Fungicidų naudojimas, siekiant augalus apsaugoti nuo ligų, ne visais atvejais būna ekonomiškai naudingas. Todėl pravartu žinoti žalingiausias cukrinių runkelių ligas ir parinkti tinkamą apsaugą nuo jų.

Dėl kenksmingų organizmų padarytos žalos kasmet prarandama nemaža dalis cukrinių runkelių derliaus ir ne visada tenkina šių augalų derliaus kokybės rodikliai.

Skirtingos (bakterinės, grybinės ir virusinės) ligos išplinta ir jų pažeidimų galima matyti per visą cukrinių runkelių auginimo sezoną, pradedant daigų ir baigiant šakniavaisių tarpsniu. Tačiau augalų lapus žalojančios grybinės ligos yra vienos žalingiausių cukrinių runkelių ligų.

Cukrinių runkelių lapų vystymosi tarpsniu priskaičiuojama nemažai plintančių grybinių ligų, iš kurių labiausiai pakenkia baltuliai (Ramularia beticola), rudmargė (Cercospora beticola) ir rūdys (Uromyces beticola). Atskirais metais, susiklosčius palankioms oro sąlygoms, ir kitos grybinės ligos gali padaryti daug žalos augalams. Tai fomozė (Phoma betae), miltligė (Erysiphe betae), alternariozė (Alternaria alternata) ir netikroji miltligė (Peronospora farinosa).

Grybinių ligų plitimą lemia daug agronominių, biologinių, meteorologinių ir kitų veiksnių, kartu labai reikšmingos yra ir jų kombinacijos. Grybinių ligų plitimą ir žalingumą galima sumažinti prevencinėmis priemonėmis: tinkama sėjomaina, taisyklingu augalų liekanų tvarkymu, geru lauko paruošimu sėjai, sudarant optimalias sąlygas augalams dygti ir vystytis. Tačiau ypač palankiais grybinių ligų plitimo metais tenka naudoti ir cheminį augalų apsaugos metodą.

Baltuliai

Ši liga cukriniuose runkeliuose išplinta kasmet, tačiau žala būna labai skirtinga. Liga padaro daug nuostolių tuomet, kai išplinta liepos viduryje ir kai dėl intensyvumo nudžiūsta cukrinių runkelių lapai. Sutrinka pažeistų lapų asimiliacija, todėl šakniavaisiuose susikaupia mažiau cukraus ir būna menkesnis derlius.

Ant cukrinių runkelių lapų susidaro rudai žalsvos, apvalios ar netaisyklingos formos dėmės. Vyraujant drėgnam orui, dėmės plečiasi ir viduryje iš grybo sporų masės susiformuoja maži balti taškeliai arba pilkšvai baltos apnašos. Dėmių pakraščiai apjuosiami tamsiai rudu ar rausvai rudu apvadu.

Baltulius sukeliantis grybas Ramularia beticola žiemoja dirvoje su runkelių lapų liekanomis. Liga plinta grybo konidijomis, kurias išnešioja vėjas. Vėjuotu, vėsesniu ir drėgnu oru liga plinta ypač intensyviai. Dėl cukrinių runkelių auginimo technologijos pažeidimų, ypač nesilaikant augalų kaitos, didėja ligos žalingumo rizika.

Rudmargė

Rudmargė yra viena žalingiausių cukrinių runkelių pasėlių ligų. Ji išplinta kasmet. Kaip ir baltulių, rudmargės pažeidimų padariniai - sumažėjęs pažeistų augalų cukringumas ir šakniavaisių derlingumas.

Rudmargės infekcijos pradžioje ant cukrinių runkelių lapų susidaro nedidelės dėmės. Jos būna nuo gelsvai rusvų iki pelenų pilkumo, dėmių kraštai - nuo tamsiai rudų iki purpurinės raudonos. Dėmėse galima pamatyti smulkių juodų taškelių - sporų telkinių.

Drėgnu ir šiltu oru dėmės apsitraukia melsvai pilkomis apnašomis ir įgauna plieno pilkumo atspalvį. Infekcijos pradžioje cukrinių runkelių pasėliuose iš pradžių matyti pažeisti pavieniai augalai, tačiau, susidarius palankioms oro sąlygoms, liga greitai išplinta visame lauke. Didėjant dėmėms, augalų lapai pradeda vysti, džiūti. Rudmargė pirmiausiai pažeidžia senesnius lapus, po to išplinta ant jaunesnių lapų ir lapkočių.

Ligos sukėlėjo grybo Cercospora beticola grybiena stromose žiemoja dirvoje su lapų liekanomis. Drėgnu oru iš stromų išauga konidijakočiai ir formuojasi grybo konidijos. Ligos sukėlėjo konidijas platina vėjas, lietus ir jo purslai. Pasklidusios konidijos patenka ant augalų ir po kelių dienų ant lapų pasirodo ligos dėmės.

Priklausomai nuo oro sąlygų, ligos simptomų ant augalų lapų gali atsirasti po 5-21 dienos po užsikrėtimo. Rudmargės plitimą skatina cukrinių runkelių auginimo technologijų pažeidimai, ypač cukrinių runkelių atsėliavimas.

Rūdys

Dažniausiai antroje vasaros pusėje abi cukrinių runkelių lapų pusės pasidengia raudonai oranžiniais ar rudais „spuogeliais" - tai rūdžių pažeidimai. Intensyviai ligos apimti cukrinių runkelių lapai pradeda vysti ir ilgainiui nudžiūsta, todėl sumažėja cukrinių runkelių derlius ir šakniavaisių cukringumas.

Ligos sukėlėjas yra grybas Uromyces beticola, pereinantis kelias vystymosi stadijas. Pirmiausia formuojasi gelsvos ecidiosporos, po to - geltonai rudos uredosporos, o paskutinėje vystymosi stadijoje susidaro tamsiai rudos grybo sporos (teleutosporos). Šios stadijos grybas ir lieka žiemoti cukrinių runkelių lapų liekanose. Liga intensyviai plinta, kai dienomis būna šilta, o naktimis vėsu ir ant lapų susidaro drėgmės lašeliai.

Bakterinė lapų dėmėtligė

Po stipraus lietaus ar audros, kai augalų lapai pažeidžiami mechaniškai, ar palankiais kenkėjams plisti metais ant augalų lapų galima matyti apvalių ar netaisyklingos formos tamsiai pilkų ar beveik juodų dėmių, kurios yra su juodu apvadu. Vėliau dėmių vietoje audiniai pradeda plyšti, atrodo apdriskę, kabo tik jų skutai. Tai bakterinės lapų dėmėtligės pažeidimai.

Iš pirmo žvilgsnio augintojams gali atrodyti, kad cukriniai runkeliai serga rudmarge. Gerai apžiūrėjus pažeidimus, vis dėlto galima nesunkiai atskirti šias ligas. Skiriamasis požymis - rudmargės dėmėse matyti juodi taškeliai - grybo stromos, o bakterijų sukeltose dėmėtligės dėmėse tokių taškelių nėra.

Bakterinės lapų dėmėtligės sukėlėjas yra Pseudomonas syringae, plintantis su vandens lašais, lietaus purslais, per mechaninius ar kenkėjų pažeidimus. Užkratas gali plisti ir su sėklomis. Užsikrečiama per žioteles, bakterijos į lapus gali patekti per lapų pakraščius. Ligotų lapų pakraščiai gelsta ir atsiranda nekrozės.

Ši liga, nors ir pasireiškia cukrinių runkelių pasėliuose, tačiau nėra labai žalinga. Pasikeitus oro sąlygoms, pažeidimų lieka ant senesnių lapų, o jaunesni lapai neužsikrečia. Todėl ir sakoma, kad bakterinė lapų dėmėtligė atsiranda netikėtai ir išnyksta nepastebimai. Specialių apsaugos priemonių nuo bakterinės lapų dėmėtligės nėra, o fungicidai yra neveiksmingi.

Fungicidų veiksmingumas nuo grybinių ligų

LAMMC Žemdirbystės institute atliekami tikslieji lauko eksperimentai, kuriuose nustatomas fungicidų veiksmingumas nuo grybinių lapų ligų, fungicidų naudojimo laikas ir tiriamas skirtingoms cheminėms grupėms priklausančių fungicidų veiksmingumas cukriniuose runkeliuose.

Ilgamečių tyrimų duomenimis, cukrinių runkelių pasėliuose ant augalų lapų dažniausiai aptinkamos šios grybinės ligos: baltuliai, rudmargė ir rūdys. Kasmet ligų intensyvumas būna nevienodas, mat didžiausią įtaką turi meteorologinės sąlygos.

Tyrimų duomenimis, nepurkštuose laukeliuose cukrinių runkelių lapai 100 proc. buvo pažeisti rudmargės, baltulių ir rūdžių. Šių ligų intensyvumas siekė 26,8 proc. (rudmargės), 8,7 proc. (baltulių) ir 19,3 proc. (rūdžių). Vieną kartą (pasirodžius pirmiems ligų simptomams) panaudoti fungicidai gerokai sumažino grybinių ligų intensyvumą ant augalų lapų. Didžiausias grybinių ligų intensyvumo sumažėjimas (nuo 2,5 iki 8,8 karto) nustatytas, kai fungicidai buvo panaudoti 2 kartus: pasirodžius pirmiems ligų simptomams ir po 3 savaičių, naudojant pusę fungicido normos.

Skirtingų cheminių grupių fungicidai buvo panaudoti pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams ant cukrinių runkelių lapų. Praėjus 2 savaitėms po fungicidų purškimo, kontrolinio varianto laukeliuose rudmargės, baltulių ir rūdžių intensyvumas buvo atitinkamai 55, 38 ir 14 procentų. Panaudoti tiek triazolų, tiek strobilurinų grupės fungicidai sumažino grybinių ligų intensyvumą nuo 4 iki 9 kartų, palyginti su nepurkštais laukeliais. Tačiau nenustatyta esminių skirtumų tarp skirtingų cheminių grupių fungicidų.

Naudoti skirtingų cheminių grupių fungicidai turėjo įtakos cukrinių runkelių šakniavaisių derliui. Nors tarp skirtingų cheminių grupių fungicidų nenustatytas esminis cukrinių runkelių šakniavaisių derliaus padidėjimas, tačiau buvo gautas didesnis šakniavaisių derlius 8-11 procentų, palyginti su kontrolinio varianto laukeliais.

Siekiant sumažinti grybinių lapų ligų žalą cukriniams runkeliams, rekomenduojama fungicidus, esančius registruotų augalų apsaugos produktų sąraše (www.vatzum. lt), naudoti pasirodžius pirmiesiems grybinių ligų (baltulių, rudmargės ar rūdžių) simptomams, t. y. liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje.