23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/09
Svogūnų apsauga nuo ligų
  • Dr. Neringa RASIUKEVIČIŪTĖ LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Svogūnų ligų paplitimą lemia per augalų vegetaciją vyraujančios meteorologinės sąlygos, agrotechnika, sėjomaina ir sandėliavimas. Tyrimais nustatyta, kad, jeigu nebuvo taikyta tinkama svogūnų apsauga, sandėliuose padaugėja ropelių puvinių.

Pastaraisiais metais viena pagrindinių svogūnų ligų yra lapų taškuotoji dėmėtligė ir kaklelio puvinys, kuriuos sukelia Botrytis cinerea patogenas. Dėl Botrytis spp. sukeliamų ligų (puvinių) įvairių daržovių derliaus nuostoliai siekia nuo 15 iki 50 procentų.

Užsikrečiama dar lauke

Botrytis spp. sukeliamos ligos daugiausia pažeidžia ropinius svogūnus (A. cepa), česnakus (A. sativum), porus (A. porrum) ir kt., taip pat ir česnakinių genties piktžoles. B. cinerea patogeno sukeliamomis ligomis svogūnai užsikrečia dar lauke - per laiškus ankstyvuoju svogūnų ropučių tarpsniu (nuo BBCH 15), todėl labai svarbus tinkamas augalų apsaugos priemonių parinkimas ir naudojimas optimaliu laiku.

Kaklelio puvinys paprastai pasireiškia nuėmus derlių, sandėliuojant svogūnus. Pirmiausia pažeidžiami viršutiniai ropelės audiniai, jie paruduoja, vėliau visa roputė apsitraukia pilku puriu apnašu. Įprastai svogūnai profilaktiškai purškiami 7-10 dienų intervalais, 2-4 kartus per vegetaciją (BBCH 15-19).

Kekerinio puvinio infekcijai kilti ir prasiskverbti į audinius reikia palankių oro sąlygų - ilgai besilaikančios drėgmės augalų lapuose - ir infekcijai plisti optimalios temperatūros. Ligų nuostoliams sumažinti per vegetaciją sunaudojama nemažai augalų apsaugos produktų, dalis jų tenka profilaktiniams purškimams.

Kai augalų apsaugos produktai naudojami dažnai ir neatsižvelgiant į realią ligų riziką, patiriamos išlaidos ne visada duoda laukiamą naudą. Naujausi tyrimai rodo, kad jau yra atsiradęs kekerinio puvinio atsparumas kai kuriems fungicidams, pavyzdžiui, benzimidazolui ir anilinopyrimidui. Tai rodo, kad neadekvatus fungicidų naudojimas - tiesus kelias patogenų atsparumui atsirasti.

Be kekerinio puvinio, svogūnus pažeidžia ir netikroji miltligė (Peronospora destructor). Šios ligos paplitimas kiekvienais metais taip pat skiriasi. Pirmieji šios ligos požymiai yra gelsvos dėmės su pilkšvai violetiniu apnašu. Apsaugoti nuo netikrosios miltligės fungicidai naudojami profilaktiškai kas 10-14 dienų, o pastebėjus pirmuosius ligos požymius, fungicidus reikėtų naudoti kas savaitę.

Kuo tikslesnė apsauga

Vienas iš svarbiausių veiksnių tiksliai ir laiku sumažinti ligos plitimą yra tikslus augalų apsaugos priemonių naudojimas. Tyrimais nustatyta, kad, pasitelkus ligų prognozavimo modelius ir numačius palankias sąlygas ligoms susidaryti, augalų apsaugos produktus galima panaudoti daug efektyviau. Reikia nepamiršti, kad kiekvienais metais susidaro skirtingos meteorologinės sąlygos, kurios ir nulemia ligų paplitimą. Ligų prognozavimo modeliai įvertina infekcijos riziką, o ligų plitimą nulemia sąveika tarp oro temperatūros ir lapų drėgmės.

Kiekvienai ligai, atsižvelgiant į optimalias jos plitimo ir vystymosi sąlygas, yra sukurti ir pritaikyti konkretūs prognozavimo modeliai. 2012-2014 m. atliktais tyrimais nustatyta, kad meteorologinės sąlygos kekeriniam puviniui plisti susidarė skirtingu laiku, todėl augalų apsaugos produktai buvo naudojami nevienodu laiku.

Apibendrinus trejų metų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad palankiausios sąlygos kekeriniam puviniui svogūnų pasėlyje plisti susidaro pirmoje liepos pusėje. Tyrimų rezultatai parodė, kad, taikant apsaugą pagal prognozavimo modelį, gauti derliaus priedai: 2012 m. - 3,5 t ha-1, 2013 m. - 3,9 t ha-1 ir 2014 m. - 3,4 t ha-1, palyginti su kontroliniu variantu.

Apsaugai nuo ligų yra registruota pakankamai augalų apsaugos produktų, jų sąrašą kasmet reikia pasitikslinti Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklapyje www.vatzum.lt. Labai svarbu prieš pradedant purškimus sudaryti schemą - tai palengvins darbus. Efektyviai kontroliuoti ligas padeda ir Žemės ūkio ministerijos įgyvendintos ES direktyvos, kuriomis reglamentuotos Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos (NKP). Pagal NKP draudžiama daržovių pasėliuose naudoti labai nuodingus ir nuodingus fungicidus („T" ir „T+"). Taip pat tos pačios veikliosios medžiagos fungicidus leidžiama naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją. Lentelėje pateikiama šių metų svogūnų apsaugos sistema nuo ligų. Fungicidų naudojimo pobūdis ir vandens kiekis išsamiai aprašomas produktų etiketėje - prieš naudodami produktą būtinai atidžiai ją perskaitykite. Labai svarbu įvertinti esamą situaciją ir parinkti tinkamą vandens kiekį (200-1 000 l/ha). Vandens kiekis priklauso nuo augalų aukščio - purškiamojo tirpalo turi būti tiek, kad būtų galima visiškai nupurkšti augalus. Vandens kiekis taip pat priklauso nuo naudojamo produkto, todėl šią informaciją visada reikėtų pasitikslinti.

Siekiant pasėlį apsaugoti nuo ligų, būtina taikyti prevencines priemones: rinktis kokybišką sodinamąją medžiagą, laikytis tinkamos agrotechnikos ir sėjomainos, nepertręšti azoto trąšomis.