23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/08
Triušių auginimas pasaulyje
  • Aldona STALGIENĖ, LAEI
  • Mano ūkis

Triušiai auginami pirmiausia dėl mėsos, kailio, vilnos. Daugiausia jų auginama Azijoje. Sparčiausiai triušininkystė plėtojama Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje triušiai auginami tik dėl pomėgio, o Australijoje jų auginimas beveik išnyko.

Palyginti su kitais naminiais gyvūnais, triušiai prijaukinti gana vėlai. Nors finikiečiai atrado Europos laukinius triušius pasiekę Ispanijos krantus maždaug 1 000 metų pr. Kr., tačiau triušių auginimas ir veisimas galėtų būti siejamas su vėlyvaisiais viduramžiais, kai šią veiklą puoselėjo vienuoliai, nes jie triušieną vartojo pasninkaudami. XVI a. jau buvo žinomos kelios triušių veislės, tad šį laikotarpį galima laikyti veislinės triušininkystės pradžia. Triušininkystė tuo metu išplito Vakarų Europoje (Prancūzijoje, Italijoje, Flandrijoje, Anglijoje). Triušiai buvo laikomi ir leporariumuose - akmeninių sienų aptvaruose ar parkuose su natūralia augmenija (panašiai romėnai augino laukinius triušius). Puikus to meto triušių leporariumo pavyzdys - Barbarigo viloje (Italijoje) esanti triušių sala. Ši vandens apsupta sala - parko dalis, kurią buvo sunku pasiekti lapėms, tačiau šviežia mėsa visada buvo po ranka rūmų virėjams.

XIX a. triušiai nugabenti į Europos kolonijas - Australiją ir Naująją Zelandiją. Manoma, kad į Lietuvą triušius atgabeno vienuoliai.

Remiantis „Faostat" duomenimis, 2014 m. pasaulyje buvo auginama apie 770 mln. triušių, iš jų 83 proc. - Azijoje. Per penkerius metus (nuo 2010-ųjų) triušių skaičius pasaulyje išaugo apie 17 proc., Azijoje - 21, Afrikoje - 11, Pietų Amerikoje - 4 proc. Australijoje triušių auginimas beveik išnyko.

Azija

Azijoje 2014 m. daugiausia triušių buvo laikoma Kinijoje (235,0 mln.), Uzbekistane (195,4 mln.), Kazachstane (78,0 mln.) ir Tadžikistane (68,4 mln.). Palyginti su 2010-aisiais, labiausiai triušių skaičius išaugo Uzbekistane (50 proc.) ir Armėnijoje (42 proc.). Daugelyje Azijos šalių triušių per penkerius metus daugėjo ir vos keliose sumažėjo, daugiausia - Kirgizijoje ir Pietų Korėjoje (po 30 proc.).

Kinija yra didžiausia angoros vilnos tiekėja pasaulyje. Čia auginama apie 50 mln. angoros triušių ir prikerpama apie 90 proc. visos vilnos. Tačiau gyvūnų teisių gynėjai atkreipia dėmesį į žiaurias šių triušių auginimo sąlygas Kinijoje, kur vilna jiems ne tik kerpama, bet ir pešama po keletą kartų per metus.

Europa

„Faostat" duomenimis, Europoje 2014 m. buvo laikoma 107 mln. triušių, daugiausia - Italijoje (73,2 mln.), Prancūzijoje (8,4 mln.) ir Čekijoje (6,0 mln.). Per penkerius metus bendras triušių skaičius kito nežymiai - Italijoje išaugo 2 proc., o Prancūzijoje sumažėjo 23 proc. ES-28 šalyse auginami triušiai sudarė 91 proc. visų Europoje augintų.

„Eurostato" duomenimis (2013 m.), pagal triušių pateles laikančių ūkių skaičių ES 28 pirmauja Lenkija - 74,5 tūkst., Portugalija - 44,8 ir Rumunija - 35,6 tūkst. ūkių. Lietuvoje 2013 m. triušių pateles laikė 5,9 tūkst. ūkių. Šiuos duomenis palyginę su 2005 m. duomenimis, matome, kad triušių patelių laikytojų skaičius sumažėjo keletą kartų daugelyje ES 28 šalių. Ryškiausias sumažėjimas Latvijoje - net 19 kartų. Nežymiai kito triušių pateles laikančių ūkių skaičius tik Vengrijoje ir Slovėnijoje (atitinkamai 20,9 ir 7,5 tūkst. ūkių). Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje triušių iš viso nebuvo auginama.

Lietuvoje 2015 m. pabaigoje laikyta 125 tūkst. triušių. Per penkerius metus jų skaičius išaugo 27 proc. Tačiau ūkių, laikančių triušių pateles, nuo 2005 m. sumažėjo 4 kartus - iki 31,8 tūkst.

„Eurostat" pateikia ES šalyse 2014 m. ekologiškai augintų triušių skaičių. Pagal pateiktus duomenis, pirmauja Latvija (7,4 tūkst.), Prancūzija (6,9 tūkst.), Italija (6,5 tūkst.) ir Lenkija (4,9 tūkst.). Lietuvoje 2014 metais buvo 92 sertifikuoti triušiai.

Afrika

Afrikoje 2014 m. buvo laikoma apie 18,9 mln. triušių. Daugiausia jų auginta Egipte (8,1 mln.), Nigerijoje (4,3 mln.) ir Alžyre (1,7 mln.). Daugelyje Afrikos valstybių augintų triušių skaičius augo. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ne vienus metus inicijavo programas, skatinančias auginti triušius Afrikoje, taip siekdama spręsti apsirūpinimo maistu klausimus.

Amerika

Pietų Amerikoje laikyta apie 4,1 mln. triušių, daugiausia - Argentinoje (1,2 mln.), Peru (1,1 mln.) ir Kolumbijoje (0,5 mln.). Per penkerius metus (nuo 2010-ųjų) jų skaičius nekito.

JAV triušius laikė 13,4 tūkst., o Kanadoje - tik apie 2,8 tūkst. ūkių. Šiuose ūkiuose buvo laikoma atitinkamai 400 ir 180 tūkst. triušių. Kanadoje vienam gyventojui 2014 m. teko 25 gramai triušienos. JAV triušiai dažnai auginami malonumui ir pomėgiui, o ne verslui.

Australija

Prieš dešimtmetį Australijoje triušius augino apie 80 ūkių, tačiau pastaraisiais metais jų liko vos keli. Taip atsitiko dėl triušių viruso ir aukštos auginimo savikainos. Mirtinas triušių virusas Australijoje paskleistas 1990 m. kovai su laukiniais triušiais. Ūkininkams, auginantiems triušius, vakcinavimas nuo šio viruso kainuoja 6-9 Australijos dolerius vienam triušiui, o triušio skerdena buvo parduodama po 13 Australijos dolerių. Paskutiniaisiais metais vakcinavimas pabrango kelis kartus.

Gamyba ir prekyba

„Faostat" duomenimis, 2013 m. pasaulyje pagaminta 1,78 mln. t triušienos. Nors šią mėsą vartoja įvairių religijų žmonės, per penkerius metus jos gamyba išaugo tik 11 proc. Maždaug 50 proc. visos pasaulinės gamybos apimties tenka Azijai. Per penkerius metus gamyba šiame žemyne išaugo 14 proc. Europoje pagaminta 29 proc. visos pasaulinės gamybos apimties.

Duomenys apie triušių produktyvumą pasaulyje nevienareikšmiai. Vidutiniškai pasaulyje vienos triušio skerdenos svoris - 1,5 kg, Lietuvoje - 2,0 kg. Įvairių šaltinių duomenimis, nuo vieno angoros triušio prikerpama (pripešama) apie 0,9- 1,1 kg vilnos per metus.

2013 m. daugiausia triušienos ir gyvų triušių eksportavo Europos šalys, atitinkamai 24,2 tūkst. t mėsos ir 3,5 mln. gyvų triušių. Daugiausia eksportuota iš Ispanijos, Prancūzijos ir Vengrijos. Tais pačiais metais Azijos šalys eksportavo 9,8 tūkst. t mėsos ir 660 tūkst. gyvų triušių

Daugiausia triušienos 2013 m. importavo Vokietija, Belgija ir Rusija. Vokietijos importas sudarė apie 18 proc. viso pasaulinio triušienos importo. O gyvų triušių daugiausia importavo Belgija ir Kinija.

Iš Lietuvos 2015 m. eksportuota 134 t, o importuota - 239 t triušienos. Palyginti su 2011 m., eksportas išaugo tris kartus, o importas - 2,4 karto. Daugiausia triušienos išvežta į Rusiją - 43 proc., Estiją - 34 proc., Latviją - 23 proc. Gausiausiai šios mėsos importuojama iš Lenkijos - 56 proc., Vengrijos - 25 proc. ir Belgijos - 5 proc. Vidutinė eksportuotos triušienos kaina 2015 m. buvo 5,1 euro už vieną kg. Tai 7 proc. mažesnė kaina negu vidutinė 2011 metų eksporto kaina. Vidutinė importuotos triušienos kaina buvo 4,6 euro už vieną kg. Tai 14 proc. daugiau negu 2011 metais.

Lietuvoje suvartojama apie 200 g triušienos per metus vienam žmogui, Italijoje - apie 4 kg, Ispanijoje - 1,4 kg, Prancūzijoje - maždaug kilogramas.

Triušienos kainos pasaulyje įvairuoja. „Faostat" duomenimis, aukščiausia triušienos kaina pasaulyje 2014 m. buvo Šveicarijoje.