23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/09
Ką vertėtų žinoti apie asociacijas
  • Vytautas ŠENAVIČIUS, Advokatų profesinės bendrijos TVINS partneris ir advokatas
  • Mano ūkis

Lietuvoje veikiantys viešieji juridiniai asmenys skirti tenkinti viešuosius (valstybės, savivaldybės, tam tikros bendruomenės, verslo ir kt.) interesus. Viena iš viešųjų juridinių asmenų teisinių formų yra asociacija. Šiame straipsnyje - apie agroverslui svarbius asociacijų veiklos ypatumus.

Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog steigdami teisėtų tikslų siekiančias asociacijas ir į jas jungdamiesi, asmenys įgyvendina vieną iš kertinių konstitucinių principų - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintą asociacijų laisvės principą, be kita ko, reiškiantį tiek kiekvieno asmens laisvę laisvai kurti asociacijas, stoti, jungtis į jas ir joms priklausyti, tiek asmens laisvę nepriklausyti asociacijai nepatiriant dėl to jokių neigiamų padarinių.

Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad asociacijos - tai susivienijimai, grįsti autonomiškumu, savanoriška naryste, atstovaujantys savo narių interesams. Būdami autonomiški valstybinių institucijų atžvilgiu, šie susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Asmenų laisvę jungtis į asociacijas įtvirtina Lietuvoje ratifikuota Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Augantis agroverslas savo veiklą dažnai sieja dalyvaudamas asociacijų veikloje. Su agroverslu susijusių asociacijų yra daug: į jas jungiasi ir labai specifinės veiklos ūkiai (pavyzdžiui, Sliekų augintojų asociacija, Lietuvos bitininkų sąjunga), o kai kurios asociacijos vienija dešimtis tūkstančių hektarų valdančius ūkius (pavyzdžiui, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija).

Dalyvavimas asociacijų veikloje agroverslui suteikia solidumo, leidžia paprasčiau plėtoti dialogą su įstatymų leidėjais, spręsti praktines verslo vystymo problemas.

Asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens teisinės formos, pavadinimų gali būti kuo įvairiausių. Asociacijų įstatyme rašoma, jog asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija", „visuomeninė organizacija", „susivienijimas", „konfederacija", „sąjunga", „draugija" ir pan., tarp jų ir „bendruomenė" arba „kaimo bendruomenė".

Steigimo ir veiklos ypatumai

Asociacijos veiklos tikslai įstatuose turi būti apibūdinti itin aiškiai ir išsamiai, nurodant tokios asociacijos veiklos sritis bei rūšis. Asociacija, būdama viešuoju juridiniu asmeniu, turi specialųjį teisnumą, t. y. gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja asociacijos steigimo dokumentuose nurodomos veiklos tikslams. Tačiau asociacijų nariai ne visada sutaria, ar tam tikras asociacijos sprendimas ar veiksmas atitinka siekiamus tikslus. Pavyzdžiui, kartais asociacijų nariai ginčijasi tarpusavyje, per asociaciją siekia tenkinti skirtingus (asmeninius) interesus.

Tokius asociacijų vidinius ginčus retkarčiais tenka spręsti teismuose: asociacijų nariai ginčija priimtus sprendimus, skundžiasi, kad tam tikri strateginiai sprendimai buvo priimti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, reikalauja perrinkti asociacijų vadovus ir pan. Spręsdamas ginčą teismas visuomet nagrinėja, kaip asociacijos nariai yra numatę vykdyti savo veiklą pagal pagrindinį steigimo ir veiklos dokumentą - įstatus.

Asociacijų veiklai įstatai yra itin svarbūs. Kadangi asociacija, vadovaudamasi savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais, turi ginti savo narių interesus, Asociacijų įstatymas bei kiti jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai steigėjams bei nariams suteikia plačias teises apsibrėžiant įstatų turinį. Taigi vienas iš asociacijų ypatumų yra tai, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų, taip pat visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos (visa tai siūloma reglamentuoti būtent asociacijos įstatuose). Teisė sukurti agroverslo asociacijos veiklos modelį yra daug platesnė, nei, pavyzdžiui, nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, kuriame smulkiai nustatoma bendrovės valdymo organų kompetencija, balsų ribos priimant svarbiausius sprendimus ir kt.

Todėl stojant į asociaciją yra itin svarbu susipažinti su galiojančiais įstatais, o steigiant - sukurti efektyvų jos veiklos organizavimo mechanizmą. To nepadarius atsiradęs teisinis neapibrėžtumas gali lemti ilgai trunkančius ginčus teismuose. Pavyzdžiui, vienoje byloje agroverslo asociacijos narys kreipėsi į teismą samprotaudamas, kad agroverslo asociacijos įstatuose suteikiama per mažai galių narių susirinkimui ir didelę dalį sprendimų gali vienašališkai priimti asociacijos valdyba. Asociacijos narys teigė, kad lygiai taip, kaip ir akcinėse bendrovėse, narių susirinkimui turėtų būti suteikiamos pagrindinės galios organizuojant asociacijos veiklą. Tačiau teismas nusprendė, kad pagal įstatus pasirinktas valdymo ir sprendimų priėmimo modelis yra asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens teisė. Nesant prieštaravimų teisės aktams, nėra pagrindo dėl nario užgaidos juos iš dalies pripažinti negaliojančiais ir įpareigoti pakeisti.

Sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais

Asociacija turi teisę vykdyti tik tą įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir yra reikalinga tiems tikslams pasiekti. Todėl sandoriai, kurie yra sudaryti pažeidžiant asociacijos įstatuose apibrėžtą valdymo organo kompetenciją arba prieštarauja įstatuose numatytiems asociacijos veiklos tikslams, atitinkamai gali nesukelti asociacijai jokių teisinių pasekmių arba būti pripažinti negaliojančiais.

Pasitaiko atvejų, kuomet asociacijos narys, iniciatyvinė grupė ar kitas suinteresuotas asmuo kreipiasi į teismą reikalaudamas asociacijos vadovybės sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais. Pavyzdžiui, vienoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas, kuomet asociacijos vadovas asociacijos vardu prisiėmė įsipareigojimus, nors pagal įstatus tokius finansinius įsipareigojimus asociacija galėjo priimti tik esant valdybos pritarimui.

Aukščiausiasis Teismas vertino, kad, pirma, sudarytas sandoris prieštarauja asociacijos steigimo dokumentų nuostatoms, antra, kita sandorio šalis veikė sąžiningai, trečia, kad teisėtas reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu yra tinkamas teisių gynimo būdas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vadovo veiksmus pripažino neteisėtais, o sudarytą sandorį - negaliojančiu.

Anot teismo, vienas esminių asociacijos požymių - galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas, kurios įgyjamos per savo organus, sudaromus ir veikiančius pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pažymėtina, kad asociacijos vadovui viršijus įgaliojimus, gali kilti jo asmeninė atsakomybė - jam gali tekti atlyginti asociacijos ar asmens, su kuriuo sudaryta nuginčyta sutartis, nuostolius.

Narių pašalinimas - dažna ginčo priežastis

Asociacijų veikloje kylantys ginčai dažnai yra susiję su bandymu iš asociacijos pašalinti kai kuriuos jos narius. Pašalinti nariai teisme dažniausiai ginčija jų pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje pašalintų asociacijos narių ieškiniai buvo sprendžiami nevienodai. Dar iki 2009 metų gruodžio mėnesio teismai, spręsdami tokio pobūdžio bylas, vadovaudavosi Asociacijų įstatymo 14 str. (kuriame įtvirtinta asociacijų veikimo laisvė ir autonomiškumas draudžiant valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka kištis į asociacijos veiklą ir vidaus reikalus) ir tikrindavo tik procedūrinius asociacijos nario pašalinimo pažeidimus, bet atsisakydavo tikrinti pašalinimo iš asociacijos priežastis bei sąlygas.

Tačiau 2009 m. Aukščiausiojo Teismo nutartis šią praktiką pakeitė. Ginče buvo sprendžiamas klausimas, ar galima iš anksto nepranešus asociacijos narių susirinkime iškelti klausimą dėl nario pašalinimo ir tokiu būdu asociacijos narį pašalinti jam praktiškai nesuteikiant teisės apsiginti. Teismas išaiškino, kad asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos pagrindai ir tvarka gali būti nustatomi asociacijos įstatuose, o tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, garantijos turi būti įgyvendinamos vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, taip pat asociacijos organų veiksmais. Pavyzdžiui, klausimą dėl nario pašalinimo iš asociacijos iškelti iš anksto ir įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. 

***

Asociacija apibrėžiama kaip savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacija, kaip viešasis juridinis asmuo, yra steigiama vykdyti tam tikrą veiklą tenkinant jos narių (pavyzdžiui, agroverslo) atitinkamus poreikius. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.