Per pastarąjį dešimtmetį verslinių braškynų plotai šalyje mažai keitėsi, tačiau gerokai padidėjo verslinių braškynų produktyvumas. Pirmiausiai tai lėmė nuolatinė produktyvių, įvairaus sunokimo laiko ir mūsų klimato sąlygomis tinkamiausių auginti braškių veislių paieška. Be to, braškynuose įdiegti inovatyvūs technologiniai elementai.

Naujos veislės ir šiuolaikinės technologijos - du veiksniai, dėl kurių pažangūs versliniai braškynai tapo gerokai produktyvesni, jų derlingumas šoktelėjo nuo 8-10 iki 20-25 ir daugiau t/ha.

Vyrauja dvi technologijos

Šiuo metu braškes auginant lauko sąlygomis, Lietuvoje vyrauja dvi auginimo technologijos. Mūsų šalyje pakankamai nauja technologija, kai braškės auginamos žemose plėvele mulčiuotose kapiliariniu būdu laistomose lysvėse. Tradicinis yra braškių auginimas eilėmis lygiame dirvos paviršiuje. Technologiniu požiūriu šios abi braškių auginimo technologijos yra labai skirtingos ir kiekviena iš jų turi nemažai privalumų bei trūkumų.

Šiame straipsnyje aptarsime tik vieną iš svarbiausių darbų versliniuose braškynuose - piktžolių kontrolę. Jei braškės auginamos plėvele mulčiuotose lysvėse, piktžolių kontrolė ne tokia aktuali ir dažniausiai piktžolės naikinamos tik tarpueiliuose. Tačiau auginant braškes tradiciškai - eilėmis lygiame dirvos paviršiuje, nemulčiuojant braškyno plėvele - kova su piktžolėmis yra nuolatinis augintojų galvos skausmas.

Taikant šią auginimo technologiją, tarpueiliuose piktžolės dažniausiai naikinamos mechaniškai. Paprastai tarpueiliai yra purenami kultivatoriais su plokščiapjūviais noragėliais, arba dar geriau - su specialiomis braškynams skirtomis frezomis. Frezomis patogu įdirbti tarpueilius pavasarį ir ypač po derliaus nuėmimo, kai braškyne yra šiaudų ir kitų augalinių liekanų. Tačiau reikia žinoti, kad po kiekvieno tarpueilio purenimo į dirvos paviršių iškeliamos naujas dirvos sluoksnis su gausybe ten esančių sėklų, kurios tuoj pat sudygsta ir piktžolės vėl auga.

Nokstant uogoms ir per derliaus nuėmimą tarpueilių purenti tiesiog neįmanoma, kad nebūtų pakenkta uogų kokybei. Taip pat piktžoles sunaikinti reikia ir tarp braškių kerelių eilėse, kur mechanizuotai purenti dirvos neįmanoma. Tad taikant šią braškių auginimo technologiją, efektyviai piktžoles naikinti padeda ir herbicidai.

Svarbu žinoti herbicidų veikimo pobūdį, kokias piktžoles jie naikina ir kokiu piktžolių bei braškių augimo tarpsniu juos panaudoti. Taip pat būtina tiksliai žinoti, kokia turi būti oro temperatūra ir dirvos drėgmės sąlygos purškiant braškynus herbicidais ir kelias valandas po purškimo.

Kuo skiriasi herbicidų veikimas

Pagal veikimo pobūdį herbicidai yra dirviniai, kontaktiniai ir sisteminiai. Dirviniai herbicidai yra tie, kurie purškiami ant nepiktžolėtos dirvos, kol piktžolės dar nesudygusios. Šie herbicidai naikina tik dygstančias piktžoles. Kad jie veiktų efektyviai, labai svarbu ir pakankama dirvos drėgmė purškiant herbicidus.

Kontaktiniai herbicidai pažeidžia tas augalo dalis, ant kurių patenka herbicidas. Dažniausiai kontaktiniai herbicidai gerai veikia tuomet, kai užpurškiami ant ką tik sudygusių piktžolių - skilčialapių ar pirmųjų tikrųjų lapelių tarpsniu. Kai kurie kontaktiniai herbicidai efektyviai nudegina antžeminę augalo dalį ir vėlesniais piktžolių išsivystymo tarpsniais.

Sisteminiai herbicidai veikia visą augalą. Jais apdorojus antžeminę augalo dalį, herbicidas nuo apatinių per lapus prasiskverbia į visas augalo dalis - stiebą ir šaknis - ir visai sunaikina visą augalą.

Kaip pasirinkti herbicidus

Pasirenkant braškynų herbicidus, labai svarbu įvertinti, kokio amžiaus braškynas, koks braškių išsivystymo tarpsnis, kokios paplitusios sudygusios piktžolės ir koks jų amžius, ir net kokios piktžolės gali paplisti ateityje, kurios kol kas dar nesudygusios. Taip pat labai svarbu žinoti ir teisinius herbicidų naudojimo aspektus. Leidžiama naudoti tik Lietuvoje braškynams registruotus herbicidus arba, esant būtinybei, gavus leidimą laikinai įvežti konkretų būtiną herbicidą.

Paprastai nuo braškių žydėjimo pradžios iki derliaus nuėmimo pabaigos herbicidai braškynuose nenaudojami. Braškininkai, dalyvaujantys nacionalinėje žemės ūkio ir maisto kokybės sistemoje, antroje vegetacijos pusėje piktžolių kontrolei braškynuose herbicidų naudoti visai negali, tuomet piktžolės naikinamos tik mechaninėmis priemonėmis.

Paprastai įveisti versliniai braškynai vienoje vietoje auga dvejus, trejus ar net ketverius metus, todėl būtina kuo daugiau piktžolių, ypač daugiamečių, sunaikinti paruošiant dirvą braškėms įveisti. Labai gerai, kai tinkamai parinkti herbicidai naudojami braškių priešsėlyje. Jei pasirinktas plotas labai piktžolėtas ir paplitusios vienmetės iš sėklų dygstančios piktžolės, jų kiekį galima sėkmingai sumažinti dažnai dirbant paviršinį dirvos sluoksnį - taip sunaikinamos vis iš naujo sudygusios piktžolės.

Jei vyrauja daugiametės šakniaatžalinės ir kitos piktžolės, vien dažno žemės dirbimo nepakanka. Būtina per vegetaciją tarp dažnų dirvos purenimų leisti daugiametėms piktžolėms suželti ir po to jas nupurkšti veikliosios medžiagos glifosato turinčiais herbicidais. Jei ruošiamame plote priaugę daug asiūklių, kurių glifosatai nenaikina, būtina prie glifosatų pridėti ir 1-1,5 l/ha herbicido MCPA, kuris sėkmingai sunaikins šias piktžoles. Panaudojus šiuos herbicidus, braškes į tą plotą patartina sodinti ne anksčiau kaip po 3-4 šilto vegetacijos periodo mėnesių.

Piktžolių naikinimas jauname uogyne

Įveisus braškyną, po 1-2 savaičių, kai braškių daigai jau prigyja, o iš sėklų dygstančios piktžolės tampa skilčialapių tarpsnio, reikia braškyną nupurkšti herbicidu Betanal 160. Jei piktžolės jau pasiekusios pirmųjų tikrųjų lapelių tarpsnį, galima naudoti vienkartinę 6 l/ha herbicido normą. Tačiau kur kas geriau šiuo herbicidu purkšti dalinėmis normomis - po 3 l/ha du kartus, ar po 2 l/ha tris kartus ant ką tik sudygusių piktžolių. Jei oras šiltas ir piktžolės dygsta greičiau, pakartotinai purškiama greičiau - kas 1-2 savaites, o jei oras vėsus, piktžolės dygsta lėčiau, tada dalimis purkšti reikėtų kas 2-3 savaites.

Žinotina, kad, su Betanal 160 sunaikinus piktžoles, braškyno tarpueiliai nepurenami, kad į dirvos paviršių neišsikeltų naujų piktžolių sėklų, kurios tuoj pat sudygsta. Tačiau praėjus dviem trim mėnesiams, piktžolės vis tiek pradės dygti, todėl reikia vėl išpurenti tarpueilius ir vėl pakartoti purškimą Betanal 160 dalimis ant ką tik sudygusių piktžolių.

Derančiuose braškynuose tarpueiliai išdirbami kuo anksčiau pavasarį ir Betanal per du ar tris kartus purškiamas ant ką tik sudygusių piktžolių. Kitą kartą Betanal galima naudoti po braškių derliaus nuėmimo, išpurenus tarpueilius ir sudaiginus vienmetes dviskiltes piktžoles. Reikia prisiminti, kad Betanal sėkmingai naikina tik dygstančias piktžoles - skilčialapių ar pirmųjų tikrųjų lapelių tarpsniu. O tokių piktžolių, kaip žliūgės, trikertės žvaginės, naškaitės, notrelės, veronikos ir kitų, vėlesniaisiais augimo tarpsniais, kai jos jau didelės, visai nenaikina nei Betanal 160, nei kiti braškynuose leistini herbicidai. Tokiu atveju lieka tik mechaninis būdas - ravėjimas.

Iki pastarųjų metų jaunuose braškynuose buvo naudojamas ir dirvinis herbicidas Goltix. Deja, šiais metais jis braškynams neregistruotas. Jaunuose braškynuose dirvinį herbicidą panaudoti būtų labai pravartu, nes kol pasodintos braškės prigyja, sudygsta vienmetės dviskiltės piktžolės, kurias sunaikina Betanal 160, o tuo pačiu metu išpurkštas dirvinis herbicidas Goltix neleistų piktžolėms toliau dygti.

Goltix ir Betanal preparatais apdorotas jaunas braškynas lieka švarus nuo vienmečių dviskilčių piktžolių kelis vasaros mėnesius, jei braškynas įveistas pavasarį, ir visą rudenį, jei braškynas įveistas vasaros pabaigoje. Jei pavasarį pasodintame jauname braškyne vasarą vėl priaugo dviskilčių vienmečių piktžolių, reikia išpurenti tarpueilius ir vėl ant ką tik sudygusių piktžolių išpurkšti herbicidą Betanal.

Rudenį, pasibaigus braškių vegetacijai, ar anksti pavasarį, iki braškių žiedynų pasirodymo, išpurenus tarpueilius galima nupurkšti braškyną herbicidu Activus 330, išpurškiant 4 l/ha. Šis herbicidas naikina ką tik sudygusias skilčialapių tarpsnio piktžoles ir neleidžia dygti naujoms. Šis herbicidas ne tik naikina iš sėklų dygstančias dviskiltes, bet ir kai kurias vienaskiltes piktžoles. Labai svarbu, kad šis herbicidas neleidžia dygti braškynuose labai žalingoms vienmetėms miglėms.

Jeigu jaunuose ir derančiuose braškynuose priauga varpinių žolių, nuo jų galima naudoti tokius herbicidus, kaip Agil, Centurion Plus ar Focus Ultra. Šie herbicidai geriausiai veikia sudygusias jaunas piktžoles skrotelės tarpsniu. Toliau piktžolėms augant ir vystantis reikia naudoti didesnes herbicidų normas.

Maksimalias herbicidų normas naudoti, kai piktžolės yra bamblėjimo tarpsnio. Jauname nederančiame braškyne herbicidus nuo varpinių piktžolių galima pradėti naudoti tuomet, kai braškės gerai prigijusios, o derančiame - iki braškių žydėjimo ir po derliaus nuėmimo. Žinotina, kad, jei braškyne gausu vienmečių miglių, netinka herbicidas Focus Ultra, nes jis miglių visai nenaikina. Naudojant kitus herbicidus, kad būtų užtikrintai sunaikintos miglės, reikia naudoti maksimalias produktų normas.

Derančiuose ir ypač senesniuose braškynuose daugiausiai piktžolių priauga baigiant skinti uogų derlių. Taip atsitinka dėl to, kad derančiuose braškynuose nuo braškių žydėjimo pradžios iki uogų skynimo pabaigos (daugiau kaip du mėnesius) jokie herbicidai braškynuose visai nenaudojami.

Priežiūra po derliaus nuėmimo

Po derliaus nuėmimo, kad paspartėtų braškių kerelių augimas ir vystymasis ir palengvėtų piktžolių kontrolė, braškynuose per liepą nušienaujami braškių lapai kartu su juose augančiomis piktžolėmis. Nušienavus lapus, su frezomis ar kultivatoriais išpurenami braškyno tarpueiliai. Praėjus vienai dviem savaitėms po tarpueilių purenimo, pradeda dygti piktžolės, kurias, kaip ir pavasarį, galima sunaikinti Betanal 160 išpurškiant iki 6 l/ha. Betanal 160 geriau purkšti dalimis po 2 ar 3 l/ha ant naujai sudygusių vienmečių dviskilčių skilčialapių tarpsnio piktžolių.

Jei braškynas buvo piktžolėtas, praėjus 2-3 savaitėms po braškių lapų pjovimo, atželia ir vešliai auga ne tik braškių lapai, bet ir daugiametės piktžolės. Tuo metu ant atžėlusių varpinių piktžolių galima išpurkšti Agil ar Centurion Plus, o jei nėra vienmečių miglių - Focus Ultra (nenaikina miglių).

Atžėlus daugiametėms ar vienmetėms dviskiltėms piktžolėms, tokioms kaip usnys, pienės, kiaulpienėms, kiečiams, galinsogoms, ramunėms ar bobramuniams ir kai kurioms kitoms, derėjusį braškyną reikėtų nupurkšti Lontrel (išpurškiant 0,165 kg/ha preparato). Šis herbicidas geriau veikia piktžoles, kai jos buvo nupjautos ir atžėlusios, negu tuoj po derliaus nuėmimo nenupjautas pasenusias piktžoles.

Apibendrinant galima pasakyti, kad piktžolių kontrolės versliniuose braškynuose sėkmę lemia:

• kaip paruoštoje dirvoje įveistas braškynas;
• ar pavyko laiku, pagal piktžolių išsivystymo tarpsnius, išpurkšti reikiamus herbicidus;
• ar buvo pakankama dirvos drėgmė, jei naudojami dirviniai herbicidai;
• ar buvo ne per aukšta ir ne per žema oro temperatūra purškiant herbicidus ir tuoj po jų purškimo;
• ar nepurenta dirva ir nepažeista dirvos paviršiuje susidariusi herbicidų plėvelė po herbicidų išpurškimo.

Taip pat reikia prisiminti, kad ir sėkmingai kontroliuojant piktžoles, purenant tarpueilius ir laiku purškiant herbicidais, būtina braškyną bent du kartus (prieš pat braškių žydėjimą ir rugpjūtį) išravėti - išrauti tankiau ar rečiau augančias likusias piktžoles.

Nelygios konkurencinės sąlygos

Nors Lietuvoje jau taikomos pažangios braškynų priežiūros technologijos, bet vis dar per mažai prisiauginame braškių savo reikmėms, daug uogų įvežama iš Lenkijos. Gaila, kad padėtis šiuo klausimu artimiausi metu nepasikeis. Tenka tik apgailestauti, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos braškininkų vyksta nelygiavertė konkurencija. Vien piktžolių kontrolei braškynuose veikliųjų medžiagų Lenkijoje registruota du kartus daugiau negu Lietuvoje, o pačių herbicidų Lenkijoje registruota beveik tris kartus daugiau negu mūsų šalyje.

Be to, Lenkijoje dėl mažo PVM ir didelės pesticidų apyvartos jų kaina gerokai mažesnė negu Lietuvoje. Konkuruodami tokiomis sąlygomis Lietuvos braškininkai turi parduoti brangiau negu kainuoja lenkiška produkcija, tad lietuviai rizikuoja prarasti didelę dalį pirkėjų. Jei uogas mūsų augintojai parduos vienodomis kainomis kaip įvežtines, tada gaunama kaina nepadengs savikainos ir braškininkai privalės nutraukti veiklą. Taigi, galima tik konstatuoti, kad šiuo metu Lietuvos braškių rinkoje yra tokia situacija.

***

DĖMESIO! Jei derančiame braškyne naikiname piktžoles Betanal 160, būtina tarpueilius supurenti kuo anksčiau, kai tik galima įvažiuoti į dirvą. Svarbu, kad piktžolės tiek tarp augančių braškių kerelių, tiek ir išpurentuose tarpueiliuose sudygtų kuo vienodžiau. Nes Betanal 160 gerai veikia tik skilčialapių tarpsniu ar pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams.