Žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo technologijas labiausiai lemia turimos technikos įvairovė, todėl neatsitiktinai Lietuvoje pagrindinė grikių derliaus nuėmimo technologija yra tiesioginis kombainavimas. Daug grikių auginančiose valstybėse (Kanadoje, JAV, Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitose Europos šalyse) pagrindinė grikių nuėmimo technologija yra atskirtinė (pradalginė).

Nuo pasirinktos žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo technologijos priklauso ne tik produkcijai gauti įdėtos energinės sąnaudos, jos savikaina, bet ir grūdų ar sėklų kokybė, taip pat sėjos savybės. Vyraujantį tiesioginį derliaus nuėmimo būdą galima pagrįsti tik tuo, kad Lietuva yra varpinių ir ankštinių javų auginimo šalis, kuriai pagal klimato sąlygas šis būdas ir yra pats efektyviausias. Tačiau reikėtų nepamiršti ir kitų kultūrų: sėklinių varpinių ir ypač ankštinių žolių, kmynų, vasarinių rapsų, daržovių sėklojų ir kitų. Dorojant šių augalų derlių augalų derliaus nuėmimo, kai dažnai atskirtinė technologija yra pranašesnė.

Atskirtinis grikių nuėmimo būdas

Baltarusijos tyrėjų duomenimis, palyginti su tiesioginiu grikių pjovimu-kūlimu, popjūtiniu grūdų valymu ir džiovinimu, atskirtinės technologijos energinės sąnaudos 1,5 karto mažesnės, grūdų derlius 0,15–0,20 t ha^-1 didesnis, o grikių savikaina 50–60 proc. mažesnė. Energinis efektas gaunamas dėl labai sumažėjusių (arba išvis nereikalingų) sąnaudų grikių grūdams džiovinti.

Grikiai į pradalges pjaunami, kai 70– 75 proc. grūdų yra visiškai subrendę, o tolygiai bręstančių veislių augalus į pradalges galima pjauti ir subrendus 80–90 proc. grūdų. Paprastai orientacinė grikių branda nustatoma vizualiai. Prieš pjaunant augalus į pradalges dauguma grikių grūdų turi būti rudos spalvos, stiebai patamsėję, o viršutinėse šakelėse kasdien gali pražysti tik pavieniai žiedeliai. Jeigu oro sąlygos geros, grūdų drėgnis tuo metu turėtų būti 15–20, o lapų ir stiebų – 35–40 proc. Deja, mūsų klimato sąlygomis vėliau rudeniop taip būna labai retai.

Grikius pjaunant atskirtiniu būdu, reikia turėti javapjoves, agreguojamas su javų kombainais ir traktoriais arba savaeigėmis mašinomis. Naudojamos Rusijos, Baltarusijos ir Vakarų valstybių javapjovės. Pjaunant derlingus grikius, reikėtų rinktis mažesnio darbinio pločio pjaunamąsias: ŽRB-4,2 A; ŽSK-4; ŽSB- 4,2 S. Jeigu grikiai retoki, mažiau derlingi, galima naudoti ir plačiabares javapjoves ŽVN-6, ŽVN-6 A, ŽVN-6A-01. Jos agreguojamos su kombainais SK-5, Jeniseij, savaeige šienapjove KPS-5G arba E 301. Ražienos aukštis priklauso nuo pasėlio aukščio ir pagulimo. Jeigu grikių aukštis tik apie 60 cm, pjaunant paliekama 15–20 cm aukščio ražiena, kai augalai aukštesni ir nepagulę, paliekama 25 cm ir didesnio aukščio ražiena. Kad pradalgės geriau laikytųsi ant ražienos ir greičiau džiūtų, grikius reikia pjauti skersai arba įstrižai eilučių. Tai ypač svarbu, jeigu jie buvo pasėti plačiaeiliu būdu.

Pradalgės džiovinamos iki trijų dienų, kai oro sąlygos labai palankios, ir iki 7–10 dienų, kai oras vėsesnis ir drėgnokas, nes grikių grūdams esant 20–25 proc. drėgnio, jų vegetatyvinės masės drėgnis siekia 70–85 proc. Jei vyrauja sausi orai, per šį laikotarpį sunoksta dar ne visiškai subrendę grūdai, jų drėgnis sumažėja iki 16, o šiaudų – iki 25–30 proc. Tokio drėgnio masė tinkama rinkti ir kulti.

Grikiai iš pradalgių renkami būgniniais arba juostiniais-transporteriniais rinktuvais. Vakarų valstybių kombainams tinka įvairių kompanijų universalūs transporteriniai rinktuvai, rusiškiems SK-5 tipo kombainams naudojami 54-102 A būgniniai ir PPT-3A juostiniai transporteriniai rinktuvai. Kombainai Don-1500 komplektuojami su RSM-10.08.07 rinktuvais, kurie montuojami ant specialios platformos arba 6 m darbinio pločio kombaino pjaunamosios. JAV grikiai iš pradalgių renkami ir kuliami John Deere kombainais su specialiais rinktuvais, kurie tvirtinami ne ant kombaino pjaunamosios, bet jungiami tiesiai prie nuožulniosios kameros.

Atskirtinio grikių derliaus nuėmimo privalumai: dėl papildomai subrendusių grūdų padidėja derlius, nubyra lapai, išdžiūsta stiebai, sumažėja grūdų drėgnis (mažesnės sąnaudos grikiams džiovinti). Be to, nėra didelio pavojaus pradalgėms rinkti ir kulti, kai oras vėjuotas ar dėl nedidelio lietaus drėgnokas. Šio derliaus dorojimo būdo trūkumai – didesnės darbo sąnaudos ir rizika patirti didesnius grūdų nuostolius dėl galimo ilgalaikio lietaus.

Atskirtiniam grikių (taip pat ir kitų augalų) nuėmimo būdui populiarėti trukdo tai, kad šalyje stokojama javapjovių ir vyrauja skeptiškas požiūris į šį derliaus dorojimo būdą. Pradalgėms rinkti stokojama ir rinktuvų. Tam kartais naudojami tie patys kombainai su pjovimo aparatais. Pabrėžtina, kad turi būti palikta aukšta ražiena ir, žinoma, doroti grikių derlių geriau patikėti patyrusiam kombainininkui.

Tiesioginis grikių nuėmimas

Tai dažniausiai šalyje naudojamas grikių derliaus nuėmimo būdas. Jis efektyvus tik esant sausam orui ir ypač nuimant diploidinių veislių grikius (jų viršūnėse nebūna žydinčių žiedų, t. y. augimas sustojęs, grikių grūdai rudi arba juodi). Netolygiai bręstančius tetraploidinių veislių grikius nuimant tiesiog kombainu, drėgni augalų stiebai ir lapai atidrėkina net ir sausokus grikių grūdus, nesubrendę grūdai blogai iškuliami, o visiškos brandos lengvai sužalojami. Kuliant drėgną grikių masę, neretai kemšasi kombainų pobūgniai ir sietai. Dėl didesnio drėgnio grikių grūdai kartais jau pradeda kaisti net kombaino grūdų bunkeryje (tokias kūlenas reikia kuo greičiau valyti ir, esant reikalui, džiovinti).

Kai kurie ūkininkai linkę manyti, kad grikių derlius lengviau nuimamas, kai juos pakanda ankstyvosios šalnos (rugsėjo ar spalio mėnesiais, kas retai būna). Tai nėra visiškai teisingas sprendimas, nes dažnas žemdirbys neįvertina to, kad dėl pavėlintos pjūties gali išbyrėti patys brandžiausi grikių grūdai. Jeigu vis tik nusprendėte laukti šalnų, kol neliks žydinčių grikių ir dėl šalnų sumažės stiebų drėgnis, būtina po pirmųjų šalnų grikių derlių nuimti kuo greičiau – per 3–5 dienas, nes po tokio laiko dažnai prasideda lietūs. Be to, šalnų pakąsti grikiai gali išgulti.

Kada galima desikuoti?

Tik ne maistui skirtus grikius galima desikuoti cheminiais preparatais (pavyzdžiui, sėklinius). Grikiai desikuojami, kai prieš pjūtį pasėlyje daug žalios masės ir nėra galimybių panaudoti kito derliaus nuėmimo būdo, be kurio grėstų prarasti didelę dalį grūdų derliaus. Tuo atveju desikacija iš dalies pakeistų atskirtinę grikių derliaus nuėmimo technologiją.

Desikuojama, kai paruduoja 70–75 proc. grikių grūdų. Desikuojant anksčiau, parudavus 50–55 proc. grūdų, sumažėja 1 000 grūdų masė, o kartu ir derlingumas. Desikacijai naudojamas reglonas, reglonas super 150 SL, glifosas, raundapas, raundapas gold ir kiti desikantai. Reglono norma priklauso nuo žalios masės kiekio ir yra 2–3 l ha^-1.

Reglonas kaip herbicidas kartu naikina ir dviskiltes piktžoles, o raundapas (glifosas) sunaikins beveik visas piktžoles. Jo norma 2–4 l ha^-1 (priklauso nuo piktžolių kiekio). Jeigu oro sąlygos palankios, grikiai nuimami tiesiog kombainais, praėjus 2–4 dienoms po desikacijos. Kai oras drėgnas, šis terminas pailgėja.

Įvairių tyrėjų duomenimis, grikių desikacija duoda iki 0,22 t ha^-1 grūdų derliaus priedą. Tačiau desikacija bet kokiu herbicidu nepigiai kainuoja, teršiama aplinka ir netinka auginant ekologiškus grikius. Nors desikacija ir pagreitina brandą, kiekvienas grikių augintojas turi pasverti, ar atsipirks papildomos grikių purškimo cheminiais preparatais išlaidos.

Kombainų reguliavimas

Subrendę grikiai lengvai išbyra, ypač esant sausam orui, o kuliant grūdai greitai pažeidžiami. Be to, grikių grūdai lengvi, lengvai išpučiami ventiliatoriaus oro srovės. Todėl reikia tinkamai sureguliuoti kombaino kūlimo aparatą ir valytuvą. Grikiams kulti naudojami visų tipų turimi javų kombainai, tačiau jų kūlimo būgno sukimosi dažnis turi būti apie 30 proc. mažesnis negu reikalingas kuliant kviečius ar avižas.

Priklausomai nuo kuliamų grikių drėgnio, kūlimo būgno spragilų apskritiminis greitis turėtų būti 12–19 m s-1. Šalies kombainų parke yra daug įvairių mašinų, kurių kūlimo būgno skersmenys yra skirtingi. Todėl, kuliant grikius, turi būti ir skirtingi kūlimo būgnų sukimosi dažniai. Kombainininkas, žinodamas kombaino kūlimo būgno skersmenį, pagal lentelėje pateiktus reguliavimo duomenis gali tinkamai nustatyti kūlimo būgno sukimosi dažnį, kad kuliami grikiai nebūtų nulukštenami ar net skaldomi į kruopas. Tarpai tarp būgno spragilų ir pobūgnio juostelių kūlimo aparato gale (kuliamos masės išėjime), kai grikiai drėgni – 4, kai vidutinio drėgnio – 8, kai sausi – 10 mm. Tarpai tarp viršutinio sieto žvynų – 10– 20, tarp apatinio – 3–10 mm (arba skylučių skersmuo).

Ašiniais kombainais su standartiniais rotoriais grikių derliaus nuimti negalima, todėl naudojami rotoriai, skirti sojoms kulti. Jeigu kuliami grikiai su žaliais lapais, šio tipo kombainuose pobūgniai šiek tiek nuleidžiami žemiau, negu kuliant varpinius javus, o rotorių sukimosi dažnis sumažinamas iki 550 min.^-1

Grikių kūlimo-separavimo grūdų nuostolių dydis priklauso ne tik nuo kūlimo aparato, bet ir nuo kombaino valytuvo reguliavimo. Per daug didelis ventiliatoriaus oro srautas palyginti lengvus iškultus grikių grūdus gali išnešti kartu su pelais ant ražienos. Patyręs kombainininkas tai pajaus pagal į kombaino bunkerį byrančių grūdų intensyvumą (galima kulti ir nieko neprikulti). Tačiau geriausiai valytuvo darbo kokybę tikrinti konkrečioje darbo vietoje. Kombainu nuvažiavus apie 30 m (kol kuliama mase užsipildo visos kombaino darbinės dalys), sustoti ir patikrinti, ar peluose nėra iškultų grikių grūdų. Jeigu jų yra – reikia mažinti ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažnį (kombainuose, kurių ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi greitis pastovus, t. y. nereguliuojamas, oro srautas mažinamas trauklėmis arba oro įsiurbimo angų sklendėmis, jas pridarant). Paprastai didžiąją dalį visų nuostolių sudaro grikių pjovimo grūdų nuostoliai (to dažnai nepastebi kombainininkai). Bet koks lenktuvų poveikis nubarsto dalį subrendusių grikių grūdų. Ir jeigu grikių branda yra 90–95 proc., šie nuostoliai siekia 7–10 proc. Problema panaši kaip ir pjaunant rapsus. Kombainų, kurių atstumai nuo pjovimo aparato iki sraigės yra nedideli, lenktuvų nubarstomi grikių grūdai byra ant ražienos.

Racionalus kombainų darbinis greitis

Padidinus grikių pjovimo aukštį, sumažinamas kombaino kuliamosios apkrovimas. Dėl to galima padidinti kombaino darbinį greitį, kartu ir našumą. Pagal našumą (laidumą) javų kombainai skirstomi į tokias grupes: 3;5–6; 8–9; 10–12 kg∙s^-1. Pastaraisiais metais, labai patobulinus kombainų kuliamąsias, rinkoje atsirado ir 20, ir 30 kg∙s^-1 laidumo kombainų (ašiniai). Kombainų našumas priklauso ir nuo jų pjaunamosios darbinio pločio, kuris gali būti 4,1; 5; 6; 7; 8,6; 10 ir net 12 metrų.

Pagal agrotechninius reikalavimus grikių derliaus nuėmimo leistinas kiekybinis grūdų nuostolių dydis yra labai mažas. Tinkamai sureguliavus kombaino darbines dalis, nesunkiai galima pasiekti reikalaujamą kūlimo-separavimo grūdų nuostolių dydį. Tačiau pjaunamosios grūdų nuostoliai būna kelis kartus didesni negu leistini.

Svarbus ir grikių grūdų švarumas kombaino bunkeryje, kuris turi būti ne mažesnis kaip 95 proc., kai nuėmimo sąlygos palankios, ir ne mažesnis kaip 90 proc., esant nepalankioms derliaus dorojimo sąlygoms.

Kūlimo nušukuojant technologija

Kūlimo nušukuojant technologijos esmė ta, kad kombaine vietoj pjaunamosios naudojama plastikinių šukų šukuotuvė su besisukančiu rotoriumi. Javų kombainams tinka įvairių kompanijų – „Shelbourne Reynolds“ (Didžioji Britanija), „Mainero“ (Argentina), „Ozon“ (Rusija), „Slavianka UAS“ (Ukraina) – šukuotuvės. Kombaino su šukuotuve darbinis greitis nuimant grikius, priklausomai nuo kombaino techninių galimybių, gali siekti ir 10–12 km val.^-1, kai pjaunant ir kuliant tradiciniu būdu jis tik 4–5 km val.^-1 Reikia pažymėti, kad, taikant nušukavimo technologiją, atvirkščiai negu kombainuojant tiesiogiai, didinant kombaino darbinį greitį, grikių grūdų nuostoliai (kaip ir kuliant varpinius javus) mažėja. Taip yra todėl, kad pagrindiniai grūdų šukavimo nuostoliai patiriami tarp šukuotuvės rotoriaus ir sraigės (gali prabyrėti).

Kuo didesnis greitis, tuo daugiau byrančių grūdų „pasigauna“ pats kombainas ir jų mažiau išbyra ant ražienos. Šiems nuostoliams sumažinti arba visai panaikinti šiuolaikinėse šukuotuvėse tarp šukuojamojo rotoriaus ir sraigės (ji tiekia nušukuotą masę į nuožulniąją kamerą) yra įrengti švytuojantys stalai – prabyrėjusioms sėkloms nukreipti į sraigę. Šis įrenginys atlieka tarsi kratomosios lentos funkciją. Kūlimo nušukuojant technologija leidžia ne tik dvigubai padidinti kombainų našumą, gerokai sumažinti degalų sąnaudas, bet ir iškultų grikių sėklų kokybiniai rodikliai yra geresni negu nuimtų tiesiog kombainu. Kuliant vien tik nušukuotą grikių masę, mažiau sėklų grąžinama perkulti pakartotinai (arba ištrinti varpų kultuvėmis), todėl jos mažiau žalojamos.

Popjūtinis grikių grūdų tvarkymas

Atvežti iš kombainų grikiai dėl priemaišų dažniausiai yra per drėgni. Popjūtinio grikių dorojimo darbų seka turėtų būti tokia: priėmimas, pradinis valymas, džiovinimas (esant reikalui), pirminis bei pagrindinis valymas ir rūšiavimas (valomosiomis, trijeriais, pneumatiniais rūšiavimo stalais, aerodinaminiais separatoriais ir kt.) ir sėklinių arba kruopoms gaminti skirtų grikių laikymas.

Pradinio valymo metu atskiriamos stambios priemaišos, todėl sumažėja iškultų grikių drėgnis, pagerėja jų birumas. Pradiniam valymui galima naudoti sietines pirminio valymo mašinas, universalias valomąsias ir išcentrinius separatorius. Išcentrinius separatorius gamina Vokietijos firmos „Rako“ (GVR 40 N, GVR 60 N, GVR 80 N) ir „Neuero“ (WR 12, WR 20, WR 40). Galima rinktis ir senesnių modelių kompanijos „Petkus“ K-521, K-523, K-527 ar Rusijoje anksčiau gamintas OS-4,5, SVU-10, OVP-20 A, OVS-25 valomąsias. Galima naudoti ir dabar gaminamas „Zernoočistka“ firmos mašinas MVR-5, MVR-8, MPO-50, MPR-50 ir kitus modelius.

Grikiams valyti sietinių mašinų viršutinis sietas parenkamas su apvaliomis 9–12 mm skersmens skylutėmis, o vidurinis ir apatinis sietai – su 2,0 arba 1,5 mm (stačiakampėmis, pailgomis) skersmens skylutėmis. Pirminiam grikių valymui sietus parinkti galima ir pagal pateiktos lentelės duomenis (sietų komplektacija priklauso nuo mašinos gamintojo, todėl tiksliausia naudotis valomosios eksploatacijos instrukcijoje pateikiamomis rekomendacijomis).

Pagrindiniam grikių valymui naudojamos universalios valomosios, kurios grūdus valo oro srove ir sietais. Tai anksčiau įsigytos „Petkus“ firmos valomosios Super-541, Gigant-531, K-548 su trijerių bloku K-236 ir dabar gaminamos danų „Kongskilde“ (KDC 4000), suomių „Mepu“ (Mepu 2000), vokiečių „Schmidt-Seeger“ (Seed Selector), rusų „Zernoočistka“ (MVR-3) gamyklų valomosios. Kompanijos „Petkus“ valomosioms sietai grikiams valyti ir rūšiuoti parenkami taip: viršutinio – Ø 5,0 arba * 3,0– 3,5 mm skylutės, apatinio – * 2,0–2,5 arba Ø 3,0–3,5 mm. Trijerio cilindrų duobučių skersmuo smulkioms – 5,0, ilgoms priemaišoms – 9,5 mm.

Universalių valomųjų naujiena – aerodinaminiai separatoriai. Šiose mašinose nėra sietų (išvengiama vibracijos), grūdai arba sėklos valomi ir rūšiuojami oro srove pagal tankį. Tai aktualu valant grikius, nes iš jų sunkiau atskiriamos dirvinio ridiko ankštaros. Jos turi vieną ar kelis narelius – yra skirtingo ilgio ir nuo grikių mažai skiriasi storiu ir pločiu. Tad šiuo atveju tiktų minėti separatoriai arba reikia naudoti trijerius. Tokius universalius grūdų ir sėklų separatorius gamina Ukrainos firmos „Agrotech“ (Almaz MS-2; MS-5; MS-10; MS-20; MS-30) ir „Aeromech“ (SAD-4; SAD-7; SAD-14; SAD-30). Pasirinkimas didelis: ir pagal mašinų kainą, ir pagal popjūtinio grūdų dorojimo linijų našumą.

Išvalytus grikius surūšiuoti į frakcijas, t. y. paruošti aukštos kokybės sėklą, galima ir su pneumatiniu rūšiavimo stalu PSS–2,5, tik reikia teisingai sureguliuoti jo darbo režimus: dekos (viršutinio sieto) skersinio ir išilginio posvyrio kampai nustatomi 4,5–6,5º ribose, o švytavimų amplitudė – 4–6 mm ribose. Teisingai sureguliavus šį pneumatinį rūšiavimo įrenginį, rūšiuojant grikius pasiekiamas 4,5–6,5 t val.^-1 našumas.

Sėklai skirtus grikius reikėtų rūšiuoti aerodinaminiu separatoriumi. Taip galima atskirti stambiausias sėklas, kurių 1 000 sėklų masė didžiausia. Mūsų tyrimų duomenimis, iš visos sėklų masės galima atskirti apie 30–35 proc. tokių sėklų, kai valomosios mašinos oro srauto greitis yra 9–10 m s^-1. Tokių grikių sėklų dygimo energija ir daigumas būna per 95 procentai.

Po pradinio valymo sausi grikiai, suspausti saujoje, lengvai subyra, o drėgni – lieka suspausti. Todėl jeigu grikių drėgnis didesnis negu 15–16 proc., juos reikia džiovinti.

Sausesniems grikiams išdžiovinti pakaks ir aktyviosios ventiliacijos, džiovinant atmosferiniu arba pašildytu oru. Grūdai ant aktyviosios ventiliacijos įrenginių supilami iki 1 m storio sluoksniu. Jeigu grikių drėgnis viršija 22 proc., juos reikia ventiliuoti ištisą parą, tik ne lietui lyjant. Mažesnio drėgnio grikiai gali būti vėdinami periodiškai, kartu stebint, ar jie nepradeda kaisti. Drėgnesniems grūdams išdžiovinti naudojamos šachtinės, būgninės, konvejerinės ir kitos džiovyklos. Džiovinimo agento ir grūdų įkaitimo temperatūra parenkama, atsižvelgiant į grikių drėgnį ir paskirtį. Perdirbimui skirtų grikių leidžiamas ribinis įkaitimas iki 55 oC temperatūros, sėklinių – dar mažesnis.

Grikiams išdžiovinti galima panaudoti Lenkijos kompanijos „Araj“ stacionarią džiovyklą S 22 PK, Suomijos firmų „Mepu“ stacionarią CF-50 arba mobilias M 150k, M 300k šilumines džiovyklas, kompanijos „Antti“ recirkuliacinę džiovyklą Miflo, lietuvių įmonės „Baltijos filtrai“ gaminamą ventiliacinį agregatą su dyzeliniu varikliu VA-6,3 arba kitas turimas džiovyklas. Mūsų šalies vidutinio dydžio ūkiams, kurie užaugina nedaug grūdų (grikių ar kt.), verta susidomėti skandinaviško tipo žematemperatūrine džiovykla su aktyviosios ventiliacijos aruodais. Vieno tokio aruodo plotas 54 m² (6 × 9 m), skardinio perforuoto oro paskirstymo kanalo matmenys 1,2 × 0,5 × 0,3 m. Vienam aruodui įrengti reikia 66 tokių perforuotų pusvamzdžių. Tokiam plotui ventiliuoti reikalingas 4 kW galingumo 10 900 m³ val.^-1 našumo ventiliatorius. Jeigu džiovinamų grikių drėgnis 20 proc. ir daugiau – supilamo sluoksnio storis 1 m, jeigu drėgnis mažesnis (17–20 proc.), sluoksnio storis – 1,5 m. Laikymo patalpoje (sandėlyje), tokių aruodų gali būti ne vienas.