Braškės Lietuvoje labai populiarios, pastaraisiais metais deklaruojama daugiau kaip 500 ha braškynų. Tačiau daug bėdų augintojams pridaro ligos - jos sulėtina augalų augimą, sumažina jų produktyvumą ir pablogina produkcijos kokybę. Viena žalingiausių braškių ligų yra kekerinis puvinys, sumažinantis derlių net iki 50 procentų.

Kekeriniu puviniu (Botrytis cinerea) uogos užsikrečia, žydint braškėms, per žiedus, lapus, stiebus ar vaisių užuomazgas. Nokstančiose uogose pirmiausia atsiranda rudų dėmių, ant kurių vėliau susiformuoja pilkas pelėsio apnašas - kekerinis puvinys. Įprastai jis nepastebimas ir didžiausius nuostolius sukelia laikant ar transportuojant uogas. Vienas pagrindinių braškių kekerinio puvinio šaltinių yra pernykščiai lapai, ant kurių žiemoja užkratas.

Pasirinkti tikslų purškimo laiką

Viena iš pagrindinių ir populiariausių priemonių, norint sumažinti ligų daromą žalą, yra cheminė ligų kontrolė fungicidais. Didelė dalis fungicidų yra naudojami profilaktiškai, neatsižvelgiant į ligos paplitimą. Naujausi tyrimai rodo, kad neadekvatus pesticidų naudojimas yra tiesioginis kelias į pesticidų sukeliamą patogenų atsparumą. Siekiant įgyvendinti ES direktyvą, kurioje nustatyti griežti reikalavimai mažinti pesticidų vartojimą ir tausoti aplinką, būtina taikyti integruotą augalų apsaugą bei ieškoti alternatyvių augalų apsaugos priemonių.

Efektyvi kekerinio puvinio kontrolės priemonė yra integruota braškių apsaugos sistema, paremta prognozavimo modelio rekomendacijomis. Remiantis ligų prognozavimo modeliais, galima tiksliai nustatyti sąlygas, palankias infekcijai susidaryti, ir optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimą. Kiekvieną sezoną susidaro skirtingos meteorologinės sąlygos, kurios ir nulemia ligų paplitimą.

Tikslus augalų apsaugos produktų naudojimas sumažina ligų plitimą. Įprastai braškės nuo kekerinio puvinio yra purškiamos 3-4 kartus kas 7-14 d. per braškių žydėjimą. Pasitelkę prognozavimo modelius, galime sumažinti purškimų skaičių ar nupurkšti tikslesniu laiku.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute atliki tikslieji braškių veislės Elkat tyrimai. Tirti pasirinkta iMETOS®sm ligų prognozavimo sistema. Meteorologinė stotelė yra automatinė meteorologinių duomenų registravimo stotelė, kurioje sumontuoti įvairūs jutikliai (oro temperatūros, lapų drėgmės trukmės, kritulių kiekio ir kt.), reikalingi infekcijoms prognozuoti.

Analizuojant prognozavimo modelio duomenis, nustatyta, kad 2013 m. per braškių žydėjimą palankios sąlygos infekcijai kilti susidarė nuo gegužės 22 d. ir nuo birželio 4 d., o 2014 m. - nuo gegužės 29 d. ir nuo birželio 13 dienos. Rekomenduojama purškimus nuo kekerinio puvinio atlikti gegužės III ir birželio I dešimtadieniais. Nustatyta, kad braškes prižiūrint pagal iMETOS®sm prognozavimo modelį, gaunamas didesnis derliaus priedas, o uogos efektyviau apsaugomos nuo kekerinio puvinio.

Auginant braškes pagal Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą, šiuo metu braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio leidžiama naudoti šiuos fungicidus: Signum (boskalidas + piraklostrobinas 267+67 g/kg), Rovral Aqua Flo (iprodionas 500 g/l) ir Switch 62,5 WG (ciprodinilas + fludioksonilas 375-270 g/kg).

Bėdų pridaro antraknozė ir miltligė

Pastaraisiais metais pastebima viena svarbesnių remontantinių braškių ligų - antraknozė (Colletotrichum spp.). Jos požymiai - rudos ar juodos dėmės ant uogų, bet gali pasirodyti ant ūsų ir lapų. Antraknozei plisti palankūs šilti ir drėgni orai. Žiedai ir uogos jautrios infekcijai, kai derant vyrauja šilti ir lietingi orai. Patogenas žiemoja pernykščiuose lapuose, dirvoje. Ligos užkratas - sporos - gali pasklisti per lietų ir vėją, kenkėjus ir darbo įrankius. Daigai dažniausiai užsikrečia daigyne, bet liga gali išryškėti tik pasodinus augalus. Esant šiltam orui, užkrėsti daigai gali staigiai nuvysti.

Pastaruoju metu praplėstas fungicidų nuo braškių ligų sąrašas. Neseniai registruotas produktas nuo antraknozės ir miltligės Cidely Top (difenokonazolas + ciflufenamidas 125+15 g/l).

Dar viena svarbi braškių liga - miltligė (Podosphaera aphanis). Ant lapų apatinės pusės pasirodo baltas tarsi miltai apnašas. Liga daugiausiai nuostolių padaro jautrių veislių braškėms laistomuose plotuose ir šiltnamiuose. Pažeidžia lapus, lapkočius, žiedus ir uogas. Pirmieji požymiai pasirodo gegužę. Miltlige uogos užsikrečia per braškių žydėjimą, tačiau požymiai išryškėja tik skinant uogas. Ant lapkočių ir lapų apatinės pusės pasirodo baltų voratinkliškų apnašų, ligoti lapai sukasi į viršų. Palankiausia ligai plisti 21 ^oC temperatūra ir apie 70 proc. oro drėgmė. Fungicidai apsaugoti nuo miltligės: Candit (krezoksim metilas 500 g/kg), Topas 100 EC (penkonazolas 100 g/l) ir Signum (boskalidas + piraklostrobinas 267+67 g/kg).

Pagal NKP draudžiama daržovių pasėliuose naudoti labai nuodingus ir nuodingus fungicidus („T" bei „T+"). Tos pačios veikliosios medžiagos fungicidus leidžiama naudoti ne dažniau kaip du kartus per vegetaciją. Siekiant pasėlį apsaugoti nuo ligų, reikia rinktis kokybišką sodinamąją medžiagą, laikytis tinkamos agrotechnikos ir sėjomainos, nepertręšti azoto trąšomis.