Lietuvoje didžioji dalis žolynų ir beveik visi kukurūzai yra naudojami silosui gaminti, todėl silosas sudaro didžiąją melžiamų karvių ir penimų galvijų raciono dalį. Tik labai svarbu pasirūpinti, kad pašarai būtų tinkamai pagaminami ir saugiai laikomi, kad nenukentėtų jų kokybė iki kito pašarų gamybos sezono.

Lankydamiesi žemės ūkio bendrovėse ar ūkininkų ūkiuose, pastebime, kad dauguma jų jau gerai išmano silosavimo pagrindus ir laikosi technologinių siloso gamybos reikalavimų. Todėl pastaraisiais metais pagaminama daug geros ir labai geros kokybės siloso iš žolių ir kukurūzų tranšėjose, taip pat ir dideliuose ritiniuose.

Pavytintos žolės vyniojimas į ritinius ir hermetizavimas specialia polietileno plėvele jau seniai žinoma ir praktikoje plačiai taikoma žolių silosavimo technologija. Tačiau smulkintos kukurūzų vegetacinės masės silosavimas ritiniuose - gana nauja technologija ir Lietuvoje pradėta naudoti tik prieš porą metų.

Greitas žalios kukurūzų masės silosavimo procesas

Silosavimo ritiniuose technologijos išskirtinumą leidžia įvertinti keli esminiai aspektai - silosuojama masė į ritinį suvyniojama labai standžiai ir hermetizuojama specialia plėvele per keletą minučių. Taigi, oras šalinamas itin greitai, pašarai labai gerai hermetizuojami, taip sudaromos sąlygos silosui gerai fermentuotis, nėra kaitimo rizikos. Be to, užtikrinamas nepriekaištingai švarus gamybos darbas, per kurį nesuteršiamas pašaras.

Pats silosavimo procesas vyksta labai greitai - smulkinta žalia kukurūzų masė vežama tiesiai iš lauko ir iš karto yra supresuojama ir hermetizuojama. Tokiomis sąlygomis pašarai tinkamai įrūgsta (konservuojasi) ir ištisus metus išlieka išskirtinės kokybės, švieži, tinkami naudoti ir žiemą, ir vasarą.

Kukurūzų vegetacinės masės silosavimo ritiniuose technologija bene pirmiausia buvo išmėginta Šiaulių r. ūkininkų Petro Baristos ir Antano Bezaro ūkiuose. Kukurūzų silosas buvo naudojamas gyvuliams šerti žiemą. „Tai labai aukštos kokybės, vertingas ir šviežias pašaras, be to, jį labai patogu sandėliuoti, nėra masės nuostolių, patogu transportuoti, nes ūkyje galvijai laikomi ne vienoje vietoje", - apie veiksnius, lėmusius sprendimą silosuoti kukurūzus ritiniuose, pasakojo A. Bezaras.

Praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai vyko į du Lietuvos ūkius, kurie 2014-aisiais ritiniuose silosavo cukrinių runkelių išspaudas, traiškytus kukurūzų grūdus ir žaliąją kukurūzų masę. Į ritinius nebuvo dėta jokių biologinių ar cheminių priedų.

Nuėmus hermetizavimo plėvelę nuo ritinių 2015 m. liepą, mobilioji LŽŪKT laboratorija atliko tyrimus. Paaiškėjo, kad pašarai kuo puikiausiai išsilaikė. Pašarų mėginių tyrimais nustatyta, kad silosuoti kukurūzai išlaikė itin geras maistines savybes. „Tyrimų rezultatai rodo, jog kukurūzų silosas yra labai kokybiškas. Sausosios medžiagos energinė vertė siekė 7 MJ, baltymų kiekis - beveik 8 proc., 39 proc. krakmolo. Iš tiesų pašarai išsilaikė puikiai, jais, be jokių dvejonių, galima šerti gyvulius", - tyrimo rezultatus komentavo LŽŪKT vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis.

Mokslininkai įvertino naująją technologiją

Lietuvoje kukurūzų žaliosios masės silosavimo ritiniuose technologija yra gana nauja, todėl poreikis atlikti išsamesnius tyrimus pakankamai didelis. LSMU Gyvulininkystės instituto specialistai viename Radviliškio rajono ūkyje atliko tyrimą ir vertino naujos technologijos, kartu - ir biologinio priedo, įtaką kukurūzų vegetacinės masės siloso fermentacijos rodikliams, maistinei vertei ir atsparumą antrinei fermentacijai.

Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip ilgai aerobinėmis sąlygomis (nuėmus hermetizavimo plėvelę) siloso ritiniai gali išsilaikyti nepakitę, kaip silosuotas pašaras reaguoja į orą ir įvairią oro temperatūrą, ar silosavimo technologija gali būti taikoma Lietuvos ūkiuose ir kaip tai gali būti padaryta, ar biologinis priedas gerina siloso savybes.

Į 10 ritinių buvo įdėta pieno rūgšties bakterijų (inokulianto), o likę 10 buvo palikti kontrolei be jokių konservantų. Visi kukurūzų siloso ritiniai buvo laikyti 120 dienų.

Nenuėmus hermetizavimo plėvelės, kukurūzų siloso ritiniai, kuriuose nebuvo dėta konservantų, pasižymėjo lygiai tokiomis pačiomis savybėmis kaip ir tie, kuriuose jų buvo dėta. Taigi, siloso ritiniai Gyvulininkystė be jokių priedų gali būti laikomi ypač ilgai net ir karštą vasarą.

Kovo-balandžio laikotarpiu nuo ritinių buvo nuimta hermetizavimo plėvelė, kad kukurūzų silosas gautų oro. Visą mėnesį ritiniai buvo laikomi lauke natūraliomis oro sąlygomis. Ritiniai be bio loginių priedų, nuėmus plėvelę, nepakitę išsilaikė dvi savaites, po to pradėjo greitai kaisti, pasiekė net 40 ^oC laipsnių ir pradėjo pelyti. Aukščiausia tuo metu pakilusi aplinkos temperatūra buvo +19 ^oC. Ritiniai su priedais tokiomis pat oro sąlygomis nekaito, išliko geros kokybės visą mėnesį ir galėjo būti puikiausiai naudojami pašarui.

Gyvulininkystės instituto mokslininkai pačią silosavimo technologiją įvertino itin palankiai dėl kelių priežasčių. Pirma, silosas, laikomas ritiniuose, yra itin didelio tankio, todėl viename ritinyje yra ne tik daug pašarų, bet dėl didelio tankio geriau fermentuojasi (įrūgsta). Ši technologija leidžia į vieną ritinį itin gerai supresuoti didelį kiekį pasirenkamų augalų, tai gali būti kukurūzų vegetacinė masė, cukrinių runkelių griežiniai (išspaudos), traiškyti grūdai, žolė, liucernos. Taip pat silosuojamas pašaras labai gerai hermetizuojamas ir yra itin švarus.

Tai, kad, atidengtus ritinius, silosą vis tiek galima laikyti gana ilgą laiką, yra didelis privalumas mažesniems ūkiams, kuriuose yra nedaug gyvulių, nes atidengtas pašaras nepraranda savo teigiamų savybių, išlaiko maistines medžiagas. Tik būtina atkreipti dėmesį, kad, laikant atidarytus siloso ritinius, esant aukštesnei oro temperatūrai, jo teigiamos savybės laikosi trumpiau.