Plečiantis žirnių ir pupų pasėlių plotams Lietuvoje, neišvengiamai didėja ligų rizika. Kaip jas atpažinti, kokius fungicidus pasirinkti – tai svarbūs klausimai visiems pupinių augalų augintojams.

ŽIRNIŲ LIGOS

Žirnių pasėliuose kasmet gausiai išplinta tiek šaknų ir pašaknio puviniai, tiek lapų ir ankščių ligos. Šaknų ir pašaknio puvinių sukėlėjus iš dalies galima suskirstyti į dvi grupes: plintančius su sėklomis ir dirvos patogenus.

Su sėklomis plinta du iš trijų žirnių askochitozės sukėlėjai, tai Mycosphaerella pinodes ir Phoma pinodella, taip pat Fusarium genties grybai. Skiriamasis požymis, kad puvinio infekcija yra nuo sėklų, tai pažeista augalo šaknis ties sėklos prisegimo vieta. Toliau ligos simptomai plinta ir į šaknis, ir į stiebelį.

Dirvos patogenų sukelti šaknų ir pašaknio puviniai glūdi dirvoje ir per sėklas neplinta, o žirnių pasėliuose dažniausiai išplinta židiniais. Smarkiai apimti augalai anksčiau bręsta, todėl pasėlis gali būti margas, nevienodos brandos.

Dažniausiai žirnių šaknų ir pašaknio puvinius sukelia ne vienas kuris patogenas, bet jų kompleksas. Ant žirnių šaknų ir pašaknio gali parazituoti visa eilė grybų: Aphanomyces euteiches, Thielaviopsis basicola, Pythium spp., Rhizoctonia solani ir kt. Dauguma jų dirvos grybai, gebantys ilgą laiką išlikti gyvybingi kaip saprofitai arba parazituoti ant įvairių kitų augalų arba piktžolių.

Žalingiausias iš jų yra A. euteiches, kuris pažeidžia žirnius ir kitus ankštinius augalus bet kuriuo augimo tarpsniu, o be augalo šeimininko dirvoje išlieka gyvybingas iki 15 metų. Šio patogeno sukelti simptomai: ant pažeistų augalų stiebelių dirvos paviršiaus lygyje šiaudų spalvos pažeidimai, vėliau greitai plintantys šaknų link. Pažeisti audiniai suminkštėja, pradeda pūti, raunant smarkiai pažeistą augalą, iš dirvožemio išsirauna tik šaknų audinio pluošto atplaišos. Anksti apnikti augalai nugelsta dar net neužmezgę ankščių. Pastaraisiais metais A. euteiches užkratu užterštų dirvų šalyje jau yra, ir kasmet šis grybas sunaikina tai vieno, tai kito regiono visą ar dalį pasėlio.

Deja, šaknų ir pašaknio puvinių kontrolė yra komplikuota, nes sėkloms išvalyti nuo su sėklomis plintančių puvinių sukėlėjų registruotų beicų nėra, o naudoti neregistruotus negalima, tuo labiau kad dėl daugumos javų beicų fitotoksiškumo žirniams gali smarkiai išretėti pasėliai. Geriau yra puvinių žalą sumažinti prevenciškai, t. y. sėti puvinių užkratu neužkrėstas sėklas, laikytis sėjomainos, vengti sėti žirnius į šaltą ir šlapią dirvožemį. Jeigu žinote, kad A. euteiches užkratu užteršta dirva, į ją sėti žirnius, liucernas ir pupas galima tik po 7–10 metų.

Žalingiausia liga – askochitozė

Pagrindinė ir žalingiausia žirnių antžeminės dalies liga yra askochitozė. Ligą sukelia trys grybai: Ascochyta pisi, Mycosphaerella pinodes ir Phoma pinodella. Patogenai ant augalo gali parazituoti pavieniui, visi trys ar įvairiais deriniais ir dažnai yra įvardijami kaip Ascochyta kompleksas.

Visi trys patogenai plinta su užkrėstomis sėklomis. M. pinodes ir P. pinodella sėklų infekcija sukelia daigų šaknų puvinius, o A. pisi pirmieji simptomai nuo sėklų infekcijos pasirodo ant stiebelio virš pirmųjų lapelių. M. pinodes ir P. pinodella sukeltos askochitozės simptomai yra vizualiai labai panašūs – tai smulkios, rudos, vėliau susiliejančios dėmės ant visos augalo antžeminės dalies (net ir ant ankščių). A. pisi sukeltos askochitozės – didelės rievėtos dėmės su rudos spalvos taškeliais – grybo piknidžiais. Askochitozės infekcija pasėlyje išplinta grybų sporoms su lietaus lašeliais patekus ant kitų augalų dalių.

Miltligės

Žirniuose atskirais metais gali išplisti netikroji miltligė (Peronospora viciae f. sp. pisi). Liga žalingesnė daigų tarpsniu, ypač vėsiu ir drėgnu oru. Netikrosios miltligės pradinė infekcija išsilaiko dirvoje, nuo pažeistų šaknelių be simptomų grybas pasiekia lapelius, kurių apatinėje pusėje susidaro pilkšvai violetinė konidijų valktis. Toliau pasėlyje infekcija išplinta oru. Smarkiai apnikti daigai gali žūti, silpnesnė infekcija sulėtina jų vystymąsi.

Antroje augalų vegetacijos pusėje gali išplisti žirnių miltligė (Erysiphe pisi, var. pisi). Balsvas miltligės apnašas susidaro viršutinėje lapelių pusėje. Ligos pradinės infekcijos šaltinis yra aukšliasporės, vėliau patogenas plinta konidijomis oru. Miltligė – žalinga ir galinti sparčiai pasėlyje išplisti liga, ypač kai nusistovi dienomis sausi, o naktimis – vėsūs orai.

Rūdys

Dažname žirnių pasėlyje plinta ir žirnių rūdys, kurias sukelia du patogenai – Uromyces pisi-sativi ir Uromyces viciae- fabae. Abu grybai gali parazituoti ir ant žirnių, ir ant pupų U. pisi-sativi yra heterociklinis grybas – augalai tarpininkai yra plačiai išplitusios piktžolės karpažolės (Euphorbia cyparissias). Žirnių ir pupų pasėliuose abu grybai parazituoja urediosporų stadijos. Šioje stadijoje abiejų patogenų simptomai ant lapų panašūs, taip pat ir urediosporos panašaus dydžio. Atskirti šiuos grybus galima tik pagal morfologinius teliosporų ypatumus.

Puviniai

Lapuotesnės žirnių veislės, ypač tankesniuose pasėliuose, šiltu ir drėgnu oru gali nukentėti ir nuo baltojo (sklerotinio) (Sclerotinia sclerotiorum) ir nuo pilkojo (kekerinio) (Botrytis cinerea) puvinių. Baltasis puvinys vystosi ant apmirusių augalų žiedų, prilipusių prie stiebo, kartu pažeidžia ir stiebo audinius. Liga plinta balta, panašia į vatą grybiena nuo vieno augalo ant kito ir taip pūdo jų ankštis ir po to visą augalą. Senstant grybienai, susidaro tamsios spalvos skleročiai, kurie, kuliant javus, kartu su augalų liekanomis patenka į dirvą. Kitais metais vasarą drėgnu ir šiltu laikotarpiu skleročiai sudygsta ir su vėju askosporos vėl užkrečia augalus.

Pilkojo puvinio simptomai pasirodo ant apmirusių žiedų vainiklapių ir padengia juos pilka purių apnašų mase. Vėliau simptomų atsiranda ir ant ankščių. B. cinerea plinta konidijomis, kurių vystymąsi skatina įsivyravę drėgni orai. Žiedų vainiklapiai, prilipę prie ankščių ir įstrigę lapų pažastyse, yra ideali vieta pilkajam puviniui (kaip ir baltajam) vystytis, ypač esant drėgmės pertekliui. Puvinio sukėlėjas žiemoja augalų liekanose dirvoje ir sėklų paviršiuje. Beje, B. cinerea yra vienas iš pupų rudosios dėmėtligės sukėlėjų.

Fungicidinė apsauga

Žirnių pasėlių apdorojimas fungicidais per augalų vegetaciją yra veiksminga priemonė nuo augalų lapiją ir ankštis pažeidžiančių grybinių ligų. Šiuo metu žirnių pasėliams apsaugoti yra registruoti Signum, Switch, Prosaro, Rovral Aquaflo, Ataka ir Dithane. Dalies šių fungicidų poveikio spektras yra platesnis negu nurodyta etiketėje, pvz., Signum gerai kontroliuoja ne tik pilkąjį puvinį, bet ir askochitozę, rūdis, tačiau, purškiant Ataka ir Dithane augalų žydėjimo tarpsniu, tikrai nerealu tikėtis poveikio nuo šaknų puvinio ar diegavirtės. Be to, Ataka ir Dithane yra kontaktinio poveikio, jų veiksmingumas yra trumpesnis negu sisteminio poveikio produktų, todėl vienkartinio purškimo gali ir nepakakti.

Žirnių pasėliuose fungicidus reikėtų naudoti askochitozės išplitimo pradžioje, tai dažniausia: sutampa su butonizacijos pabaigos–žydėjimo tarpsniu. Paprastai pakanka vienkartinio purškimo. Tačiau, jeigu ligos pasėliuose pasirodo dar butonizacijos tarpsniu, o purkšti pasirinkti kontaktinio poveikio fungicidai arba naudojamos sumažintos jų normos, vyraujant lietingiems orams, purškimą gali tekti pakartoti.

Rekomenduoju ypač atkreipti dėmesį į sėklinių pasėlių apsaugą nuo askochitozės. Mūsų tyrimų, darytų Dotnuvoje ir Perlojoje, duomenimis, fungicidais purkštų pasėlių sėklos nebuvo užsikrėtusios askochitozės sukėlėjais. Tai labai svarbu, nes, apsaugoję žirnių ankštis nuo askochitozės, užsiauginsime sveikas, be ligos pradų sėklas, tad ir be beicų išvengsime ankstyvo ligos išplitimo kitų metų pasėliuose.

PUPŲ LIGOS

Ekonomiškai svarbios pupų grybinės ligos yra askochitozė (Ascochyta fabae) ir rudoji (šokoladinė) dėmėtligė (Botrytis cinerea, B. fabae), o praėjusiais metais į tą sąrašą pateko ir rūdys (Uromyces viciaefabae).

Askochitozė

Askochitozė, kaip ir žirniuose, plinta per užkrėstas sėklas, taip pat ir nuo peržiemojusių apniktų augalų liekanų dirvos paviršiuje. Ligos pradais užsikrėtusios sėklos yra pagrindinis ankstyvo ligos išplitimo pasėlyje šaltinis. Nuo sėklos infekcijos askochitozė pupas pažeidžia dar daigų tarpsniu, vėliau per vegetaciją liga plinta piknosporomis su lietaus lašais. Yra tikimybė, kad egzistuoja ir lytinėsukėlėjo forma – Didymella fabae, tad iš subrendusių grybo vaisiakūnių (pseudotecių) askosporos su vėju gali išplisti ir į aplinkinius pasėlius.

Palankios ligai plisti sąlygos – vėsūs (5–15 °C) ir drėgni orai. Askochitozės dėmės išplinta ant visų augalo dalių: lapų, stiebų, žiedų ir ankščių. Vystantis augalui, dėmės didėja, jų centrai nekrotizuojasi, atsiranda skylės, nes žuvę audiniai iškrinta. Stipriai pažeistos ankštys atsidaro, o ligotos sėklos būna su rudomis dėmėmis. Augalai skursta, pažeisti stiebai gali išgulti.

Rudoji dėmėtligė

Rudosios dėmėtligės pirminės infekcijos šaltiniai yra ant augalų liekanų peržiemojusi grybiena ir skleročiai. Drėgnu oru susidariusias konidijas platina lietus ir vėjas. Palankios plisti sąlygos – šilti (15–25 °C) ir drėgni (per 70 proc. santykinio drėgnio) orai. Tokiomis sąlygomis liga gali smarkiai išplisti per 4–5 dienas, ypač tankiuose ir vešliuose pasėliuose, kur ilgiau laikosi drėgmė.

Rudosios dėmėtligės infekcija pasėlyje išplinta smulkiomis rudomis dėmelėmis, vėliau jos gali staiga padidėti, susilieti, jų centrai pašviesėja, o pakraščiai būna su vyšninės spalvos juostele. Ypač dėmių pagausėja vyraujant drėgniems orams, jos darosi neapibrėžtais pakraščiais, tarsi plunksnuotos. Dėmės apima visas antžemines augalo dalis – lapus, stiebus, žiedus, ankštis. Dažniausi ligos protrūkiai pasitaiko per žydėjimą. Jeigu rudoji dėmėtligė smarkiai išplinta anksti – iki ankščių užmezgimo – toks pasėlis gali derliaus ir nesubrandinti.

Pupų rūdys

Pupų rūdžių pirminės infekcijos šaltinis yra ant pažeistų augalų liekanų peržiemojusios infekcijos pradai (teliai). Rūdžių pustulos (eciai ir uredžiai) vystosi ant lapų, stiebų, rečiau – ant ankščių. Rūdims išplisti palankios sąlygos – šilti orai su rasotomis naktimis. Sporoms sudygti būtinas vanduo – ne mažiau negu 4 val. išliekantis šlapias lapų paviršius. Ilgiau išsilaikiusi drėgmė didina užsikrėtimą.

Rūdims smarkiai išplitus sėklų vystymosi tarpsniu, dėl sumažėjusio asimiliacinio paviršiaus medžiagos sunkiau patenka į sėklas, todėl sumažėja pupų svoris ankštyje. Kad pupų rūdys gali smarkiai išplisti, parodė praėjusių metų patirtis. Rugpjūtį, įsivyravus karštiems orams su rasotomis naktimis, visi jautrių veislių pasėlių pupų lapai buvo nusėti rūdžių pustulų.

Pupų apsauga

Pupoms apsaugoti nuo per sėklas plintančios askochitozės registruotų beicų nėra. Dėl pupų sėklų beicavimo ir pasaulinėje praktikoje teigiama, kad beicai gali tik iš dalies apvalyti sėklas nuo askochitozės užkrato, tad rizikuoti, naudojant sėkloms beicuoti neregistruotus ir tiksliuosiuose bandymuose neįvertintus beicus, tikrai nereikėtų. Verčiau užauginti patogenų pradais neužterštas sėklas.

Antžeminei daliai apsaugoti nuo ligų turime registruotų fungicidų. Taip pat kaip ir žirnių pasėliuose, nuo pupų ligų registruotas Signum yra platesnio poveikio, tad gali būti naudojamas ne vien nuo rūdžių, kaip nurodyta registracijos sąraše, bet ir nuo askochitozės ir rudosios dėmėtligės.

Pupoms apsaugoti pasirinkus mankocebo veikliąją medžiagą turinčius produktus Ataka arba Dithane, reikia žinoti, kad jų, kaip kontaktinių fungicidų, poveikio laikas yra trumpas – siekia apie savaitę. Pupos yra ilgos vegetacijos augalai ir apsaugos nuo ligų reikia gana ilgą laiką, tad vienkartinio purškimo kontaktinio poveikio fungicidais tikrai nepakaks.

Fungicidus pupų pasėliuose reikėtų naudoti, kai atsiranda pavojus, kad pa-sėliuose kils spartus ligų protrūkis, o ne tada, kai jau ligos išplinta smarkiai. Optimalus laikas būna žydėjimo tarpsniu, kai pasėlis sutankėja, jame laikosi drėgmė ir susidaro geras mikroklimatas ligoms plisti. Per žydėjimą vyraujant šiltiems su dažnu lietumi orams, gali tekti fungicidus purkšti ir pakartotinai.

Pirmiausia – prevencija

Tiek žirnių, tiek pupų apsauga nuo grybinių ligų visų pirma turėtų prasidėti nuo ligų prevencijos ir tik po to naudotini fungicidai. Prevencija – tai sėjomaina, sveikos sėklos, atsparios veislės ir tinkama agrotechnika.

Sėjomaina reikalinga tam, kad tos pačios šeimos ar to paties patogeno pažeidžiami augalai toje pačioje vietoje būtų auginami tik po tam tikro laiko, kai dirvožemyje žūva pagrindinis infekcijos šaltinis. Sėjomaina ypač svarbi šaknų puvinių prevencijos priemonė, nes šaknų puvinių patogenų pradai lieka gyvybingi dirvožemyje daugelį metų.

Naudojant patogenų pradais neužterštas sėklas, išvengiama ankstyvo šaknų ir pašaknio puvinių bei askochitozės išplitimo pasėlyje. Negali būti daugiau negu 5 proc. askochitoze užkrėstų pupų sėklų.

Visiškai atsparių ligoms nei žirnių, nei pupų veislių nėra, tačiau veislių, turinčių bent dalinį atsparumą žalingiausioms ligoms pasėliuose, ligos išplinta vėliau, infekcija vystosi lėčiau ir derliaus nuostoliai būna mažesni.

Svarbiausios agrotechninės priemonės – sėja optimaliu laiku į gerai įdirbtą ir tinkamai patręštą dirvą, tinkamas pasėlio tankis, laiku sukontroliuotos piktžolės – suteikia palankias sąlygas augalams augti ir didina natūralų jų atsparumą žalingiems organizmams.

Šios ligų prevencijos priemonės (visos kartu, o ne pavienės), papildytos laiku panaudotais fungicidais, užtikrins nuolatinį ir gerą žirnių ir pupų derlių.

***

Jeigu rudoji dėmėtligė smarkiai išplinta anksti – iki ankščių užmezgimo – toks pasėlis gali derliaus ir nesubrandinti.

***

Įsigaliojus ES žalinimo programai, pastaraisiais metais matyti, kad labai sparčiai didėja žirnių ir pupų pasėlių plotai. Iki 2013 m. buvo deklaruojama 24–28 tūkst. hektarų žirnių pasėlių, tačiau 2014 m. jau deklaruota 40, o pernai – net 80 tūkst. ha. Pupų plotai didėjo dar spartesniais šuoliais: iki 2013 m. buvo deklaruojama 4–6 tūkst. ha, 2014 m. –21, o pernai – jau 62 tūkst. ha. Sparčiai didėjant pupinių augalų pasėlių plotams, neišvengiamai didės ir jų žalingųjų organizmų – ligų ir kenkėjų – gausa ir jų daroma žala.