Daržovių derlius ir jo kokybė didele dalimi priklauso nuo žaladarių poveikio per vegetaciją. Šiltėjant klimatui, vieni kenkėjai gali tapti ne tokie žalingi, o kitų daroma žala gali labai išaugti. Kopūstai - vienos iš daržovių, kurias kenkėjai puola nuo pavasario iki rudens.

Jei oras, pasodinus kopūstus, yra sausas ir šiltas, tai ir tokie kenkėjai, kaip spragės, gali pridaryti daug žalos. Vėlesniais kopūstų augimo tarpsniais, jei nelietinga, pasirodo amarai, kurie augalų visai nesunaikina, bet gali labai sulėtinti jų augimą, be to, yra pagrindiniai virusinių ligų platintojai.

Po amarų pradeda ristis kandžių vikšrai, kurie gali sužaloti aplink kopūsto augimo kūgelį esančius lapus ir augalas gali žūti. Galiausiai pasirodo baltukų ir pelėdgalvių vikšrai, kurie sugadina kopūstų derlių, nes apgraužia lapus ir išgraužia landas gūžėse, nors, beje, pernai jų žalingumas buvo sumažėjęs. Pastaraisiais metais kopūstų prekinei išvaizdai kenkia ir tripsai, kurie maitinasi kopūstų lapų sultimis, todėl pakinta gūžės lapų spalva.

Kasmetinis kenkėjų žalingumas priklauso nuo kenkėjų plitimo pradžios, arealo, masto ir, tik įvertinus potencialų kenkėjų pavojų derliui, galima priimti pagrįstus sprendimus, kada ir kokias tikslinga naudoti augalų apsaugos priemones. Pagrindinis integruotos augalų apsaugos tikslas ir yra sumažinti (už žalingumo ribos) kenkėjų skaičių ir gauti biologiškai vertingą ir ekologiškai saugią produkciją, kartu sumažinti cheminių apsaugos priemonių žalingą poveikį žmogui ir aplinkai. Todėl labai svarbu įvertinti veiksnius, lemiančius kopūstų kenkėjų plitimą ir žalingumą, ir sudaryti tinkamą, tausojančią aplinką kopūstų apsaugos sistemą.

Neleisti peržengti ekonominio žalingumo ribos

Šios sistemos tikslas - kompleksiškai taikyti visus galimus augalų apsaugos metodus, teikti pirmumą necheminėms augalų apsaugos priemonėms. Taip pat parinkti tokias augalų apsaugos priemones, kurios išsaugotų natūraliuosius veiksnius, reguliuojančius kenkėjų gausą. Be to, būtina nuolat stebėti pasėlį ir konsultuotis su specialistais. Todėl inte-gruota augalų apsaugos sistema apima biologinį, agrotechninį, cheminį, fizinį, mechaninį ir kitus augalų apsaugos metodus, kurie tam tikromis klimato sąlygomis ir konkrečiuose pasėliuose neleidžia kenkėjams peržengti ekonominio žalingumo ribos ir išsaugo natūralių jų priešų gyvybingumą.

Auginant kopūstus, reikia laikytis sėjomainos ir nesodinti kopūstų į tą pačią dirvą 3-5 metus, taip pat neauginti jų greta kitų šios šeimos augalų. Taip pat svarbu naikinti tos pačios šeimos piktžoles (dirvinius garstukus, trikertes žvagines ir kt.), nes kai kurių kenkėjų suaugėliai mėgsta maitintis jų nektaru.

Vabzdžių individų gausumo dinamikai nustatyti gali būti naudojamos spalvinės lipnios ar feromoninės gaudyklės. Geltonos lipnios gaudyklės tinka pavasarinių kopūstinių musių, o mėlynos - tripsų pasirodymui ir gausumui nustatyti. Kopūstinių kandžių suaugėliams stebėti tinkamiausios yra feromoninės gaudyklės.

Pasirūpinti natūralių priešų išsaugojimu

Svarbu išsaugoti natūralius kopūstų kenkėjų priešus - entomofagus ar parazitinius vabzdžius. Tam daržuose reikia sudaryti nuolatines palankias sąlygas vietiniams entomofagams vystytis. Daug kenkėjų sunaikina parazitiniai plėviasparniai, kurie gali parazituoti ir kopūstinių kandžių lėliukėse. Jie sunaikina iki 50 proc. dar neišsiritusių suaugėlių. Šiuos plėviasparnius galima pritraukti pasodinus šių vabzdžių mėgstamų nektarinių augalų: facelijų, krapų, grikių, barkūnų, medetkų ir kitų nektaringų augalų. Papildomas maistas padidina vabzdžių vislumą, pailgina gyvenimo trukmę, padidina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Žydintys augalai gali būti sodinami ir tarpueiliuose tarp kopūstų.

Paukščiai - vieni iš geriausių pagalbininkų kovojant su kenkėjais. Ypač daug kenkėjų jie išnaikina maitindami išsiritusius paukščiukus. Todėl vertėtų pastatyti bent kelis inkilus.

Nelygu meteorologinės sąlygos, kopūstų kenkėjų populiacijos gausumas svyruoja tam tikrais augalo augimo tarpsniais. Lentelėje nurodyti labiausiai tikėtini augalo augimo tarpsniai, kai kenkėjų gausumas gali viršyti žalingumo ribas.

Augalų apsaugos produktai naudojami tik tais atvejais, kai kenkėjų yra daugiau negu nurodytos žalingumo ribos. Tausojančioje aplinką kopūstų auginimo sistemoje per vegetacijos sezoną tą pačią veikliąją medžiagą turinčiais insekticidais augalus galima apdoroti ne daugiau kaip du kartus, be to, negalima naudoti toksiškų ir labai toksiškų pesticidų (etiketėje žymimų simboliais T ir T+).

Daržovių apsaugai panaudojus insekticidus, nuimti derlių ir tiekti produkciją rinkai galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui, negu numatyta pesticidų techninėje dokumentacijoje. Mažiau sunaudojama cheminių preparatų, taip pat sumažėja tikimybė atsirasti atsparioms chemikalams kenkėjų rasėms ir sumažėja neigiamas pesticidų poveikis natūraliems kenksmingų organizmų priešams, kurie kompensuoja mažesnį pesticidų naudojimo efektą.

Naudojimo apribojimai

Ruošiantis purkšti su Steward, ne vėliau kaip prieš dvi dienas apie tai būtina raštu pranešti asmenims, kurie turi bičių 1 km atstumu nuo purškiamo žemės sklypo. Saugant bites, preparatą geriausia naudoti vakare. Laikyti atokiau arba uždengti laukuose esančius bičių avilius, kol išdžius purškimo skystis. Saugoti, kad vėjas neužneštų ant avilių purškiamo tirpalo dulksnos.

Purškiant šiltnamiuose, geriau išnešti arba izoliuoti kamanių ar kitų vabzdžių apdulkintojų šeimas ir vėl jas paleisti ne anksčiau kaip praėjus 3 dienoms po purškimo. Nepurkšti augalų, kurie paveikti sausros, žemos temperatūros, potvynio ar kitų veiksnių.

Naudojant Mospilan ir siekiant apsaugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus, nenaudoti preparato per augalų žydėjimą. Laikyti atokiau arba per purškimą uždengti laukuose esančius bičių avilius. Nenaudoti, kai yra žydinčių piktžolių.