Bulvių maras yra žalingiausia bulvių pasėlių liga. Netgi laikoma, kad jokia kita žemės ūkio augalus pažeidžianti liga nepridaro tokių nuostolių, kaip bulvių maras. Į Europą ši liga pateko su sėkla iš Pietų Amerikos.

Iš pradžių bulvių maras reiškėsi lokaliai, tačiau nuo 1845 m. išplito po visą Europą. Ligą sukelia oomicetas Phytophthora infestans, kurio vystymosi ciklą pirmą kartą aprašė vokiečių biologas Antonas de Baris (Anton deBary) prieš pusantro šimto metų - 1860-aisiais.

Baltas pūkelis - tipinis požymis

Liga pirmiausiai pažeidžia bulvių lapus. Vėliau infekcija pereina ir į lapkočius, bulvienojus. Įgudusieji nesunkiai pastebi ligos sukeltus simptomus. Lietingu laiku ant lapų susidaro tamsiai pilkos, kartais truputį rusvos dėmės su gausia pilkšva grybo veja apatinėje lapo pusėje. Baltas pūkelis sudarytas iš grybo konidijų ir konidijakočių - tai skiriamasis šios ligos atpažinimo bruožas.

Nuo ligos apimtų antžeminių augalų dalių ligos sukėlėjo sporos nuplaunamos į dirvą ir taip užkrečiami bulvių gumbai, kurie tampa puvinių židiniais saugyklose ir kitais metais auginamų bulvių pasėlių infekcijos židiniais.

Būdingi ligos požymiai - ant gumbo luobelės susidariusios pilkšvos švino spalvos šviesios dėmelės. Gumbo pjūvyje matyti pilkšvai rudas puvinys, ruožais besismelkiantis gilyn į minkštimą. Ligos apimti gumbai dirvoje arba sandėlyje supūva, patiriami dideli kiekybiniai ir kokybiniai nuostoliai. Ypač intensyviai maras vystosi bulvių sandėliavimo pradžioje, kai temperatūra saugykloje būna palyginti aukšta.

Ant gumbų, išaugusių molingose dirvose, maras pasireiškia labiau negu ant gumbų iš smėlio ar priesmėlio dirvų. Įmirkstančiuose durpžemiuose gumbus maras pažeidžia taip pat intensyviau. Tai paaiškinama tuo, kad šios dirvos dažniau būna drėgnos, gumbų lenticelės ilgiau išlieka atviros, taip infekcija lengviau patenka į gumbą.

Bulvių maro riziką galima sumažinti ir agrotechninėmis priemonėmis, tokiomis, kaip dirvos paruošimo būdas, sodinimo laikas, sertifikuotos sėklos sodinimas, subalansuotas tręšimas (ypač svarbu nepadauginti azoto), pasėlių apsauga nuo piktžolių ir kenkėjų. Be to, labai svarbi sėjomaina: bulvės tame pačiame lauke turėtų būti sodinamos ne anksčiau kaip po ketverių metų.

Plitimas labai priklauso nuo orų

Bulvių maras sparčiai plinta bulvių pasėliuose tik esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms. Palankiausia, kai vyrauja lietingas oras, naktimis susidaro rasa ir rūkas, tačiau vidutinė temperatūra turėtų būti 15-21 ^oC šilumos. Jeigu aplinkos temperatūra yra kiek aukštesnė, tai liga vystosi lėčiau, o vyraujant sausiems ir karštiems orams, bulvių maras visai nustoja vystytis.

LAMMC Žemdirbystės institute kiekvienais metais tyrinėjamas bulvių maro plitimas ir skirtingų fungicidų efektyvumas nuo šios ligos. Per pastaruosius ketverius metus vyravusios meteorologinės sąlygos darė labai nevienodą įtaką tiek bulvių augimui, tiek bulvių maro plitimui pasėliuose.

Išties įsimintini buvo 2012 metai, nes pavyko išauginti gausų bulvių derlių, tačiau kartu liga plito itin sparčiai. Pirmieji ligos simptomai pasirodė liepos 18 dieną ir per mažesnį negu 2 savaičių laikotarpį bulvienojus visai nudžiovino. Fungicidų palyginimo bandymuose, kai dalis bulvių pasėlio buvo nepurkšta fungicidais, o kita dalis purkšta kas 7 dienas (iš viso 6 kartus), buvo gautas net 24,19 t/ha derliaus priedas.

Kitais metais (2013) vyravusios meteorologinės sąlygos pirmoje vasaros pusėje buvo panašios, todėl bulvių maras pasėliuose pasirodė liepos 22 d. Rugpjūčio mėnesį vyravo kiek sausesni orai, todėl liga neplito taip staigiai kaip ankstesniais metais. Bulvių maras fungicidais nepurkštą bulvių pasėlį visai nudžiovino tik rugpjūčio pabaigoje, tačiau skirtumas tarp fungicidais nepurkštų ir purkštų laukų buvo 15,19 t/ha.

Kitokia situacija susiklostė 2014 metais. Pirmieji bulvių maro požymiai pasirodė panašiu laiku kaip ir ankstesniais metais (liepos 13 d.). Tačiau neilgai trukus prasidėjo sausesnis periodas, oro temperatūra beveik kasdien viršydavo 25 ^oC ribą. Liepos paskutinę ir rugpjūčio pirmą savaitę oro temperatūra dieną dažnai perkopdavo ir 30 ^oC, todėl bulvių maras buvo visai nustojęs plisti. Nuo rugpjūčio vidurio temperatūra pradėjo kristi, kiek dažniau ir gausiau palydavo lietus, todėl bulvių maras atsinaujino. Didesnės žalos pavyko išvengti, tačiau fungicidais apsaugotas bulvių pasėlis užaugino vidutiniškai 4,23 t/ha didesnį bulvių derlių.

2015-ieji išsiskyrė iš prieš tai aprašytų metų, nes beveik visą vasarą vyravo sausi, o vasaros antroje pusėje - dar ir karšti orai. Birželį lietaus kiekis nesiekė nė pusės daugiamečio vidurkio normos. Liepą situacija kiek pasitaisė, bet lietaus kiekis vis tiek nesiekė įprastos vidutinės normos, o rugpjūtį palijo tik 2 dienas. Susiklosčiusios meteorologinės sąlygos buvo ypač nepalankios bulvių marui plisti, o Žemdirbystės institute augintų bulvių pasėliuose liga apskritai nebuvo užfiksuota. Bulvių derlius tiek fungicidais purkštame, tiek nepurkštame lauke buvo panašus.

Prevencija būtina

Kokia bus situacija šiais metais, tiksliai nepasakys niekas, tačiau nederėtų atsisakyti fungicidų. Bulvių augintojams reikia įsidėmėti labai svarbų technologinį apsaugos nuo bulvių maro aspektą, kad fungicidus būtina pradėti purkšti prevenciškai arba, kitaip tariant, dar iki pirmųjų ligos požymių.

Jeigu bulvės buvo sodintos įprastu laiku (balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje), nebuvo papildomai uždengtos agroplėvele ir dirbtinai laistytos, tai jos sudygs birželio pradžioje. Bulvės pradeda intensyviai augti ir jau birželio pabaigoje bulvienojai uždengia tarpvagius, todėl susidaro palankus mikroklimatas bulvių marui plisti.

Jeigu bulvių laukas yra arti miško, vandens telkinio ar netoli yra kitas bulvių laukas, kuris buvo dengtas agroplėvele, tai fungicidus reikėtų pradėti naudoti jau birželio pabaigoje. Jeigu bulvių laukas yra atviroje vietovėje, tai fungicidų purškimą galima kiek suvėlinti, tačiau liepos pirmąją savaitę turi būti nupurkšti visi bulvių laukai.

Pirmiesiems purškimams naudojami pigesni kontaktiniai fungicidai, kurie purškiami 5-10 dienų intervalu. Sparčiai bulvėms augant, rekomenduojama naudoti sisteminius arba kontaktinių ir sisteminių fungicidų mišinius, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10-14 dienų.

Bulvėms baigus žydėti, reikėtų vėl purkšti kontaktiniais fungicidais kas 5 dienas. Taip pat galima purkšti kontaktinių ir lokaliai sisteminių (translaminarinių) fungicidų mišiniais kas 5-10 dienų. Mūsų klimato sąlygomis turėtų užtekti 4-6 purškimų nuo bulvių maro. Panašiai tiek kartų bulvės purškiamos mūsų kaimyninėse šalyse. Palyginimui galima pasakyti, kad, pavyzdžiui, olandai ir belgai purškia iki 14, o anglai ir airiai - iki dešimt kartų.