23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/07
Kuo gali būti naudinga sėjomainų kolekcija
  • Dr. Rita PUPALIENĖ, prof. Vaclovas BOGUŽAS, ASU
  • Mano ūkis

Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje prieš 50 metų įrengta sėjomainų kolekcija žemdirbiams gali būti naudinga daugeliu aspektų. Pirmiausia tuo, kad apskritai primena, kas yra tikra sėjomaina, nes dažnam šiuolaikinio ūkio šeimininkui ši sąvoka pasidarė tiesiog nepatogi.

Lietuvoje vyrauja netvaraus ūkininkavimo tendencijos ir žemdirbystės praktika, kai sparčiai plečiasi žieminių kviečių ir rapsų bei grūdams auginamų kukurūzų plotai. Siekiant kuo didesnių derlių, reali sėjomaina nebevykdoma. Dabar ūkininkų taikomos trumpų rotacijų sėjomainos neatlieka tikrojo sėjomainos vaidmens. Nuolatinis dviejų ar trijų augalų auginimas ūkyje mažina derlingumą, skatina piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimą, dirvožemio degradaciją ir savybių blogėjimą. Be to, siaura sėjomaina apsunkina darbų organizavimą ūkyje, išauga išlaidos pesticidams, mažėjančio derliaus nepavyksta padidinti net gausiau tręšiant.

Sėjomaina - tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstoma lygiais ir pastoviais laukais, kuriuose žemės ūkio augalai kaitomi pagal iš anksto nustatytą tvarką, atitinkančią ūkio gamtines, ekonomines ir organizacines sąlygas. Taikant sėjomainą, siekiama palaikyti nemažėjantį dirvožemio derlingumą, mažinti piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimą. Sėjomainų pradininku Lietuvoje laikomas profesorius Petras Vasinauskas. Jis sėjomainas labai vertino, kaip agrotechnikos (augalų kaitos), ekonomikos (pasėlių struktūros) ir žemėtvarkos derinį, kaip tvarkos laukuose principą, ir tai atsispindi jo ir kitų Lietuvos mokslininkų darbuose.

Dabar, nors registruotų profesionaliam naudojimui pesticidų sąrašai kasmet ilgėja, tenka vėl prisiminti sąvokas „sėjomaina", „fitosanitarinė pertrauka", „pasėlių struktūra" ir pan., nes cheminės augalų apsaugos priemonės tampa nepakankamai veiksmingos nuo kai kurių augalų kenkėjų, ligų ir piktžolių.

Net pesticidų pardavėjai, ūkininkų užspeisti į kampą, kad nė vienas leidžiamas naudoti insekticidas efektyviai nesunaikina gausiai plintančių kenkėjų, pataria į sėjomainą įtraukti daugiau ir įvairesnių augalų, kad pailgėtų fitosanitarinė pertrauka, sumažėtų augalo dalis pasėlių struktūroje ir dėl to mažėtų žaladarių plitimas.

Tausojančiojo ūkininkavimo reikalavimai, žaladarių atsparumas pesticidams, dirvožemio savybių prastėjimas (degradacija), žalinimo reikalavimai verčia vėl grįžti prie sėjomainų, turinčių ilgesnes rotacijas, kai į sėjomainą įtraukiama daugiau ir įvairesnių augalų.

Idėja atsirado prieš pusę amžiaus

Profesoriaus Antano Stancevičiaus iniciatyva 1967 m. ASU (tuo metu - Lietuvos žemės ūkio akademijos) Bandymų stotyje įrengta sėjomainų kolekcija buvo skirta studentams mokyti - supažindinti su sėjomainų raida ir jų įtaka žemės ūkio augalų produktyvumui, dirvožemio savybėms, žaladarių plitimui.

Sėjomainų kolekcija sudaryta iš devynių skirtingų sėjomainų ir žieminių rugių bei kukurūzų monopasėlių. Sėjomainų kolekcijoje yra laukelis, vadinamasis ilgalaikis pūdymas, kuriame nuo 1966 m. neauginami jokie žemės ūkio augalai, tik dirbama žemė. Per žemdirbystės laboratorinius darbus studentai tiria dirvožemio fizikines savybes iš įvairių sėjomainų, skirtingų laukelių, kuriuose augo įvairūs žemės ūkio augalai. Palyginus su dirvožemio fizikinių savybių rodikliais iš ilgalaikio pūdymo laukelio, išryškėja teigiama augalų įtaka dirvožemiui. Tinkamai tarpusavyje kaitomi augalai gerina dirvožemio derlingumo veiksnius ir sąlygas.

Tiriamas įvairių sėjomainų poveikis

Kolekcijoje esančios sėjomainos apima sėjomainų vystymosi istoriją ir atspindi dirvos derlingumo atkūrimo būdus. Skirtingais žemdirbystės vystymosi laikotarpiais dirvožemio derlingumas buvo palaikomas ir atkuriamas skirtingomis priemonėmis. Seniausia ir paprasčiausia sėjomaina yra trilaukis, kuriame auginami žieminiai ir vasariniai javai (žieminiai rugiai ir avižos - mažiausiai reiklūs javai),o dirvos derlingumui atkurti laikomas juodasis pūdymas. Tokios sėjomainos arba dar blogesnis variantas, kai kelerius metus iš eilės atsėliuojami žieminiai javai, neretai pasitaikydavo ūkiuose, tačiau jos yra ekonomiškai ir dirvožemio derlingumo palaikymo bei fitosanitariniu požiūriais visai neefektyvios.

XVIII a. trilaukį pakeitė keturlaukė Norfolko sėjomaina, kurioje nėra juodojo pūdymo. Ji pradėta taikyti pradėjus auginti kaupiamuosius augalus ir dobilus: dobilai, žiemkenčiai, kaupiamieji, vasarojus su įsėliu. Norint palaikyti dirvos derlingumą, reikia varpinius javus kaitalioti su ankštiniais, aliejiniais ir kaupiamaisiais - tai pagrindinis vaismainių sėjomainų bruožas. Tokioje sėjomainoje javai, t. y. augalai, mažinantys dirvožemio derlingumą, užima 50 proc., o dobilai ir kaupiamieji - po 25 proc. ariamosios žemės.

Lauko sėjomainos - tai daugialaukės sėjomainos, kuriose javai ir techniniai augalai užima ne mažiau kaip 50 proc. ariamosios žemės. Lauko sėjomaina be kaupiamųjų: mėšlu tręšiamas juodasis pūdymas, žieminiai kviečiai su įsėliu, daugiametės žolės (I naudojimo metų), daugiametės žolės (II naudojimo metų), žieminiai rugiai, miežiai. Dirvos derlingumui atkurti skirtos daugiametės žolės ir juodasis pūdymas, kurį būtų galima keisti užimtu pūdymu, t. y. auginti trumpos vegetacijos augalus.

Prie didelių gyvulininkystės fermų sovietmečiu buvo auginami pašariniai augalai, o tolesniuose laukuose - javai, daugiametės žolės šienui, techniniai augalai. Todėl vienos sėjomainos buvo be kaupiamųjų, o kitose net 75 proc. ariamosios žemės auginti kaupiamieji augalai.

Kokios sėjomainos yra kolekcijoje

Neatsitiktinai sėjomainų kolekcijoje yra lauko sėjomaina su kaupiamaisiais: juodasis pūdymas, žieminiai kviečiai su įsėliu, daugiametės žolės I naudojimo metų, daugiametės žolės II naudojimo metų, žieminiai rugiai, cukriniai runkeliai, miežiai, avižos. Taip pat šiam laikotarpiui buvo būdingos ir kitos pašarinės sėjomainos, kurių pagrindinis ariamosios žemės plotas tenka daugiametėms žolėms. Daugiametės žolės - puikus daugelio augalų priešsėlis, pagrindiniai augalai, didinantys humuso kiekį dirvožemyje ir kartu gerinantys dirvožemio agrofizikines, agrochemines, biologines savybes.

Buvo mokslininkų, kurie pervertino dirvos fizikinių savybių reikšmę žemės ūkio augalų derlingumui ir teigė, kad daugiametes žoles sėjomainoje reikia auginti 4-5 metus iš eilės. Dėl gausios jų šaknų sistemos pagerėjusi dirvos struktūra ir jos patvarumas yra labai svarbūs, tačiau ilgai auginant daugiametes žoles, ankštinės (pupinės) žolės išnyksta, o likusios varpinės (miglinės) nebepajėgia stelbti piktžolių, nepapildo dirvožemio azotu. Sėjomainų kolekcijoje esančioje pašarinėje sėjomainoje net 4 laukuose iš 8 auginamos daugiametės žolės. Pašarinė sėjomaina: miežiai su įsėliu, daugiametės žolės (I naudojimo metų), daugiametės žolės (II naudojimo metų), daugiametės žolės (III naudojimo metų), daugiametės žolės (IV naudojimo metų), linai, kukurūzai, pašariniai runkeliai.

Augalai, kurie auginami lengvesnėse, ne tokiose derlingose dirvose ir naudojami kaip žalioji trąša, vadinami sideratais. Sideracinė sėjomaina yra pritaikyta lengvoms priesmėlio ir smėlio dirvoms su mažai maisto medžiagų. Kad dirvos derlingumas padidėtų, reikia sėti lubinus arba žieminius rapsus ir juos užarti - panaudoti kaip žaliąją trąšą. Sideracinė sėjomaina: lubinai žaliajai trąšai, rugiai, žieminiai rapsai žaliajai trąšai, rugiai, bulvės, miežiai. Sideratai naudojami neturint kitų organinių trąšų - mėšlo, komposto.

Kai ūkio dirvožemis įvairus, gali būti projektuojamos kelios sėjomainos. Ūkiuose, kuriuose sėjama daug javų, gali būti įvedama specializuota javų sėjomaina: vikių-avižų mišinys žaliajam pašarui, žieminiai kviečiai, avižos, miežiai. Laukas, kuriame auginamas vikių-avižų mišinys žaliajam pašarui, vadinamas užimto pūdymo lauku ir yra dirvožemio derlingumo gerinimo priemonė - anksti nuėmus ir išvežus iš lauko augalų derlių, lieka daug laiko gerai paruošti dirvą kitiems augalams, iškratyti ir įterpti mėšlą, dirbant žemę naikinti piktžoles.

Be to, vikių-avižų mišinys praturtina dirvą azoto, jam augant gerai stelbiamos piktžolės, o anksti nupjovus žaliąją masę, su ja iš lauko išvežamos ir nesubrandinusios sėklų piktžolės. Ūkiuose, kuriuose nelaikomi galvijai, vikių-avižų mišinį galima pakeisti žirniais, pašarinėmis pupomis, vasariniais rapsais.

Sėjomaina su tarpiniais augalais, kurie įterpiami tarp dviejų pagrindinių augalų, vadinama intensyviąja. Auginant tarpinius augalus, galima labai intensyviai panaudoti dirbamąją žemę (nes per vienus metus duoda du derlius) ir sumažinti maisto medžiagų išsiplovimą iš dirvožemio tuo metu, kai lauke neauga pagrindiniai augalai. Dabar, kai net žiemą didelė dalis kritulių iškrinta kaip lietus, padidėja ne tik maisto medžiagų išplovimas, bet ir suintensyvėja išmolėjimo procesas.

Tarpiniai augalai dirvos paviršių apsaugo nuo kenksmingo lietaus lašų poveikio, dirvožemis papildomas organine medžiaga, sumažėja azotinių trąšų poreikis, gerėja dirvožemio struktūra ir jos patvarumas. Intensyvioji sėjomaina: daugiametės žolės (I naudojimo metų), žieminiai rugiai ir po jų tarpinis pasėlis - žieminiai rapsai, bulvės ir po jų tarpinis pasėlis - žieminiai rugiai žaliajam pašarui, kukurūzai, miežiai ir po jų tarpinis pasėlis - aliejiniai ridikai, vikių-avižų mišinys žaliajam pašarui ir įsėlis.

Aiškiai matyti atsėliavimo įtaka

Monopasėlių laukeliuose, kur nuo 1966 m. tuose pačiuose laukeliuose auginami žieminiai rugiai ir kukurūzai, galima vaizdžiai įsitikinti augalų kaitos nauda. Monopasėlis net ten, kur tręšiama ir purškiama herbicidais, atrodo daug prasčiau, negu auginami įvairių sėjomainų rotacijose. Akivaizdu, kad kukurūzus galima auginti toje pačioje vietoje iš eilės net 50 metų, bet aiškiai matyti ir neigiama atsėliavimo įtaka. Moksliniais tikslais monopasėlyje auginami augalai prižiūrimi ketveriopai: tręšiami; tręšiami ir purškiami herbicidais; purškiami herbicidais; netręšiami ir nepurškiami herbicidais.

Sėjomainų kolekcijoje vyksta mokomųjų praktikų užsiėmimai, sėjomainų laukeliuose susipažįstama su piktžolėmis ir jų daigais (ypač rugių ir kukurūzų monopasėlių laukeliai padeda pripildyti piktžolių herbarą iki reikiamos apimties).

Kadangi sėjomainų kolekcija buvo skirta studentams mokyti, variantai buvo įrengti be pakartojimų, reikalingų atliekant mokslinius tyrimus. Pakankamai dideliuose laukeliuose (182 m2) galima atlikti ir mokslinius tyrimus - tinkamai parinkus duomenų statistinės analizės metodus, gaunamos reikšmingos išvados.

Sėjomainų kolekcijos gyvavimo laikotarpiu sukaupta įvairių stebėjimų duomenų. Daugiausia buvo kaupiami žemės ūkio augalų derlingumo duomenys (pagrindinės ir šalutinės produkcijos). Platesni tyrimai - dirvožemio savybių, pasėlių piktžolėtumo - buvo atliekami tik kai kurių sėjomainų ar monopasėlių laukeliuose. Atliktų tyrimų duomenys buvo ir yra naudojami rengiant mokslinius straipsnius, bakalaurų ir magistrų baigiamuosius darbus. Iš tiesų sėjomainų kolekcija yra vertingas ilgalaikis lauko eksperimentas, kurio teikiamos galimybės nebuvo maksimaliai išnaudojamos.

Pastaruoju metu padėtis keičiasi: dvi Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto doktorantės atlieka tyrimus, kurie bus panaudoti būsimoms disertacijoms, sėjomainų kolekcijoje sukaupti stebėjimų duomenys naudojami vykdant įvairius mokslinių tyrimų projektus. Šiuo metu Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto mokslininkai kartu su LAMMC Žemdirbystės instituto ir regioninių padalinių mokslininkais dalyvauja LMT finansuojamame mokslinių tyrimų projekte „Ilgalaikio įvairaus intensyvumo išteklių naudojimo poveikis skirtingos genezės dirvožemiams ir kitiems agroekosistemų komponentams". Vienas iš projekto tikslų yra palyginti agroekosistemų tvarumą po 50 metų trukmės skirtingos augalų kaitos. 

***

Prof. A. Stancevičius atnaujino sėjomainos sampratą, kurios esminis bruožas - žemės ūkio pasėlių kaitymas lauke ne pagal griežtą, periodiškai pasikartojančią, daugianarę sėjomainos rotaciją, bet pagal laisvą sėjomainos grandžių, sudarytų dažniausiai iš 2-3 narių, seką. Profesorius aiškino, kad pasėlių struktūrą sėjomainoje didele dalimi lemia žemės ūkio produktų rinka, t. y. ekonominės sąlygos, todėl sėjomaina negali būti vienoda ilgą laiką. Svarbu, kad išliktų sėjomainos grandys, kurių esmė - dirvožemio derlingumą didinančių ir mažinančių augalų kaitymas. Grandies narių skaičių lemia dirvožemio našumui daromo poveikio trukmė. Pagal tai, kokie augalai pagerina dirvožemio derlingumą, yra skiriamos 7 sėjomainos grandys: ankštinė, kaupiamoji, žolinė, sideracinė, pūdyminė, aliejinė ir mišrioji. Sėjomainos rotacija sudaroma šias grandis derinant tarpusavyje.