23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/10
Bulvių gumbų neinfekcinės ligos
  • Dr. Elena SURVILIENĖ, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Paprastai vadinamosios bulvių neinfekcinės ligos atsiranda dėl tręšimo sutrikimų, nepalankių sąlygų auginant ir laikant bei mechaninių gumbų ir augalų pažeidimų. Dėl šių ligų sumažėja gumbų dygimas, sutrinka augalų augimas ir vystymasis, atsiranda įvairių dėmių, pakinta spalva ar forma.

Visi šie pokyčiai sumažina bulvių derlingumą, blogina jų prekinę kokybę, tad prarandama rūšinė produkcijos išvaizda. Praktiškai augintojai ne kartą galėjo įsitikinti, kaip sausringa ar, atvirkščiai, labai lietinga vasara gali neigiamai veikti bulvių augimą, brendimą, gumbų kokybę. Tokie gumbų pakitimai, kaip sausvidurė, patamsėjęs minkštimas, geležligė, iš išorės nematomi, o pastebimi tik pradėjus bulves realizuoti.

Gumbų išaugos

Kasdami bulves, daugelis galėjo pastebėti reiškinį, kai iš susiformavusių bulvių gumbų išauga papildomi bulvių gumbeliai, vadinami bulvytėmis. Pagrindinė priežastis, kodėl taip atsitinka - netolygus drėgmės pasiskirstymas.

Kai kada, sodinant bulves labai anksti pavasarį į šaltą ir drėgną dirvą, gumbai gali visai nesudygti, bet ant motininio gumbo susiformuoja gumbeliai. Tokiu atveju daigai visai nepasirodo.

Dažnai ilgai trunkanti sausra bulvių brendimo pradžioje skatina ankstyvą priešlaikinį gumbų brendimą, nors gumbai dar neužaugę iki reikiamo dydžio. Vėliau, pradėjus gausiai lyti, ant gumbų susiformuoja akutės ir, nepraėjus ramybės periodui, pradeda dygti, susidaro palaipos, ant kurių susiformuoja gumbeliai. Jei taip pasikartoja keletą kartų, gumbai būna su ištisa mažų gumbelių keke. Būna, kad tiesiai ant gumbo užauga smulkių gumbelių išaugos, primenančios bulvių vėžį.

Bulvių gumbai pradeda papildomai augti, kai dėl užsitęsusios sausros prasideda ankstyvas jų brendimas ir jam dar nesibaigus dėl užėjusių lietingų orų gumbai pradeda augti iš naujo. Tuomet susidaro išauga, kuri dėl taisyklingos formos ir beveik vienodo dydžio su gumbu vadinama antriniu gumbu.

Bet kuriuo papildomų gumbų augimo atveju pirminiai gumbai netenka dalies krakmolo, kuris pereina į naujai susidarančius gumbelius. Dalis tokių gumbų laikomi supūna.

Ką daryti?

  • Jei dėl užsitęsusių sausrų gumbai pradeda ne laiku bręsti, nereikėtų vėlinti bulviakasio.
  • Pastebėtas skirtingas bulvių veislių polinkis formuoti antrinius gumbus (išaugas, gumbelius, bulvytes). Vėlyvų veislių bulvės labiau linkusios į šias anomalijas negu ankstyvų veislių.

Gumbų sausvidurė

Kai bulvės auga organinių medžiagų gausiose dirvose, šiltu ir drėgnu oru sutrinka tolygus gumbų augimas ir apytakos procesai, dėl to suyra krakmolo grūdeliai, žūsta ląstelės ir atsiranda sausų tuščių ertmių.

Pastebėta, kad apvalių formų gumbuose šios ertmės yra pailgos arba žvaigždiškos, o pailguose gumbuose - apvalios arba ovalios. Jei tokia ertmė tęsiasi iki gumbo išorės, dažnai į jos vidų patenka puvinius sukeliantys mikroorganizmai ir bulvė supūna iš vidaus. Sausvidurė prastina tiek maistines, tiek prekines bulvių savybes.

Ką daryti?

  • Kad bulvės nenukentėtų nuo sausvidurės, reikia augalus tręšti saikingai, nepertręšti azoto trąšomis.
  • Daug maisto medžiagų turinčiose dirvose reikia mažinti maitinamąjį plotą (bulves sodinti tankiau).

Odelės sutrūkimai ir tinkliškumas

Šios rūšies sutrikimai atsiranda paprastai ant gumbų, augusių gausiai azoto turinčiose dirvose, kai brendimo pabaigoje po ilgai trukusios sausros bulvės gauna didelį kiekį drėgmės. Staiga padidėjus spaudimui gumbų audiniuose, atsiranda įtrūkimų. Jeigu jie atsiranda tik kamštiniame sluoksnyje ir neįsiskverbia į gilesnius audinius, jie vadinami odelės tinkleliu. Šios anomalijos turi įtakos gumbų laikymuisi, nes atsiranda galimybių puvinių sukėlėjams patekti į gumbus.

Ką daryti?

  • Jei kasant bulves randama daug gumbų su sutrūkinėjusia odele, reikia juos gerai išdžiovinti laikinuose kaupuose, kad sukamštėtų audiniai ir žaizdos užgytų.

Patamsėjęs minkštimas

Minkštimas patamsėti gali dėl kelių priežasčių. Pirmiausia - dėl mechaninio poveikio: gumbų daužymo, suspaudimo nuimant, kraunant, transportuojant ir laikant bulves. Gumbų išorė atrodo nepakitusi, tačiau jas pjaunant minkštime matyti neapibrėžtos formos pilkų dėmių.

Minkštimas patamsėti gali ir dėl to, kad laikymo metu sandėliai blogai vėdinami, trūksta deguonies, susikaupia didelis kiekis anglies dioksido.

Kai augančioms bulvėms trūksta kalio trąšų arba jos būna pertręštos azoto trąšomis, gumbų minkštimas taip pat gali tamsėti. Dažniau tamsėja daug krakmolo turinčių veislių bulvių gumbai. Bulvių veislės, turinčios didelį kiekį sausųjų medžiagų, yra jautresnės minkštimo patamsėjimui. Gumbų, kurių sausosiose medžiagose randama 2 proc. kalio, minkštimas patamsėja dažniau negu tų, kuriuose kalio randama 2,5 procento. Norint to išvengti, kalio lengvose dirvose turi būti ne mažiau kaip 15-20 mg 100 g dirvos.

Ką daryti?

  • Auginant bulves reikėtų nepertręšti jų azoto trąšomis, bet duoti pakankamai kalio trąšų.
  • Stengtis nedaužyti, nespausti ir taisyklingai laikyti gumbus.

Gumbų geležligė, geležingasis dėmėtumas (rūdėtumas)

Šis fiziologinis sutrikimas pasitaiko sausringu oru ir pasireiškia įvairiai išsimėčiusiomis šviesiai rudomis arba rūdžių spalvos dėmėmis, kurios matyti tik perpjovus gumbą. Dėmės susidaro iš nekrotizuotų ląstelių su sustorėjusiu apvalkalu ir beveik suirusių krakmolo grūdelių. Išoriškai pažeisti gumbai niekuo nesiskiria nuo sveikųjų.

Geležingojo dėmėtumo priežastys - sutrikęs aprūpinimas vandeniu, kvėpavimas ir maisto medžiagų patekimas dėl nepalankių oro ir dirvos sąlygų. Kai dirva įkaista iki 22-28 °C temperatūros, augaluose sutrinka maisto medžiagų apykaita ir atsiranda prielaidų gumbų grūdėtumui, net jei dirvoje netrūksta drėgmės ir yra pakankamai trąšų. Kai dirvos temperatūra yra 11-18 °C šilumos, bulvės šia liga neserga.

Ką daryti?

  • Apsaugoti bulves nuo geležingojo dėmėtumo padeda subalansuotas tręšimas azoto trąšomis ir aprūpinimas pakankamu judriojo fosforo kiekiu vegetacijos metu.
  • Gerų rezultatų duoda dirvos kalkinimas.