Žemės ūkio bendrovės, sėkmingai dirbdamos jau trečią dešimtmetį, visiems skeptikams įrodė šios ūkininkavimo formos efektyvumą, tačiau jų vadovai tikina jaučiantys tam tikrą priešiškumą ir bandymus riboti plėtrą bei investicijas. Kaip būtų galima pakeisti situaciją, kalbėta Šeduvoje vykusiame XXIV Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) suvažiavime.

Suvažiavime išrinktas ir naujas asociacijos prezidentas - juo tapo Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras Puskunigis. Viceprezidentais išrinkti Alfredas Bardauskas ir Arūnas Grubliauskis, o generalinio direktoriaus pareigas ir toliau eiti patikėta Jonui Sviderskiui.

Išsamiai bendrovių veiklą apžvelgęs LŽŪBA garbės prezidentas Jeronimas Kraujelis kalbėjo atvirai: „Kelinti metai besitęsiantis pajamų mažėjimas, pieno krizė, ES ir Lietuvos struktūrų neįgalumas sunkmečio akivaizdoje, artėjantys Seimo rinkimai ir su jais gausėjančios politikų iniciatyvos, trukdysiančios pakilti iš priešpaskutinės vietos tarp ES šalių pagal pagaminamos žemės ūkio produkcijos kiekį, priešiškumas bendrovių ir kitų stambių ūkių atžvilgiu verčia neatidėliojant susirinkti ir aptarti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vaidmenį bei priimti sprendimus."

Kovoja vieni, o rezultatais dalijasi visi?

Šiuo metu LŽŪBA turi 218 narių. Iš jų 126 žemės ūkio bendrovės, 34 akcinės ir uždarosios akcinės, 8 kooperatinės bendrovės ir 50 ūkininkų, iš kurių 41 asociacijos nariu tapo tada, kai nebuvo kas juos atstovautų teismuose dėl išmokų sumažinimo (moduliacijos). Vidutinis asociacijos nario deklaruotas plotas - apie 1 000 ha. Asociacijos nariams priklauso daugiau kaip 70 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto bei apie 2/3 galvijų.

„Dėl išmokų moduliacijos nukentėjo daugiau kaip 9 tūkst. ūkių. Mūsų asociacijos inicijuotą bylą, deja, parėmė tik 135 bendrovės ir ūkininkai, nepabūgę bylinėtis teisme. ES Teisingumo Teisme bylą laimėjome. Teisinga būtų, kad sumažintos išmokos tiems 135 ūkio subjektams ir būtų išmokėtos pirmiausiai. Būtų labai neteisinga ir net žalinga kooperacijai, apie kurią jau du dešimtmečiai kalbama, jei išmokos bus išmokėtos ir tiems, kurie niekuo neprisidėjo", - sakė Jeronimas Kraujelis.

Aktyviausių bendrovių veiklos rodikliai

Pernai pasėlius deklaravo 1 000 bendrovių, tačiau ne visos jos yra stambūs, efektyviai dirbantys prekiniai ūkiai - prie tokių būtų galima priskirti maždaug trečdalį bendrovių. Aktyviausios 319 bendrovių 2015 m. naudojo 278 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, arba vos 9,7 proc. viso visų Lietuvos ūkių deklaruoto ploto. Iš pagamintos ir realizuotos augalininkystės bei gyvulininkystės produkcijos gauta per 380 mln. eurų pajamų, arba 28 proc. visų ūkių gautų pajamų. Vienam dirbamų naudmenų hektarui teko po 1 367 eurus augalininkystės ir gyvulininkystės pajamų. Tai 3,4 karto daugiau negu kituose ūkiuose. Šiose bendrovėse dirbo 9 816 darbuotojų. Už darbą jiems išmokėta daugiau kaip 71,1 mln. eurų. Vienam darbuotojui per metus - 7 243 eurai, per mėnesį - vidutiniškai po 603 eurus. Be to, už kiekvieną darbuotoją bendrovės per metus sumokėjo po 2 122 eurus socialinio ir sveikatos draudimo įmokų.

Pernai vidutiniškai vienam bendrovės darbuotojui teko 28,3 ha žemės ūkio naudmenų. Žemės savininkai už bendrovėms išnuomotus 201 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų gavo 19,9 mln. eurų nuompinigių. Vidutiniškai už 1 ha savininkams sumokėta po 99 eurus nuomos mokesčio (įskaitant gyventojų pajamų mokestį).

Minėtos bendrovės į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervedė apie 34 mln. eurų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, žemės) ir įmokų (socialinio ir sveikatos draudimo) - 1 ha tokių mokesčių teko po 121 eurą.

Bendrovės išliko geros partnerės ir darbdavės ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ūkio sektoriams. „Jos išleido 260 mln. eurų pirkdamos trąšas, degalus, elektros energiją, augalų apsaugos produktus, paslaugas. 88 mln. eurų bendrovės išleido įsigydamos techniką, statybines medžiagas, įrangą. Be to, bendrovės buvo „įdarbinusios" 191 mln. eurų komercinių bankų paskolų ir jiems per metus sudarė galimybę uždirbti per 4,4 mln. eurų", - kalbėjo J. Kraujelis.

Per ketverius metus pelnas drastiškai sumažėjo

Stipriai sumažėjo pelnas, tenkantis 1 ha naudotos žemės. Per praėjusius metus jis krito 36,3 proc., o per ketverius metus - net 4,4 karto. Pieno pelningumas per metus sumažėjo 9,7 karto. Deja, mokesčiams ir įmokoms išlaidos per 4 metus padidėjo daugiau kaip 13 procentų.

Nenuostolingą ūkių veiklą padėjo išlaikyti išmokos už plotus, gyvulius bei kitos kompensacinės išmokos. Jos pernai sudarė vos 11,4 proc. visų pajamų, kai kitų kategorijų ūkiuose ši dalis siekia kone 30 proc. visų pajamų.

Matydamas tokius darbinės veiklos rezultatų pokyčius ir nieko konkretaus ateityje, kiekvienas atsakingas vadovas svarsto, ar verta dėl 65 eurų pelno iš 1 ha prakaituoti ir rizikuoti, sunaudojus išteklių ir darbo už 1 443 eurus?

Gegužės mėnesį bendrovėse kiekvienas pieno kilogramas atnešė vidutiniškai 4 eurocentus nuostolio, vidutinėje bendrovėje per mėnesį - 12 tūkst. eurų nuostolio. O ką kalbėti apie stambias bendroves, laikančias 800-1 000 ir daugiau karvių? Nuostolių suma išauga iki 0,5 mln. eurų. Suteikta 18 mln. eurų parama, pritaikius de minimis taisyklę, tokiems ūkiams nepadengė net vieno mėnesio nuostolio. Ankstesniais metais pajamų netektį vienoje šakoje dengdavo pajamos iš kitos šakos, tačiau dabar to tikėtis nėra pagrindo, nes grūdų kainos irgi kritusios.

„Kad stambieji skriaudžia smulkiuosius - tai prieš kiekvienus Seimo rinkimus pasikartojantis populistinis lozungas: stambieji esą vos ne viską pasiima, o smulkieji lieka be nieko. Realybė visai kitokia", - tikino J. Kraujelis. Pernai tiesioginių išmokų (be susietųjų) 1 ha stambiesiems teko apie 105 eurus, ūkiams iki 30 ha - po 151 eurą, o jei dar ūkininkas priklauso jaunojo ir smulkaus ūkininko kategorijai, - po 197 eurus. Šiais metais - atitinkamai 112, 161 ir 207 eurus. Taigi, tiesioginių išmokų už plotus smulkesnieji ūkiai deklaruotam ploto vienetui gauna daugiau nei ūkiai, naudojantys 500 ar 1 000 ir dar daugiau žemės.

Išskirtinių sąlygų neprašo

Bendrovės neprašo išskirtinių sąlygų - nei didesnės paramos, nei mokesčių lengvatų. Bet nereikia jų priešinti su smulkiaisiais ūkiais. Todėl LŽŪBA siūlo įteisinti, kad bet koks paramos ribojimas pajamoms palaikyti, jos mažinimas, apmokestinimas būtų taikomas ne pagal ūkio dydį (žemės plotą, gyvulių skaičių), o pagal tai, kiek paramos tenka sąlyginiam darbuotojui.

Bendrovių vadovus, specialistus išvargino dažnai keičiami teisės aktai. Juolab kad vos ne kiekvienas teisės akto pakeitimas ar papildymas žemdirbio padėties nepalengvina, o tik padaro sudėtingesnę, ūkiškai nenaudingesnę. „Žemės įsigijimą reglamentuojantis įstatymas gal ir pristabdė jos įsigijimą spekuliacijos tikslais, tačiau, formuojant tvarius, pažangius ūkius, jis veikia kaip Lietuvos žemės ūkio sektoriaus priešas", - sakė J. Kraujelis. Bendrovės prašo labai nedaug: garantijų naudoti tą žemę, kurią jau dešimt ir daugiau metų puoselėjo, naudojo ir į ją nemažai investavo.

LŽŪBA siūlo atsisakyti išmokų už pirmuosius hektarus (iki 30 ha), nevertinant veiklos ir rezultatų, mokėjimo. Pagal dabartinę tvarką, 428 mln. eurų (tai tokia pati suma, kaip ir investicijoms į valdas) minėtoms išmokoms - pats neefektyviausias lėšų panaudojimas. Visi šie ir dar daug kitų principinių reikalavimų išdėstyti suvažiavimo rezoliucijoje.