23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/07
Žieminių rapsų veislių ligotumas
  • Dr. Eglė PETRAITIENĖ LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Esminis rapsų derlingumo didinimas susijęs su jų sveikatingumo gerinimu. Auginant ne tokias jautrias grybinėms ligoms ir pasižyminčias didesniu derlingumu žieminių rapsų veisles, galima išvengti didesnių nuostolių ir sumažinti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute 2014- 2015 metais atlikti tikslieji lauko eksperimentai: augintos 24 skirtingo tipo (linijinės ir hibridinės) žieminių rapsų veislės. 2014 m. atliktų tyrimų duomenimis, įvertinus žieminių rapsų veislių žiemojimą, jautrumą grybinėms ligoms ir jų produktyvumą, kaip tinkamiausios buvo atrinktos Rumba H, Abakus H, Belana H, Sherpa H, Turan H, Visby H, Komando L ir Cult L veislės. Tačiau iš vienų tyrimų metų gautų rezultatų atsirinkti rapsų augintojams pačią geriausią veislę tikrai yra sunku, todėl lyginamieji veislių tyrimai buvo tęsiami ir pernai. Lyginant šiuos dvejus (2013-2014 ir 2014-2015 metų) žieminių rapsų auginimo sezonus, visi pastebėjo skirtumus svarbiausiais augimo tarpsniais - augalų žiemojimo ir žydėjimo.

2014 metų ruduo buvo palankus žieminiams rapsams augti. Vyraujantys šilti, vidutinio drėgnumo orai rugsėjį-spalį sudarė sąlygas ir grybinėms ligoms plisti ant žieminių rapsų lapų. Ankstyvas 2015 metų pavasarinis lietus paskatino greitą žieminių rapsų vegetacijos atsinaujinimą ir tolesnį jų augimą, o per visą ilgą žydėjimo periodą (apie 4 savaites) iškritęs lietus sudarė geras sąlygas ankštaroms formuotis ir bręsti. Kartu buvo palankios sąlygos ir grybinėms ligoms plisti.

Tyrimų duomenimis, rudenį tirtų žieminių rapsų veislių augalų lapai buvo pažeisti fomozės, juodosios dėmėtligės ir netikrosios miltligės. Nustatytas vidutinis šių ligų pažeidimas daugumos tirtų žieminių rapsų veislių augaluose. Tačiau išskirtos veislės DK Explicit H, Minerva H ir Quartz L, kurios iš visų tirtų žieminių rapsų veislių buvo mažiausiai jautrios fomozei ir juodajai dėmėtligei.

Žieminių rapsų veislės Anderson H, SY Kolumb H, Sherpa H ir Turan H buvo ne tokios jautrios netikrajai miltligei. Lapų vystymosi tarpsniu (BBCH 14-16) žieminių rapsų veislių hibridai Marathon ir NK Petrol buvo jautresni išplitusioms grybinėms ligoms negu kitos.

Žieminių rapsų žiemojimas didele dalimi priklauso nuo augalų išsivystymo rudenį, nuo veislės savybių gebėjimo vystytis rudenį, agrotechninių veiksnių, ypač nuo meteorologinių sąlygų. Šiltas 2014 m. ruduo, švelni žiema, nors ir be didelės sniego dangos, sudarė geras augimo, vystymosi ir žiemojimo sąlygas. Visos tirtos veislės buvo žiemkentiškos.

Butonizacijos tarpsniu (BBCH 59) tirtų žieminių rapsų veislių augalų lapai buvo apimti netikrosios miltligės, fomozės ir juodosios dėmėtligės. Juodoji dėmėtligė pažeidė 20 proc., o fomozė ir netikroji miltligė - 43 proc. augalų.

Grybinių ligų išplitimas ir intensyvumas ant augalų skyrėsi nežymiai, todėl galima teigti, kad tirtų žieminių rapsų veislių jautrumas fomozei, netikrajai miltligei ir juodajai dėmėtligei ankstyvaisiais augalų augimo tarpsniais buvo panašus.

Juodoji dėmėtligė

Juodoji dėmėtligė ypač žalinga, kai rapsų brendimo tarpsniu išplinta ant stiebų ir ankštarų. Vyraujant šiltiems ir drėgniems orams, juodoji dėmėtligė intensyviai plinta ir vystosi ant augalų, tačiau 2015 m. oro sąlygos nebuvo palankios intensyviam juodosios dėmėtligės plitimui ant ankštarų ir stiebų. Brendimo tarpsniu (BBCH 81-85) vyraujant karštiems ir sausiems orams, liga plito labai silpnai: išplitimas ant žieminių rapsų ankštarų neviršijo 18 proc., o ant stiebų - 41 procento.

Nors juodoji dėmėtligė stipriai neplito, tačiau išryškėjo kai kurie veislių jautrumo šiai ligai skirtumai. Mažiausias ligos pažeidimas nustatytas ant Anderson H, Rohan H, Amstrong H žieminių rapsų veislių augalų. Visby H ir Marathon H buvo jautresnės juodajai dėmėtligei negu kitos tirtos veislės: šių veislių ankštaros ir stiebai buvo intensyviau apnikti.

Sklerotinis puvinys

Kaip ir ankstesniais, taip ir 2015 tyrimų metais, žieminius rapsus žalojo sklerotinis puvinys. LAMMC Žemdirbystės instituto ankstesnių tyrimų duomenimis, sklerotinio puvinio pažeistų augalų sėklos iš esmės būna smulkesnės, palyginti su sveikų augalų sėklomis, todėl 1 000 sėklų masė sumažėja per 30 procentų. Pavojinga ir tai, kad subrendusios sužalotų augalų ankštaros daug lengviau atsiveria ir rapsų sėklos dar prieš derliaus nuėmimą išbyra ant dirvos paviršiaus. Dalis rapsų sėklų išbyra kuliant, todėl rapsų sėklų derliaus nuostoliai dar labiau padidėja.

Tyrimų duomenimis, vidutiniškai sklerotinis puvinys pažeidė tirtų žieminių rapsų veislių stiebus 48 proc., vidutinis ligos intensyvumas buvo 1,10 balo. Tarp tirtų žieminių rapsų veislių išsiskyrė veislės Nelson H, DK Explicit H ir Visby H, kur sklerotinis puvinys ant stiebų išplito mažiausiai, palyginti su kitomis tirtomis veislėmis. Brendimo tarpsniu veislės DK Sequoia H, Troy H, Marcopolos H buvo jautriausios sklerotiniam puviniui ant stiebų. Apsauga nuo sklerotinio puvinio buvo veiksminga - fungicidas naudotas per žydėjimą, BBCH 65 tarpsniu. Apsaugotuose žieminių rapsų veislių augaluose ligos intensyvumas sumažėjo 0,8 karto, palyginti su nepurkštu žieminių rapsų veislių fonu.

Fomozė

Žieminių rapsų augalai šia liga gali užsikrėsti ir rudenį, ir pavasarį. Fomozės žala labai priklauso nuo to, kuriuo periodu augalas užsikrėtė. Nuo rudenį užsikrėtusių rapsų lapų fomozės dėmės išsivysto apatinėje stiebo dalyje, o nuo pavasarį užsikrėtusių - aukščiau ant stiebo. Abu fomozės pažeidimai - tiek šaknies kaklelio srityje, tiek aukščiau ant stiebo - yra žalingi rapsų augalams ir gali gerokai sumažinti derlingumą.

Tyrimų duomenimis, daugeliu atvejų žieminių rapsų veislių jautrumas fomozei buvo panašus. Vidutinis fomozės išplitimas šaknies kaklelio srityje ant 24 žieminių rapsų veislių stiebų buvo 81 proc., o ligos intensyvumo indeksas siekė 26 (t. y. daugiau kaip pusės tirtų augalų liga buvo apėmusi daugiau kaip 50 procentų stiebo skersmens).

Tik 11 žieminių rapsų veislių apatinio stiebo šaknies kaklelio srityje ligos išplitimas ir intensyvumas buvo mažesnis negu vidutiniškai visų tirtų veislių. Išsiskyrė Turan H ir Anderson H, kur fomozė ant stiebų šaknies kaklelio srityje išplito mažiausiai ir ligos intensyvumo indeksas buvo daugiau kaip 3 kartus mažesnis negu vidutinis visų tirtų veislių.

Hibridai Abakus, SY Kolumb, Mercedes ir Visby buvo labiausiai jautrūs fomozei (ligos intensyvumo indeksas buvo nuo 40 iki 44). Fomozės pažeidimai aukščiau ant stiebo buvo nustatyti 43 proc. tirtų veislių augalų. Anderson H, Amstrong H ir Brentano H augalų stiebai buvo mažiau sužaloti (ligos dėmės aukščiau ant stiebo), palyginti su kitais. Hibridai SY Kolumb ir Rohan buvo jautresni fomozei negu kitos tirtos veislės. Brendimo tarpsniu mažiausias fomozės intensyvumas buvo nustatytas ant Anderson H, Amstrong H ir Brentano H stiebų (ligos požymiai aukščiau ant stiebo).

Verticiliozė

Tyrimų duomenimis, verticiliozės išplitimas ant žieminių rapsų veislių stiebų 2015 m. buvo didesnis negu 2014 metais. Vidutinis ligos išplitimas ant 24 žieminių rapsų veislių stiebų buvo 48 proc., o ligos intensyvumas - 12 balo. Ant 12 žieminių rapsų veislių stiebų ligos išplitimas ir intensyvumas buvo mažesnis negu vidutiniškai tirtų žieminių rapsų veislių. Išsiskyrė DK Explicit ir SY Marten H, kur verticiliozė ant stiebų išplito mažiausiai, tačiau ligos intensyvumas buvo mažiausias Minerva H veislės augaluose.

Dėl palankių oro sąlygų verticiliozei plisti žieminių rapsų veislės ypač skyrėsi jautrumu pagal ligos intensyvumą. Jautriausios verticiliozei buvo žieminių rapsų veislės Marathon H ir Nelson H.

Žieminių rapsų derlingumas

Tyrimų metais žieminių rapsų veislių derlingumas fungicidu nepurkštame fone buvo nuo 2,91 t ha-1 (DK Sequoia H) iki 3,76 t ha-1 (SY Kolumb H). Fungicidu purkštame fone žieminių rapsų veislių derlingumas buvo nuo 3,22 t ha-1 (DK Sequoia H) iki 3,99 t ha-1 (Anderson H).

Žieminių rapsų veislės skirtingai reagavo į fungicido panaudojimą. Didžiausi buvo gauti žieminių rapsų Anderson H, DK Explicit H, Marathon H ir SY Kolumb H derliaus priedai. Vidutinis tirtų žieminių rapsų veislių sėklų aliejingumas buvo 47,4 procento. Tarp tirtų žieminių rapsų veislių sėklų aliejingumas kito mažai. Aliejingiausios buvo Amstrong H, Brentano H ir Mercedes H sėklos.