Kooperatyvo „EKO tikslas" sėkmės istorija šiemet bus paženklinta dešimtmečio sukakties, o kartu ir naujo starto. Kooperatyvo vadovas ir vienas iš įkūrėjų Mindaugas Petkevičius nė karto nepasigailėjo pasukęs kooperacijos keliu, nes nežino patikimesnio būdo žemdirbiui išlikti nestabilios rinkos ir krizių sąlygomis.

Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų mūsų šalyje skaičius kasmet svyruoja tarp 30 ir 40. Į juos susibūrę palyginti nedidelė dalis žemdirbių. Jungtis bendrai veiklai žemdirbius įnorina įvairūs dalykai: naudos pojūtis, tvirtas įsitikinimas, kad kooperatinė veikla perspektyvi, noras išmėginti save naujoje veikloje. Prieš dešimtmetį penki jauni Rokiškio rajono ūkininkai po seminaro, kuriame buvo pasakojama apie kooperacijos privalumus ir galimybes, nusprendė: o kodėl neišbandžius? Jaunų pečių neslėgė patirtis, todėl ką sutarė, tą ir padarė. Įkurto kooperatyvo pavadinimas atspindėjo ekologiškai ūkininkaujančiųjų siekius.

Neilgai trukus pajuto, kad kooperacija pieno sektoriuje netinka perdirbėjams, nes susivieniję ūkininkai valdo didesnį žaliavos kiekį, įgyja didesnių galių derėtis dėl kainų. Kuriant kooperatyvą spaudimą pirmiausia pajuto pasiskelbusieji dalyvauti jo veikloje. Šių ūkių parduodamo pieno kokybė staiga ėmė „prastėti" - taip buvo leidžiama suprasti, kokio atoveiksmio jie gali sulaukti ateityje, jei neatsisakys sumanymo kooperuotis. Ūkininkams buvo akivaizdu, kad pieno tyrimų rezultatai bloginami, siekiant įbauginti. Vėliau perdirbėjų taktika keitėsi: jie toleravo kooperatyvo plėtrą, bet tik tokiu atveju, jei į kooperatyvo gretas stojo ūkininkai, kurie nebuvo perdirbimo įmonės klientai, t. y. jei kooperatyvas neviliojo esamų pieno tiekėjų. Jaunam kooperatyvui aštri priešprieša nebuvo naudinga, teko laviruoti, tačiau neatstūmė nė vieno, kuris savo noru apsisprendė nutraukti sutartinius santykius su perdirbimo įmone ir pareiškė norą stoti į kooperatyvą.

Kooperatyvas pamažu plėtėsi: iš pradžių į Ukmergės, vėliau ir kitus rajonus. Kokiais argumentais Mindaugui Petkevičiui pavyko paveikti ūkininkus, kad sužadintų jų norą kooperuotis? Visų pirma jie turėjo patikėti idėja, o tam reikėjo atskleisti kooperacijos naudą, privalumus. Pavyzdžiui, kooperatyvo nariui nereikia rūpintis produkcijos realizavimu - už jį tai padaro kooperatyvas. Kooperatyvas derasi su perdirbėju dėl geresnių kainų, turėdamas kur kas didesnę galią derėtis, palyginti su pavieniu pieno statytoju. Tačiau ne reklama ir vieša agitacija darė didžiausią įtaką ūkininkų apsisprendimui, o informacija, palankūs atsiliepimai, perduodami iš lūpų į lupas per draugus ir pažįstamus. Vienam prireikė poros metų ateiti į kooperatyvą, o kitas apsisprendė per 4 metus. Buvo tokių, kurie pasitraukė, tačiau dėl to, kad nustojo gaminti ekologišką pieną.

Mindaugas Petkevičius vardija naudą prekėmis ir paslaugomis, kurią šiandien gauna kooperatyvo „EKO tikslas" nariai: pieno žaliavos transportavimą, aprūpinimą ekologiškais mineraliniais pašarų priedais, konsultavimą galvijų šėrimo klausimais, raciono sudarymą, konsultavimą galvijų gydymo bei profilaktiniais klausimais (konsultacijas teikia kooperatyvo specialistas), gyvulininkystės ūkio įvertinimą ir rekomendacijas, nemokamą mastito sukėlėjų nustatymą, nemokamus pieno tyrimus, galvijų gydymą ir profilaktiką lazeriniu aparatu. Kiekvienas ūkis gali paskaičiuoti, kiek visa tai kainuotų, jei prekes pirktų mažmenine kaina, ar mokėtų už paslaugas visą kainą. Be viso to, kooperatyvas, pasibaigus metams, paskirsto savo nariams pelną, atsižvelgdamas į apyvartą.

Kryptis - Vakarai

„EKO tikslas" už superkamą žaliavą moka gerokai aukštesnę kainą negu vidutiniškai šalyje. Tokią galimybę kooperatyvui užtikrina produkcijos kokybė ir ekologiškumas, o visų pirma žaliavos pardavimas užsienio rinkose.

M. Petkevičius pasakoja, kaip prieš ketverius metus grįžtantį iš parodos užsienyje jį pasivijo telefono skambutis - skambino vienos lenkų įmonės atstovas, kurį sudomino parodoje kooperatyvo reklamuotas pasiūlymas tiekti pieną į užsienį. Pakeliui, Lenkijoje, ir susitiko, o susitikimą vainikavo ilgalaikis kontraktas. Nuo tada M. Petkevičius tiki, kad skrajutės ir reklaminiai lankstinukai nėra tuščias popieriaus gadinimas. Iš dalies ekologiško pieno, kurį kooperatyvas parduoda lenkams, šie gamina „EKO tikslo" užsakymu ekologišką fermentinį sūrį ir siunčia jį į Lietuvą.

Prieš porą metu kooperatyvas užmezgė ryšius su viena Vokietijos perdirbimo įmone ir sudarė kontraktą tiekti pieną. Padėjo Lietuvos diplomatinės atstovybės Vokietijoje žemės ūkio atašė Mindaugas Milinis, į kurį vokiečiai kreipėsi ieškodami, kas jiems galėtų tiekti ekologišką pieną. Atašė suvedė su vokiečiais, dalyvavo pristatant kooperatyvą, o toliau vyko skaičiavimai, derinimai. Kainą pasiūlė vokiečiai, pasakė, kiek kainuos transportavimas. Visa tai atėmus, kooperatyvui tenkanti suma buvo 40 proc. didesnė už to meto pieno supirkimo kainą Lietuvoje. Kooperatyvui beliko įrodyti, kad lietuviškas pienas yra geros kokybės. Ūkių inspektavimas truko apie 3 mėnesius. Vokiečių įmonės atstovas aplankė visus pieno tiekėjus (važiavo kartu su pienvežio vairuotoju, stebėjo, kaip viskas vyksta), paėmė tyrimus, atsiliepimai buvo geri. Po to atvažiavo kiti specialistai, aplankė atsirinktus ūkius. Atvykę trečią kartą važiavo į kooperatyvą „EkoŽemaitija", iš kurio „Eko tikslas" pirktų pieno, jei kartais pritrūktų savo žaliavos. Visas su inspektavimu susijusias išlaidas vokiečiai dengė patys. Sutartis buvo pasirašyta. Į Vokietiją kas mėnesį iškeliaudavo 360-400 tonų pieno. Atsiskaitymai vyko tvarkingai - per 15 dienų. Deja, šių metų pradžioje Vokietijos perdirbimo įmonė pranešė, kad atsisako bendradarbiavimo - naujieji bendrovės savininkai šveicarai nusprendė keisti veiklos strategiją, nes pačioje Vokietijoje ekologiško pieno žaliavos jau esą užtektinai. Apie sutarties nutraukimą pranešė iš anksto, kaip ir buvo numatyta.

Pienas, kuris iškeliaudavo į Vokietiją, dabar važiuoja į „Rokiškio sūrį", kaina lietuviška - 15,5 euro cento už kilogramą, t. y. dukart mažesnė, palyginti su ta, kurią mokėjo vokiečiai. Vadinasi, kooperatyvui atėjo sunkūs laikai? „Ne, - sako M. Petkevičius. - Tai naujas startas. Jau susitarta su pieno perdirbimo įmone Lenkijoje, kuri pirks žaliavą iš „EKO tikslo" ekologiškų produktų gamybai." Lenkai už ekologišką žaliavinį pieną pasiruošę mokėti maždaug 40 proc. daugiau negu kooperatyvas gauna Lietuvoje. Plėsdamas pieno eksportą į Vakarus, kooperatyvas kapitaliai remontuoja patalpas Jonavoje, kuriose žaliava perpilama į lenkiškus pienvežius.

Žaliavą iš kooperatyvo perka ir kaimynai latviai - Tukumo pieno perdirbimo įmonė, tačiau tai nėra nuolatinė partnerystė.

Kooperatyvo vadovas pabrėžia, kad, norint sėkmingai judėti į priekį, negalima tenkintis tuo, kas pasiekta, būtina kasdien dirbti, ieškant naujų rinkų, partnerių, galimybių. Būtina dalyvauti renginiuose, parodose, megzti ryšius, važiuoti į perdirbimo įmones. Tai nėra lengva ir paprasta, bet atneša gerų rezultatų.

Žadi plėstis, investuok

„EKO tikslo" mėginimas įsitvirtinti su ekologiška produkcija fermentinių sūrių rinkoje vis dar yra žvalgomojo pobūdžio: Lenkijoje užsako sūrio pagaminti tiek, kiek šiai dienai pajėgia parduoti ekologiško maisto parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir internetinėse parduotuvėse, iš kurių dalis keliauja į Didžiąją Britaniją. Kooperatyvas taip pat tarpininkauja parduodant ir kitą ekologišką kooperatyvo narių produkciją: mėsą, uogas, daržoves.

Didžiausia dalis investicijų šiuo metu skiriama pienvežiams - juos pirko nenaujus, tad dažniau tenka remontuoti. Kooperatyvas laukia, kada galės pasinaudoti parama ir įsigyti naujus pienvežius, tačiau šiems planams dabar trukdo sumažėjęs įmonės pelningumas.

Investiciniuose ateities planuose - sūrio pakavimo linijos pirkimas (iš Lenkijos parvežto fermentinio sūrio pakavimui). Jau ne kartą galvota, apžiūrėta įranga, tačiau pirkti neskubama, kol ekologiškų sūrių paklausa nėra didelė. Belieka laukti...

Dar viena ateities veikla siejama su kooperatyvu „Pienas LT". „Kalbamės, bendraujame, analizuojame galimybę perdirbti šioje įmonėje ekologišką žaliavą į ekologiškus produktus. Matome abipusę naudą", - kalba „EKO tikslo" vadovas Mindaugas Petkevičius.

Kooperatyvo plėtrą šiandien pristabdo tai, kad turimos technikos galimybės yra panaudojamos maksimaliai. Naują pieno statytoją kooperatyvas galėtų priimti tuo atveju, jei jo ūkis įsikūręs pienvežių maršrutų trasoje, kad vairuotojams nereiktų išsukti iš kelio: šiandien jie vos spėja surinkti per parą 20 tonų žaliavos, nes ūkiai stato labai įvairų pieno kiekį.

Pienininkystės padangėje pilki debesys sunkiai sklaidosi, bet M. Petkevičius tiki palankia perspektyva, nes bendrai susitelkus sunkmečius ištverti lengviau.

***

Kooperatyvas „EKO tikslas" įkurtas 2006-ųjų gruodį. Jungia 45 narius, iš kurių 38 pieno statytojai. Veiklą vykdo Kauno, Jonavos, Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Biržų, Molėtų ir Ukmergės rajonuose. Kooperatyvo narių bendras sertifikuotas ekologinės gamybos dirbamos žemės plotas - apie 6 000 ha, ekologiškai auginamų ir laikomų karvių - daugiau kaip 1 500.