23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/08
Pomidorų augimo sutrikimai
  • Dr. Elena SURVILIENĖ, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

(Tęsinys, pradžia Nr. 7)

Praėjusiame žurnalo numeryje buvo aptartos virusinės, grybinės ir bakterinės pomidorų ligos, pasireiškiančios ant lapų, taip pat augimo sutrikimai dėl maistinių medžiagų disbalanso. Šįkart norime atkreipti dėmesį į stiebų ir vaisių ligas, kurios gali pridaryti augintojams labai daug nuostolių.

Dėl mechaninių priežasčių ar ligų pažeistame stiebe nutrūksta ryšys tarp dviejų labai svarbių augalą maitinančių dalių - lapų ir šaknų. Stiebu vanduo su jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis patenka iš šaknų į lapus, o iš lapų į šaknis teka augalo sukurtos organinės medžiagos.

Pomidoruose, kurių pažeistas stiebas, sutrinka ne tik vandens balansas, bet ir maisto medžiagų transportavimas. Didesnis nukrypimas nuo optimalaus vandens balanso pasireiškia augalo vytimu. Vytimas dar nėra gyvybės praradimas, bet labai sutrinka visi fiziologiniai procesai. Kad trūksta vandens, matyti ir iš išorės: lapai netenka turgoro, nusvyra žemyn. Vytimas gali būti laikinas (tiktai dieną) ir liekamasis (kai augalai neatsigauna ir naktį). Liekamasis vytimas augalams žalingas, nes vandens nebepakanka ne tik lapams, bet ir šaknims, vaisiams, kitiems organams, todėl mažėja derlingumas.

Stiebo ligos

Mechaniškai stiebas dažniausiai pažeidžiamas atsitiktinai ar dėl nerūpestingos priežiūros. Stiebo ligas sukeliantys grybai paprastai infekuoja ir kitas augalo dalis.

Viršutiniai lapai arba visas augalas vysta

Vytimo priežastis gali būti vandens trūkumas arba stiebo, šaknų pažeidimas. Pažeidimai gali būti mechaniniai arba dėl ligų.

Alternariozė (Alternaria solani)

Alternariozės požymiai - ant stiebo atsiradusios tamsios pailgos dėmės su būdingais koncentriškais ratais. Panašūs ir pastaruoju metu pomidoruose plintančio grybo Corynespora cassiicola (angl. Target Spot) sukelti požymiai.

Maras (Phytophthora infestans)

Maras ant stiebų, lapkočių pasireiškia itin palankiomis ligai plisti sąlygomis (didelė drėgmė, neatsparios veislės, pertręšta azoto trąšomis). Augalai vysta, ligos apniktų vietų audiniai ruduoja, atsiranda balsvas grybo apnašas.

Kekerinis puvinys (Botryotinia fuckeliana, anamorfa Botrytis cinerea)

Paprastai grybas puola mechaniškai pažeistas augalo dalis - atžalų, lapų šalinimo, rišimo priemonių įtrintas vietas. Sutrinka sužaloto stiebo medžiagų transpiracija ir mityba, virš pažeidimo vietos augalas vysta, audiniai numiršta. Išskirtinis kekerinio puvinio požymis - pažeidimo vietų audiniai pasidengia puriu, dulkančiu, pilkšvu pelėsiniu apnašu.

Sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)

Ligos požymių - baltų, panašių į vatą apnašų - atsiranda ant stiebo pagrindo. Grybo micelyje ir apniktose augalo dalyse susidaro stambūs, iš pradžių balti, vėliau pajuoduojantys skleročiai. Augalo dalis virš ligotos vietos vysta ir supūna. Ligai plisti didžiausią įtaką turi padidėjusi santykinė oro drėgmė, žema temperatūra, blogas vėdinimas.

Pomidorų stiebų vėžys (Didymella lycopersici)

Gali būti apnikta visa antžeminė augalo dalis. Būdingų ligos požymių galima pastebėti žemutinėje stiebo dalyje. Rudos dėmės su besiformuojančiais grybo piknidžiais (tai juodi grybo vaisiakūniai). Piknidžių susidaro tiek daug, kad ligota stiebo dalis atrodo ištisai pajuodusi. Dėmės plečiasi ir apjuosia visą stiebą, jų vietose audiniai sutręšta. Apatiniai lapai gelsta, ant jų taip pat atsiranda rudų koncentriškai rievėtų dėmių, kurių centras šviesesnis su matomais piknidžių telkiniais. Augalai vysta, nudžiūsta ir žūsta. Infekcija plinta per žaizdas, padarytas genint augalus. Vaisių pažeidimų šiltnamiuose pasitaiko retai, dažniau lauke.

Fuzarinis ir verticilinis vytuliai (Fusarium oxysporum, Verticillium albo-atrum ir Verticillium dahliae)

Šie grybai parazituoja vandens apytakos audiniuose. Tad pirmieji vytulio požymiai - gelstantys ir vystantys žemutiniai lapai. Vytimas pamažu plinta viršūnės link, lapai pradeda džiūti. Būdingi abiejų vytulių požymiai - patamsėjusių vandens indų ratas apatinės stiebo dalies skerspjūvyje. Vytimo priežastis - mechaniškas vandens indų užsikimšimas grybo hifais ir jų išskiriamomis nuodingomis medžiagomis. Dažniau serga pomidorai, auginami žemesnėje temperatūroje. Apsikrečiama dažniausiai per šaknų sistemą. Ligą galima išplatinti persodinant ir laistant augalus, purenant dirvą. Nematodų pažeidimai gali išprovokuoti vytulius. Abu vytulio sukėlėjai - Fusarium ir Verticillium - gali taip pat pasireikšti augaluose, auginamuose dirbtiniuose substratuose. Abi Verticillium spp. rūšys išlieka gyvybingos tamsiame micelyje arba mikroskleročiuose, kurių yra sirgusių augalų liekanomis užkrėstoje dirvoje. F. oxysporum dirvoje gali išsilaikyti kelerius metus. Ligoti augalai saulėtą dieną apvysta, o rytais ir apsiniaukusiomis dienomis vėl atsigauna.

Bakterinis vėžys (Clavibacter michiganense subsp. michiganensis; sin. Corynebacterium michiganense subsp. michiganensis)

Vytulys pasireiškia bakterijoms patekus į augalo vandens indų sistemą, užkimšus ksilemą, parenchiminius audinius, supančius pažeistus indus. Ant stiebo gali formuotis pridėtinės šaknys. Charakteringas vytulio požymis - patamsėję vandens indai, matomi išilginiame stiebo pjūvyje.

Vaisių ligos ir kitos bėdos

Pažeistiems pomidorų vaisiams būdingi keli simptomai, pagal kuriuos galima diagnozuoti ligas ar augimo sutrikimus. Dažnai požymiai išryškėja ant bręstančių ar sunokusių pomidorų.

Pomidorų dėmėtojo vytulio virusas (Tomato Spotted Wilt Virus)

Šio viruso pakenkti vaisiai pasidaro nelygiu spuoguotu paviršiumi, dėmėti, netolygiai noksta.

Maras (Phytophthora infestans)

Rudos dėmės pasirodo ant žalių ir nokstančių vaisių. Puvinio dėmės plinta vaisiaus išorėje ir viduje. Ant ligotų vaisių susidaro pilkšvai baltas pelėsinis grybo apnašas.

Alternariozė / sausligė (Alternaria solani)

Ligos požymiai - įvairios formos rudos, koncentriškai rievėtos 0,5-1 cm skersmens dėmės, plintančios nuo vaiskočio ar kitos mechaniškai sužalotos vaisiaus vietos. Palankiomis ligai plisti sąlygomis (oro temperatūra 25-30 °C, didelė drėgmė, užsikrėtimo pradžiai svarbu, kad keletą valandų lapai būtų drėgni) vaisius apninka juodasis puvinys - dėmių paviršius greitai apsitraukia rudai juodomis grybo micelio ir konidijų apnašomis.

Kekerinis puvinys (Botryotinia fuckeliana, anamorfa Botrytis cinerea)

Infekcija dažnai aptinkama vaisiaus prisegimo vietoje. Atsiranda rudų ar juodų nekrotinių dėmių, kurios greitai apsitraukia puriu, dulkančiu, pilkšvu pelėsiniu apnašu. Dėl ligotų žiedų taip pat sumažėja derlius - kai sporos patenka ant nesubrendusių vaisių, ant jų atsiranda vadinamųjų vaiduokliškų dėmių: jos būna apskritos, 0,5 cm skersmens, sudarko prekinę pomidorų išvaizdą.

Sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)

Ligos apniktų vaisių audiniai šlapiuoja, apsitraukia balta grybiena. Grybo micelyje susidaro stambių, iš pradžių baltų, vėliau pajuoduojančių skleročių.

Pomidorų antraknozė (Colletotrichum sp.)

Užsikrečia dar maži nesunokę vaisiai. Kol infekcija tūno tarp vaisiaus kutikulės ir epidermio, požymių nematyti. Ligą išprovokuoja žema temperatūra bręstant vaisiams. Pažeistų vietų audiniai įdumba, vėliau išryškėja grybo sporofikacijos organai, koncentriškai išsidėstę kaip juodos dėmelės. Kai kada vaisių audiniai sutrūkinėja.

Bakterinė dėmėtligė (Pseudomonas syringae pv. tomato, Pseudomonas syrinage pv. syringae)

Ant ligotų vaisių atsiranda smulkių, 0,5-1,5 mm dydžio, juodų, vos iškilusių taškinių žvynuotu paviršiumi dėmelių, dažnai su tamsiai žaliu apvadu. Jei infekcija ankstyva, masiškai byra žiedai ir nesubrendę vaisiai. Bakterijoms patekus į visiškai išsiskleidusius žiedus, žiedai būna sterilūs, vaisiai neužsimezga. Sukėlėjas labai greitai plinta vėsesniu ir drėgnu oru. Pagrindinis infekcijos šaltinis - užsikrėtusios sėklos. Viena infekuota sėkla, susidarius palankioms sąlygoms, gali sukelti epidemiją. Į augalą bakterijos įsiskverbia per vabzdžių (ar kitais būdais) padarytas žaizdeles, nulūžusius plaukelius, lapų žioteles. Pirmi ligos požymiai gali pasireikšti po 5-6 dienų nuo užsikrėtimo.

Juodoji bakterinė dėmėtligė / rauplės (Xanthomonas vesicatoria)

Dėmės ant vaisių panašios į bakterinės dėmėtligės, tik didesnės, šiek tiek įdubusios, nelygiu rauplėtu paviršiumi. Sukėlėjas priklauso karantininiams organizmams daugelyje EPPO regiono šalių, taip pat ir Lietuvoje.

Vaisių viršūninis puvinys

Tipiškas kalcio trūkumo požymis - vaisiaus viršūnėje atsiradusi juoda dėmė. Kai kurios veislės gali būti labai jautrios. Neretai pažeidimo vietoje, įsimetus puvinius sukeliančioms bakterijoms ar grybams (dažnai Botrytis, Penicillium), vaisiai genda.

Vaisių įtrūkimai

Vaisiai būna randuoti, įtrūkę, su žalios ir geltonos spalvos dėmėmis prisegimo vietoje. Jei labai svyruoja temperatūra, vanduo tiekiamas nereguliariai, vaisius (ypač viršutinių kekių) veikia tiesioginė saulė, taip pat dėl veislės polinkio vaisių odelė pradeda trūkinėti. Labiau linkę trūkinėti vaisiai lygia odele ir tie, kuriuose mažai sėklalizdžių. Pastebėta, kad mažiau trūkinėja silpniau raustantys pomidorai. Veisles ar hibridus, kurių vaisiai linkę trūkinėti, reikia auginti optimaliomis sąlygomis. Vaisiai mažiau trūkinėja intensyviai tręšiant kaliu. Įtrūkimo vietose gali veistis puvinių sukėlėjai. Sausų nekrotinių dėmių ant vaisių odelės atsiranda mechaniškai pažeidus užuomazgas ar mažus vaisius.

Nekokybiškas apdulkinimas

Dėl blogo apsidulkinimo užauga deformuoti, blogai išsivystę, išsigimę vaisiai su atviromis angomis, per kurias matyti sėklų kameros.

Tuščiaviduriai vaisiai

Paprastai mažesnės ar didesnės tuščios ertmės vaisiuose atsiranda labai vešliai augančiuose pomidoruose. Kai oras apsiniaukęs, augalai per daug tręšiami, tokių vaisių padaugėja. Tuščios ertmės, netolygus vidinių vaisių audinių nusispalvinimas - kai mėsingoji vidurinė dalis lieka balta, kietoka - atsiranda dėl boro arba kalio, magnio trūkumo, per didelio azoto kiekio, per didelės drėgmės ore, temperatūros svyravimų, nereguliaraus vandens tiekimo, drėgno ir pernelyg suspausto dirvožemio, blogo žiedų apdulkinimo.

Vaisių deformacijos

Vaisiaus paviršiuje atsiranda didelių gilių įtrūkimų, keičiančių vaisiaus formą, gadinančių prekinę išvaizdą. Joms atsirasti susidaro sąlygos, kai žydėjimo pabaigoje piestelė (žiedo moteriškoji dalis) nenormaliai vystosi esant žemai oro temperatūrai (dienos metu 15-18 °C, nakties metu 10-14 °C). Hibridai ar veislės gali skirtis pagal jautrumą.

Netolygus nusispalvinimas

Geltonų ar žalių dėmių atsirasti gali, kai augalui trūksta kalio ir magnio. Tai gali būti susieta ir su veislės jautrumu ar kai augalas turi per mažai lapų. Kai nepalankiomis augimo sąlygomis užsimezga per daug vaisių, taip pat netaisyklingai patręšus fosforu arba kai jo trūksta grunte, arba dėl žemos grunto temperatūros ir aukštos dirvos reakcijos augalai jo nepasisavina, nevienodai prisirpsta kekės vaisiai. Kai trūksta kalio ir magnio, o azoto, ypač amoniakinio, yra per daug, be to, laikosi aukšta (per 30 °C) temperatūra, dėmelės atsiranda ir ilgai nedingsta. Geltonų dėmelių daugiau atsiranda po ilgai trunkančių karščių ir sutrikus augimui. Pažaliavę, kieti ir odiški vaisiai užauga rudenį, kai juos trumpam paveikia žemesnė negu 10 °C temperatūra. Geltonos, kietos dėmės ant vaisių (perpjovus matyti parudavę audiniai) gali atsirasti užsikrėtus tabako mozaikos virusu. Panašūs požymiai ryškesni, kai didelė amoniakinio azoto koncentracija ir silpnas šviesos intensyvumas.

Nudegimai

Veikiant intensyviai saulės šviesai, ant vaisių gali atsirasti balkšvai blizgių, vėliau susiraukšlėjančių apdegimo dėmių. Labiau nukenčia mažiau lapų turintys pomidorai. Ligotuose audiniuose įsimeta antrinė infekcija, sukelianti vaisių puvinius.