomai mokama, jeigu gyvuliai išlaikomi nuo gegužės 1 iki rugsėjo 1 dienos.

Raivo prasitarė, kad ūkio šeimininkas Silveris sprendžia ir egzistencines problemas - galvijų ūkį norėtų perduoti vaikams, nes pačiam apstu veiklos augalininkystės ūkyje. Tačiau sūnums kol kas trūksta patirties, tad su konsultanto pagalba kol kas turės rūpintis ir didele galvijų banda.