Ūkininkas Audrius Juška valdo vieną stambiausių ir moderniausių šalyje šiltadaržių ūkių - prie pat Anykščių, Vikonių kaime, turi įsirengęs net 4 hektarus žieminių šiltnamių. Ir tai dar ne viskas - netolimoje ateityje planuoja jų plotus išplėsti daugiau negu dvigubai ir iš viso daržoves auginti 10 ha plote.

Kažkada pradėję nuo kelių arų agurkų, Audrius Juška su žmona Rūta sugebėdavo juos prižiūrėti be pagalbininkų. Taip dirbo aštuonerius metus, po truputį išplėtė šiltnamius iki 40 arų ploto, tada parengė investicinį projektą, ir 2006 m. „išdygo" 2 ha modernių šildomų šiltnamių ūkis. Po kelerių metų vėl pasinaudojo ES parama: įgyvendino žieminių šiltnamių energijos panaudojimo efektyvumo didinimo projektą. Tai leido šiltnamių plotus išplėsti iki 4 ha, o greta dujomis kūrenamos katilinės pastatyti modernią biokuro katilinę.

Dabar A. Juškos ūkyje pradėtas įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014- 2020 m. programos investicinis projektas, kuriam skirta 6,5 mln. eurų paramos - bus statomi dar 6 ha šiltnamių. „Jau laimėti konkursai, išlyginta žemė, ir darbai netrukus įsibėgės, o jų pabaiga numatyta 2017 m. gale", - sako ūkio šeimininkas. Naujieji šiltnamiai bus ne dengti plėvele, kaip iki šiol statytieji, bet stikliniai.

„Turėdami juos, žadame išspręsti drėgmės problemą, nes stikliniuose šiltnamiuose drėgmė turėtų mažiau kauptis. Be to, plėvelę kas ketverius metus reikia keisti, nes nuo saulės poveikio ji kasmet tamsėja: per metus apšviestumas šiltnamyje mažėja 15-20 procentų. Stiklo danga yra kitokia: per pirmus metus apšviestumas sumažėja tik apie 5 proc. ir daugiau nesikeičia", - argumentuoja Audrius. Šiltnamiams dengti ūkyje naudota prancūziška plėvelė yra labai kokybiška - atspari plyšimams, temperatūrų svyravimui - tačiau ją keisti tenka vien dėl patamsėjimo.

„Labai gerai, kad Žemės ūkio ministerija padidino investicijas šiltnamių ūkiams - vienam projektui gali būti skiriama iki 10 mln. eurų. Pastatyti vieno hektaro šiltnamį kainuoja apie 1 milijoną eurų", - skaičiuoja ūkininkas. Kartu jis pabrėžia, kad gamybos intensyvumu šiltnamiai yra nepralenkiami: 4 ha šiltnamių atitinka 80 EDV. „Kad tiek pasiektų grūdininkas, jis turi turėti mažiausiai 500 ha žemės. Ir tuose 500 ha dirbs ne daugiau kaip 4-5 žmonės, o viename šiltnamių hektare dirba 11-12 žmonių", - skirtumus vardija Audrius.

Svarbu sudaryti optimalias sąlygas augalams

Ilgavaisių agurkų skynimo pradžia šiemet sutapo su pavasario pradžia, o trumpavaisiai agurkai pradėti skinti kovo 10 dieną. Pirmieji pomidorai sunoko balandžio pradžioje. Derėjimo pradžia labai priklauso nuo orų - kai dienos saulėtos, viskas paspartėja, kai apsiniaukusios, augalai tarsi snaudžia. Apniukusios žiemos ir nesaulėti pavasariai - tikra tragedija, nes tuomet augalai auga į lapus, bet nemezga vaisių.

Daigus ūkininkas perka iš Lenkijos. Tiesa, iš pradžių Juškos juos auginosi patys, tačiau, kai viską suskaičiavo, paaiškėjo, kad pirkti pigiau, nekalbant jau apie tai, kiek darbo ir rūpesčių reikia daigeliams puoselėti. Agurkų daigelius atsiveža su 5 tikraisiais lapeliais, augalai auginami mineralinėje vatoje su kapiliariniu laistymu. Tręšiama laistant: kas savaitę daromi tyrimai ir labai tiksliai nustatoma, ko augalui trūksta ar kokių medžiagų perteklius pradeda formuotis. „Apskaičiuoti reikalingą trąšų normą reikia gero chemiko, ir mes tokį žmogų turime - tai agronomas Ričardas Deltuvas", - pasidžiaugia ūkio šeimininkas.

Pasak Audriaus, visiškai neteisinga tarp žmonių paplitusi nuomonė, kad mineralinėje vatoje auginami augalai pertręšiami. „Kaip tik atvirkščiai. Juk nuolat daromi tyrimai, tręšiama labai tiksliai ir subalansuotai. Kitaip ir neįmanoma: jei tik bus substrate kokių nors medžiagų perteklius, augalas žus. Jei kažko trūks - formuosis negražūs vaisiai.

Šiltnamių konstrukcijos aukštos, nes kuo daugiau tūrio, tuo daugiau erdvės ir geresnis mikroklimatas augalams. Iki latakų - 5 metrai aukščio, o iki stogo aukščiausio taško - dar 3,5 metro. Agurkams leidžiama augti iki pusketvirto metro aukščio į viršų, tada viršūnės nukerpamos. Augalai pradeda leisti šonines atžalas, ir nauji vaisiai formuojasi jau ant jų. Pirmoji trumpavaisių agurkų partija dera maždaug iki Joninių. Tada jų vietoje sodinama antroji agurkų partija arba pomidorai.

Ilgavaisiai agurkai dera visą sezoną, kaip ir pomidorai. Pastarieji gali augti net pusantrų metų, jei sudaromos optimalios sąlygos. „Olandijoje teko matyti, kaip greta vienas kito auginami du pomidorų kerai, kurių vienas jau baigia derėti, o kitas tik pradeda. Taip olandai skina derlių ištisus metus ir iš kvadratinio metro gauna 90 kg pomidorų vaisių, o mes - tik iki 45 kg. Bet nėra ko stebėtis, nes mes derlių imame šešis mėnesius, o jie visus dvylika", - sako Audrius. Juškų šiltnamiuose pomidorai paprastai baigiami skinti lapkričio mėnesį.

Dirbtinio apšvietimo lempos šiltnamiuose nenaudojamos, nes tai būtų tiesiog per brangu. Jau ir taip ūkio šeimininkai skaičiuoja, kad išlaidos energetikai sudaro 50-70 proc. užauginimo savikainos. Šiltnamyje naktį agurkams turi būti 20⁰C temperatūra. Be to, tik šildant pašalinama perteklinė drėgmė. Štai kodėl neretai netgi birželį naktimis kūrenama katilinė. Pomidorams palaikoma žemesnė temperatūra, nes tai stipresni augalai nei agurkai.

Pagrindinė augalų apsaugos nuo ligų priemonė - profilaktika. Kai drėgmė tinkama, saulės užtenka, šiltnamiai vėdinami - tiesiog nesudaroma terpė ligoms plisti. Šiltnamiuose mikroklimatas reguliuojamas automatiškai kompiuteriu, visus parametrus nuolat seka davikliai. Jei tik drėgmės per daug, iš karto įsijungia šildymas, atidaromi langai ir drėgmė „išvaroma" per viršų. Šiltnamių ūkį šildo dvi katilinės: dujų ir biokuro. Kartais abi dirba vienu metu, kartais po vieną - viskas priklauso nuo oro temperatūros.

Nuo kenkėjų naudojamos biologinės apsaugos priemonės - vabzdžiai entomofagai. „Tai šiek tiek brangiau, bet produkcija kur kas sveikesnė būna", - paaiškina Audrius. Tačiau biologinė apsauga - ne tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Entomofagams taip pat būtina sudaryti tinkamas sąlygas, kad jie gyventų ir daugintųsi, kad nepritrūktų maisto.

Priežiūros darbai niekada nesibaigia

Anksčiau Audrius su Rūta bandydavo vis naujas ir naujas veisles, bet dabar apsistojo ties laiko patikrintomis. Olandiški agurkų hibridai yra savidulkiai, jiems nereikia nei bičių, nei kamanių. Pomidorams apdulkinti šiltnamiuose naudojamos kamanės. Anksčiau, kai augindavo ne savidulkius agurkus, šiltnamiuose statydavo avilius. „Kažkada Rodničiok atrodydavo ypatingo skonio, tiesiog agurkų agurkas. Žinoma, jie buvo geri, bet kitų veislių mes dar nebuvome bandę", - šypteli Audrius. Ir dar: į klausimą, kurios veislės agurkai geriau tinka raugti, A. Juška turi vienintelį atsakymą - viskas priklauso tik nuo šeimininkės!

Ilgavaisiai agurkai per sezoną duoda 30-32 kg/m² derlių, trumpavaisiai - 24 ir 16 kg/m² (skaičiuojama pirmojo ir antrojo sodinimo atskirai, taigi iš viso per sezoną - 40 kg/m²). Ilgavaisiai reikalauja mažesnio šviesos intensyvumo, jie pradedami skinti anksčiau. Trumpavaisiai agurkėliai skinami 9-11 cm ilgio, o ilgavaisiai - apie 350 gramų svorio.

Visi augalai turi būti viename lygyje, kad neužstotų vieni kitiems saulės. Net jei užtemdymas nedidelis, iš karto matyti skirtumas. „Auginimo technologijos sukurtos olandų. Dažniausiai visas paslaptis ir niuansus atvirai atskleidžia tie, kurie nori parduoti sėklą, augalų apsaugos produktus ir t. t.", - iš patirties žino Audrius.

Svarbu neleisti agurkams peraugti, nes tada jie bus nebetinkami prekybai. Paprastai darbai planuojami taip, kad vieną dieną moterys skintų agurkus, kitą - prižiūrėtų (genėtų) pačius augalus. Vaisiai skinami rankomis, darbus palengvina akumuliatoriniai vežimėliai, kurių aukštis reguliuojamas. Audrius sako, kad pasaulyje jau sukurti robotai, kurie skina ilgavaisius agurkus, nudegindami kotelius. Robotas dirba palyginti lėtai, bet užtat tolygiai, be sustojimo, 24 valandas per parą.

Pomidorai per sezoną duoda vidutiniškai 40-42 kg/m² derlių. Augalų stiebai viso sezono metu nuleidžiami žemyn, vyniojami kaip gyvatės, nes apatinė augalo dalis lieka be lapų. Skaičiuojama, kad nuo viršūnės ant augalo liktų 20-18 lapų. Jei per sezoną užauga 24 vaisinės pomidorų kekės, tai laikoma, kad pomidorų augimo intensyvumas yra geras. Tačiau būna metų, kai spėja užaugti tik 18 kekių - viskas priklauso nuo saulės. Paprastai viena kekė turi užaugti per 0,8 savaitės. Jei pomidoro septinta kekė žydi, tai apatinė jau skinama.

Kainą koreguoja rinka

Audriaus Juškos ūkis priklauso žemės ūkio kooperatyvui „Agrolit", per kurį realizuoja faktiškai visą produkciją. Narystę kooperatyve ūkininkas vertina labai teigiamai - tai atveria daugiau galimybių, nes realizacijos taškų ieško visi: ir pats augintojas, ir kooperatyvas. Sunkiausia dėl to, kad lietuviškos šiltnamio daržovių produkcijos yra per mažai, kad jos užtektų šalies prekybos tinklams. Pastarieji tiesiog priversti ištisus metus pirkti produkciją iš olandų, ispanų ir kitų šalių tiekėjų.

Skinant pirmuosius vaisius, ant kiekvieno agurko klijuojamas lipdukas su ūkio emblema - tada pirkėjai aiškiai mato, kieno užaugintus agurkus jie įsigijo. Tačiau vėliau, kai derliaus skinama vis daugiau ir daugiau, nebėra tiek rankų, kad spėtų ant kiekvieno vaisiaus užklijuoti skiriamąjį ženkliuką, tada tik ant dėžių būna nurodytas augintojas. Juškų ūkio produkcija realizuojama visuose didžiuosiuose šalies prekybos tinkluose.

Kol kas Juškos pakuočių produkcijai nenaudoja, bet neatmeta galimybės, kad kada nors toks laikas ateis. „Kai užsienyje pasižiūriu, kaip du pomidorai būna supakuoti į dėžutę ir kelis sluoksnius plėvelės, iš karto pagalvoju apie atliekas, kurios lieka nusipirkus tokią prekę - vien nuo to praeina noras pakuoti", - ekologinio požiūrio neslepia Rūta. Jai pačiai agurkas skaniausias ką tik nuskintas, kitokių nė nevalgo. „Bet nepatikėsite - dažniausiai mūsų namuose agurkų nėra, nes niekas neparneša. Kai žmonės pasako, kad mano mama turguje pirko agurkų, tada susigriebiu ir nuvežu paskynusi. Čia turbūt kaip tame priežodyje - batsiuvys be batų...", - juokiasi Rūta.

Lietuviškų daržovių privalumas - šviežumas, o nuo jo labai didele dalimi priklauso ir skonis. Nuskinta produkcija tik atvėsinama ir iš karto keliauja į prekybos tinklus. „Kaip niekas ant prekystalio neduoda šiltos mėsos, taip ir šviežiai skintų agurkų negalima teikti į prekybą. Geriausia, kai vaisiaus viduje temperatūra sumažinama iki 12 laipsnių šilumos", - paaiškina Audrius.

Jiedu su žmona džiaugiasi, kad pirkėjai labai vertina lietuvišką produkciją. Juškų dukros šeštadieniais prekiauja šviežiomis daržovėmis prie Vilniaus „Akropolio", kur turi nuolatinių pirkėjų, produkciją užsisakančių iš anksto. „Prekyba prie „Akropolio" - gyva mūsų ūkio reklama. Kai prasideda patys pirmieji agurkai, daugybė žmonių tiesiog netiki, kad taip anksti gali būti lietuviškos produkcijos", - sako Rūta.

Darbus labai palengvintų išankstinės sutartys su prekybos tinklais, bet apie tokias kol kas belieka pasvajoti. Augintojai patikina, kad produkcijos pardavimo kaina jau kuris laikas nekyla, nors, tarkime, dujų kaina išaugo ketveriopai. Kiek daržovės kainavo litais, tiek sąžiningai konvertavo į eurus.

„Ir nėra jokių galimybių didinti kainą, nes mums moka tiek, kiek moka. Žinoma, jei turėtume 10 arų agurkų, galėtume išdidžiai stovėti turguje ir prašyti už juos brangiai. Lietuvoje mes konkuruojame ne tarp šiltnamių ūkių, o su importu iš Lenkijos, Ispanijos, Italijos, Turkijos", - sako moteris. Lenkijoje, pavyzdžiui, mažesnis PVM, pigesnis kuras (vietoje kasama akmens anglis), daug didesnė vietinė rinka - visa tai ir sudaro sąlygas lenkų augintojams sumažinti savikainą. Ūkininkai spėja, kad galbūt yra ir koks nors valstybinis skatinimas, parama, apie kurią garsiai nekalbama. Visai šiltnamių politikai Europoje diriguoja pietinės šalys.

Rūta patikina, kad šiltnamių ūkis - sunkus verslas, kaip ir viskas, kas susiję su gyvais organizmais. „Juk nepasakysi - palauk, dabar neturiu laiko. Viską reikia daryti čia ir dabar, nes paskui jau bus per vėlu. Labai svarbus žmogiškasis faktorius, nes daug kas priklauso nuo žmogaus rankų", - sako moteris. Nors ji pati užaugusi mieste, tačiau kartu su vyru greitai perprato daržininkystės ypatumus. Viską išmoko daryti - pati ir agurkus skynė, ir katilinę įjungdavo, ir trąšų tirpalus maišydavo. Tačiau dabar ji pasiliko tik labai siaurą sritį - yra atsakinga už personalą, beveik 70 dirbančiųjų.

„Daugelio agronominių dalykų nebežinau ir žinoti nenoriu. Mūsų agronomas Ričardas yra žmogus, kuriuo visiškai pasitikime. Tai absoliutus savo darbo maniakas, tokio lygio agronomus Lietuvoje galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Be to, Ričardas labai imlus naujovėms", - gerų žodžių patyrusiam darbuotojui negaili Rūta. Technologijos dabar yra tiek pažengusios į priekį, kad savaitgaliais agronomas gali grįžti į savo namus Vilniuje ir išmaniuoju telefonu tvarkyti įvairius procesus: prižiūrėti klimato kontrolę, keisti reikalingus parametrus.

Trys Juškų dukros - Karolina, Dominyka ir Danielė - visas vasaras plušėdavo šiltnamiuose ir labai aiškiai matė, kaip sunkiai dirba tėvai - be savaitgalių, be atostogų. Galbūt todėl jos neskuba žadėti, kad perims tėvų verslą. „Visada turėjome daug įsipareigojimų, ir net minčių nekilo, kad galėtume verstis kažkuo kitu. Nors tikrai yra ir lengvesnių, ir pelningesnių darbų, mes ir toliau Lietuvos žmonėms auginsime daržoves", - sako Rūta ir Audrius Juškos.