Rinkoje pasirodžius naujam Premium segmento automobiliui, kainuojančiam lyg 600 tonų ekstra klasės kviečių, labai dažnai kyla klausimas: kodėl toks brangus daiktas atrodo taip pat, kaip sena muilinė? Nors Audi Q7 ar BMW X5 dizaineriai darbuodamiesi tikrai naudojo ne tik kirvį, visgi jų siūlomų visureigių eksterjeras lig šiol buvo, švelniai tariant, „santūrus" ir „konservatyvus". Šia prasme ketvirtosios kartos Lexus RX - maloni išimtis. Kai drastiškus stiliaus pokyčius patyrusio automobilio premjeros metu buvo nutraukta paslapties skraistė, gamintojų knietėjo klausti ne apie technologines naujienas, o apie tai, kurioje „Žvaigždžių karų" epopėjos serijoje mašina filmuosis, ar dalyvaus tarpgalaktinėse gaudynėse, ar ja naudosis Dartas Veideris, ar bazinėje komplektacijoje yra šviesos kardai ir t. t.

Patį pirmąjį visureigį Lexus RX japonai pristatė dar 1998 m. Sukryžminę skirtingus modelius, galinčius pasigirti padidintu pravažumu, sportiškumu, prabanga ir patogumu, koncerno strategai davė pradžią visiškai naujam Premium miesto visureigių segmentui. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ankstesnių kartų RX automobiliai atrodė ne ką geriau nei seni „Snaigės" šaldytuvai, o pavydėtinai populiarūs buvo dėl nepriekaištingų eksploatacinių savybių (RX sudaro net trečdalį pasaulinių pardavimų; tai didžiausios paklausos - lig šiol užsakyta daugiau kaip 2,2 mln. egzempliorių - sulaukęs Lexus modelis per visą šios markės istoriją). Panašu, kad jų savininkams patiko nepastebėtiems ištirpti eismo sraute ir tyliai mėgautis tokiu komfortu, apie kokį aplinkiniai net nenutuokia.

Šia prasme pasirodžius ketvirtosios kartos RX niekas nepasikeitė. Nors greta konkurentų iš Vokietijos, japonas išsiskiria tarsi skiauterėti pankai Nacionalinės filharmonijos salėje, visureigio interjeras išliko elegantiškas, sąlyginai santūrus ir toks pat „amerikoniškai" patogus. Gana aukšta sėdėsena su nepriekaištingos ergonomikos sėdynėmis (ankstesnės kartos modeliams trūko šoninio prilaikymo), geriausios įmanomos kokybės odinė salono apdaila jaukiomis medžio ir aliuminio inkrustacijomis, efektingai atrodančiu dviejų lygių prietaisų skydeliu, kurio dalis taip pat aptraukta oda. Kiekviena siūlė čia apgalvota mikronų tikslumu, o kiekviena smulkmena nušlifuota iki tobulybės.

Už dėmesį detalėms „Lexus" nusipelno pačių aukščiausių balų. Tarkim, priekiniai statramsčiai yra šiek tiek siauresni, todėl leidžia geriau matyti, kas laukia posūkyje, ir vizualiai salonui suteikia daugiau erdvės. Centrinės konsolės apačioje esantys du puodelių laikikliai yra reguliuojamo aukščio, tad juose galima laikyti tiek kavos puodelius, tiek ir didelius gėrimų butelius. Čia yra ir toks dalykėlis, kaip belaidžio telefono įkrovimo vieta.

12,3 colio multimedijos monitorius tebėra didžiausias, kokį tik galima pamatyti automobilių rinkoje. Jo montavimo padėtis leidžia vairuotojui, retsykiais dirsčiojant į kelionei svarbią informaciją, nepamesti iš akių kelio. Šios sistemos valdymas vienu daugiafunkciu ratuku, primenančiu kompiuterio pelę, nesunkiai perprantamas. Tiesa, į kiekvieną judesį jis reaguoja itin jautriai, todėl prie to reikia priprasti ir, greičiausiai, atsisakyti vilčių, kad žiemą čia bus galima žaisti mūvint pirštines.

Bet grįžkime prie šio visureigio išorės. Nuo pat išankstinės premjeros praėjusių metų rudenį ji tapo labiausiai aptarinėjimu dalyku. RX sukurtas tokia pat dvasia, kaip ir šiek tiek anksčiau debiutavę IS ir NX modeliai. Priekinės dalies linijos aštrios, tarsi jas būtų suformavęs kardu mojuojantis samurajus. Įkypai sumontuoti žibintai ir radiatoriaus grotelių „nasrai" kuria iliuziją, kad šis aparatas yra ne šiaip „plėšrus", bet įsitaisęs pačioje automobilinės mitybos piramidės viršūnėje - mažesniuosius konkurentus valgo ir vardo nepaklausia.

Ar tai gerai? Ginčytis galima iki užkimimo, tačiau faktas, kad drauge su drąsiu dizainu ir agresyviomis formomis, Lexus RX gerokai išplėtė potencialių klientų ratą. Dabar jis įdomus ne tik brandaus amžiaus technikos gurmanams, bet ir dėmesio ištroškusiems jauniems XXI amžiaus plevėsoms.

Koks naujasis RX kelyje? Narstant jo važiavimo savybes tenka konstatuoti, kad agresyvi išvaizda ir pretenzijos į sportiškumą yra šiek tiek perteklinės. Hibridinė versija su V6 tipo, 3,5 l benzininiu varikliu bei dviem elektros motorais generuoja bendrą 313 AG / 335 Nm jėgą ir leidžia 100 km/val. pasiekti per 7,7 sek. po starto. Tačiau automatinės CVT transmisijos - net ir pasirinkus sportiškiausią veikimo algoritmą - vertybės visiškai kitokios. Galios demonstravimas šiam visureigiui visiškai svetimas. Neatsitiktinai „aštraus" važiavimo įspūdis čia kuriamas pasitelkus garso sistemos garsiakalbius, transliuojančius „pikto" variklio riaumojimą. Jei jums to nereikia, „Lexus" siūlo tokią tylią kelionę, kokia įmanoma nebent nusipirkus elektromobilį.

Dar viena hibridinio visureigio ypatybė: priekinius ratus suka tik benzininė jėgainė, o galinius - tik elektros motoras. Tokios proporcijos verčia atsargiau dozuoti galią, nes vingiuotame ir nelygiame kelyje pernelyg aršiai naudojantis akceleratoriumi išlaikyti vairą rankose gali būti keblu. Geroji tokios konstrukcijos pusė - salone nėra transmisijos tunelio, todėl grindys galinėje automobilio dalyje lygios. Svarbu ir tai, kad hibridinė technologija leidžia važiuoti ypač taupiai. Pajudant iš vietos didžiausią naštą veža elektra, todėl pradinė inercija sukuriama nedeginant benzino. Nors tilpti į oficialias vidutines degalų sąnaudas (įskaičiuojant ir elektra nuvažiuojamą atstumą - 5,2 l/100 km) nepavyko nė iš tolo, visgi važiuojant šeimyniniu režimu jos neturėtų viršyti 7,5 l/100 km. Turint galvoje, kad tai beveik 5 m dydžio, daugiau nei 2 t sveriantis ir 313 „arklių" rezervą turintis visureigis su visų varančiųjų ratų pavara - rezultatas pavydėtinai geras.

Sritis, kurioje „Lexus" flagmanas nusileidžia konkurentams - bagažinės tūris ir gana didelis pakrovimo aukštis. Nors naujasis RX keletu milimetrų praaugo BMW X5 (lyginant su pirmtaku, pailgėjo net 120 mm, plotis padidėjo 10 mm, o ratų bazė išaugo 50 mm iki 2 790 mm), į kelionę galima pasiimti tik tiek rakandų, kiek telpa 539 l erdvėje. Bavarų visureigis šioje rungtyje meta 650 l „kozirį", Volvo XC90 - 677 l, o Audi Q7 - net 890 l. Tai lemia labai žemėjanti stogo linija ir hibridinės versijos gale montuojamas variklis. Be to, „Lexus" net nekalba apie septynvietę RX versiją su trečiąja sulankstomų sėdynių eile. Tačiau akivaizdu, kad tai daugiau teorinė problema, nes kiekvienas suaugęs žmogus, bent kartą bandęs keliauti tame užkaboryje, galėtų prisiekti, kad skęsti yra maloniau nei kratytis embriono pozoje.

Oficialiai hibridinio RX kaina prasideda nuo 64 350 eurų (pigiausias modelis su 2 litrų benzininiu varikliu atsieitų 55 990 eurų), tačiau tradiciškai tokius automobilius perkantys piniginę atveria gerokai plačiau. Pasirinkus Luxury modifikaciją su panoraminiu stoglangiu, teks pakloti beveik 82 000 eurų. Už juos japonai paverčia visureigį ratuota technologijų bažnyčia: su 10 saugos oro pagalvių, moderniu stabdžių mechanizmu su pėsčiųjų atpažinimo sistema, nukrypimo iš važiuojamosios zonos sistema, šildomomis ir ventiliuojamomis sėdynėmis, dieviška 12 garsiakalbių garso sistema, projekciniu priekinio stiklo ekranu, adaptyviąja pakaba, panoramine vaizdo projekcijos sistema, kurios kameros leidžia automobilį stebėti 360 laipsnių kampu. Itin gerą įspūdį paliko išmanūs LED žibintai, sugebantys neakinti iš priekio atvažiuojančių vairuotojų net tuomet, kai plieskia tolimosios šviesos.