23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/08
Pikapų karaliaus įpėdinis
  • Renaldas GABARTAS
  • Mano ūkis

Vertinant pastarųjų metų automobilių gamintojų pasiekimus Lietuvos rinkoje bendrai ir tam tikrų modelių paklausą konkrečiai, galima naudoti epitetą „sėkmė". Visų pirma jis sietinas su Toyota Hilux. Lyg ir nieko tokio, dėl ko reikėtų pamesti galvą, bet pikapas Baltijos šalyse užėmė net 60 proc. rinkos. Tikra pikapų pasaulio meilutytė. Šiandien siūlome susipažinti su naujuoju, jau 8-osios kartos Hilux.

Kalbą apie „Toyota", ko gero, derėtų pradėti nuo savitos šio pramonės monstro verslo filosofijos. Palyginti su konkurentais Europoje, japonų siūlomų vieno kurio nors modelio galimų modifikacijų skaičius dažniausiai būna toks kuklus, kad greta jo net Lukiškių kalėjimo valgyklos meniu atrodo „turtingas". Tarkime, jei, užsigeidus populiariojo „E" klasės Mercedes-Benz daikto, galima valandų valandas rinkti dėlionę iš sedano, kupė, universalo, kabrioleto kėbulo tipų, septynių skirtingos kubatūros ir galios variklių bei nesuvokiamai ilgo komforto ir saugumo įrangos sąrašo, tai tą pačią užduotį su Toyota Corolla nesunkiai atliks kiekvienas, sugebantis suskaičiuoti iki 3.

Teoriškai toks pasirinkimo ribojimas turėtų atgrasyti išlepintus automobilininkus nuo pagundų bent jau „pasimatuoti" transporto priemonę, kuri bus panaši į dar tuzino kaimynų mašinas, kaip viename puode virti kiaušiniai. Tačiau praktiškai viskas yra atvirkščiai: „Toyota" nuolat tituluojama didžiausiu pasaulyje automobilių gamintoju (pernai pro šios kompanijos fabrikų vartus išriedėjo daugiau nei 10 mln. mašinų), o atskiri modeliai mistiniu būdu sugeba išsaugoti lyderių pozicijas atskiruose rinkos segmentuose. Antai minėtosios Corolla, pasaulį išvydusios dar 1966 metais, tiražas jau senokai perkopė 40 mln. vienetų ribą.

Pradėjus gilintis, kodėl yra taip, kaip yra, lygindamas „Toyota" techniką su konkurentų sprendimais norom nenorom padarai išvadą, jog, prieš užkeldami kokį nors agregatą ant konvejerio, japonai taip ilgai analizuoja vartotojų poreikius, tiek šlifuoja visas detales, kad galiausiai lieka tik tai, ko realiai reikia. Ir jei žmogui reikia ne „saviraiškos priemonės", ne „vizitinės kortelės su ratais", o tiesiog patikimos transporto priemonės, jei jis nenori mokėti už funkcijas, kuriomis niekada nesinaudoja - jam toks japonų „nuobodumas" yra būtent tai, ko reikia. Neatsitiktinai kasmet skelbiamose JAV automobilių rinkos tyrimo instituto „J. D. Power" ataskaitose „Toyota" vardas nuolat figūruoja tarp lyderių.

Būtent toks ir naujojo Toyota Hilux pirmtakas. Per neįprastai ilgą 11 gyvavimo metų (Hilux du kartus patyrė kosmetinio atnaujinimo operacijas) laiką jis karaliavo mūsų rinkoje. Statistika liudija, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius - jau visiems žinant apie netrukus pasirodysiantį 8-osios kartos modelį - „Toyota" pikapų Lietuvoje pardavė daugiau nei visų kitų tokio tipo kėbulą turinčių mašinų kartu paėmus.

Tikėtina, kad didžiausią įtaką Hilux pirkėjų apsisprendimui padarė iš lūpų į lūpas perpasakojamos istorijos apie šio pikapo „nemirtingumą". Antai garsioji britų TV šou „TopGear" komanda su 1988 m. laidos egzemplioriumi, kuris jau buvo nuvažiavęs daugiau nei 300 tūkst. km, atliko seriją makabriškų eksperimentų: automobilį skandino jūroje, daužė rutuliu pastatams griauti, degino, gniuždė ant stogo numesdami kelioninį namelį ant ratų ir t. t. Nepaisant visų „kankinimų", rimtų pažeidimų patyrusią mašiną meistrai sugebėdavo po nedidelio remonto atgaivinti, užkurti variklį ir pajudėti iš vietos. 2007-aisiais „TopGear" kūrėjai su šiek tiek modifikuota Hilux versija sugebėjo nusigauti iki Šiaurės ašigalio - tai buvo pirmoji transporto priemonė, pasiekusi šį pasaulio užkampį.

Tačiau patys automobilių verslo bendruomenės senbuviai kelerių pastarųjų metų Hilux sėkmę Lietuvos rinkoje linkę aiškinti kur kas proziškiau. Esą, kai tik atsirado galimybė europiniais pinigais kompensuoti žemės ūkio sektoriuje įkinkytos technikos įsigijimą, ūkininkų bendruomenėje pasklido gandas, kad tinkamomis išlaidomis pripažįstamos tik tos, kurios susijusios su „teisingą" sertifikatą turinčių pikapų pirkimu. Greičiausiai ne visi turėjo laiko ir noro gilintis, ar tikrai tokį išganingą dokumentą turi vienintelis N1 kategorijos modelis. Todėl Toyotos buvo graibstomos, kaip karštos bandelės. Jei viskas iš tiesų buvo taip, šią istoriją drąsiai galima traukti į rinkodaros vadovėlius kaip puikų „partizaninio marketingo" pavyzdį.

Ar naujasis Hilux pakartos pirmtako sėkmę? Sprendžiant iš paskelbtų techninių charakteristikų ir pirmųjų realiomis sąlygomis šį automobilį išbandžiusių kolegų vertinimų, šis pikapas turi viską, ko būtų galima tikėtis. Mašinos platforma dabar ta pati, kaip ir Land Cruiser Prado. Jai naudojamas storesnis plienas, tad kėbulo atsparumas sukimui padidėjo 20 proc., palyginti su prieš tai buvusiu Hilux. Būdamas 5 330 mm ilgio, 1 855 mm pločio ir 1 815 mm aukščio, naujasis Toyota pikapas yra 75 mm ilgesnis, 20 mm platesnis ir 45 mm žemesnis nei jo ankstesnysis modelis. Krovinių skyrius yra didesnis, tvirtesnis ir praktiškesnis (jo plotis buvo padidintas nuo 1 544 mm iki pirmaujančio klasėje 1 645 mm).

Išoriškai Toyota „darbininkas" pasikeitė nedaug ir išsaugojo visus firminius šeimos bruožus. Labiausiai dėmesį patraukiantis mašinos priekinės dalies akcentas - priekiniai žibintai su 12 baltų šviesos diodų vizualiai susijungiantys su radiatoriaus grotelėmis. Patekti į pikapo krovinių skyrių dabar bus lengviau dėl pažeminto plieninio buferio su gilesne pakoja. Galinio vaizdo kamera yra integruota į rankenėlės bloką, todėl atrodo dailiau ir geriau fiksuoja vaizdą.

Lietuvoje bus siūlomas Hilux tik su 2,4 l dyzeliniu varikliu, generuojančiu 150 AG ir 400 Nm. Palyginti su ankstesniuoju 2,5 l motoru, ši jėgainė dirba pastebimai tyliau ir gali pasigirti beveik 9 proc. mažesniu apetitu degalams (vidutinės degalų sąnaudos siekia vos nuo 7,0 l/100 km, o vidutinis CO2 kiekis - 185 g/km).

Vairavusieji šį automobilį oficialaus pristatymo metu atkreipė dėmesį į gana didelę vibraciją. Taip pat pastebėjo, kad mechaninės pavarų dėžės svirtis ne pati patogiausia - jos eiga didelė, neįgudus gali būti sudėtinga įjungti norimą pavarą. Tiesa, automatinė pavarų dėžė veikia nepriekaištingai.

Kitos naujovės, kaip ir priklauso šiam laikmečiui, susijusios su saugumu: patobulinta priekabos stabilumo kontrolė (TSC), automobilio stabilumo kontrolė (VSC), stabdymo jėgos paskirstymo sistema (EBD), pajudėjimo įkalnėje pagalbos sistema (HAC) ir t. t. Tai sistemos, kurias galima rasti ir naujame Toyota Yaris.