23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/05
Panaudotas grybų substratas – kukurūzams tręšti
  • Dr. Gintaras ŠIAUDINIS, dr. Regina REPŠIENĖ LAMMC Vėžaičių filialas
  • Mano ūkis

Panaudotas grybų substratas gali būti viena iš alternatyvių organinių trąšų. Vėžaičiuose ištyrus jo poveikį kukurūzams, paaiškėjo, kad padidėjo žaliosios masės ir grūdų derlius, taip pat pagerėjo cheminės dirvožemio savybės. Tiesa, nereikia persistengti - padvigubintos tręšimo normos nedavė gerų rezultatų.

Panaudotas grybų substratas arba kompostas yra šalutinis grybų auginimo verslo produktas. Auginant grybus dirbtinėmis sąlygomis tam skirtose specialiose patalpose, ruošiamas specialus substratas, susidedantis iš šiaudų, mėšlo, durpių, įvairių kitų žemės ūkyje naudojamų augalinės ir iš dalies gyvulinės bei mineralinės kilmės medžiagų. Toks substratas grybams auginti naudojamas maždaug 70 dienų, o praėjus šiam laikotarpiui yra pakeičiamas nauju.

Panaudotas grybų substratas yra maisto medžiagų turinti organinė medžiaga, kuri po kompostavimosi laikotarpio gali būti naudojama įvairiems žemės ūkio augalams tręšti. Po kompostavimosi vidutinis substrato NPK santykis yra 1,9:0,6:1,0 proc., o pH siekia 7,28-7,75.

Bandymai Vėžaičiuose

LAMMC Vėžaičių filiale 2014 m. buvo atliktas tyrimas, kuriuo įvertintas panaudoto grybų substrato (GS) poveikis kukurūzų produktyvumui ir dirvožemio cheminiams rodikliams. Dirvožemis - natūraliai rūgštus moreninis priemolis (pasotintas stagniškas balkšvažemis). Tyrimai sudaryti iš 3 variantų: netręšta, tręšta 20 kg/ha ir 40 kg/ha GS norma. Grybų substratas įkultivuotas į dirvą prieš kukurūzų sėją. 2014 m. gegužės 16 d. pasėti Maxim veislės kukurūzai. Sėjos norma - 22-24 kg/ha daigių sėklų. Atstumai tarp atskirų eilučių - 45 cm. Kukurūzų derlius nuimtas spalio 14 d., grūdams pasiekus visišką brandą.

Tręšiant grybų substratu, į dirvą įterpiamas didelis NPK, kartu - ir mikroelementų kiekis. Pagerėjus mineralinės mitybos sąlygoms, šiek tiek padidėjo iraugalų aukštis, tačiau statistiškai šis padidėjimas nebuvo esminis. Teigiama, kad mažas stiebų aukštis gali būti tiesiogiai susijęs ir su mažesniu derliumi. Tačiau apskritai kukurūzų pasėlio aukštis būna labai nevienodas, tai lemia ir atskirų veislių genetiniai ypatumai.

Poveikis žaliajai masei ir grūdams

Didžiausias žaliosios masės prieaugis gautas tręšiant 20 kg/ha GS norma - 35,46 t/ha. Nedideliam galutiniam žaliosios masės derliui įtakos galėjo turėti nelabai palankios meteorologinės sąlygos stiebų augimo ir vystymosi laikotarpiu. Imtinai iki liepos pradžios orai buvo palyginti vėsūs, o tai stabdė kukurūzų augimą. Liepą, kai kukurūzų biomasės prieaugis būna pats sparčiausias, vyravo karšti ir sausi orai. Esant tokiems orams, nemaža dalis jau sukauptų medžiagų būna suskaidoma intensyviai augalams kvėpuojant.

Burbuolės pradėjo formuotis rugpjūčio viduryje. Pieninės brandos tarpsniu dalis lapuose ir stiebuose sukauptų medžiagų patenka į naujai besiformuojančius grūdus Tuo metu kukurūzai yra labai jautrūs drėgmės trūkumui dirvoje. Tačiau šį mėnesį iškrito daug (128 mm) kritulių, iš kurių didesnė dalis teko antrąją mėnesio pusę, dėl to sąlygos grūdams formuotis buvo palyginti palankios.

Iš esmės grūdų derlius labiausiai didėjo naudojant 20 t/ha GS normą. Derlius padidėjo vidutiniškai nuo 6,30 iki 9,92 t/ha. Taip 1 tona substrato padidino grūdų derlių vidutiniškai 0,18 t/ha. Naudojant dvigubą (t. y. 40 t/ha) trąšų normą, grūdų derlius buvo 10,84 t/ha. Palyginti su kontroline grupe, grūdų derlius padidėjo 4,54 t/ha. Tačiau dvigubinant trąšų normą, 1 tonai substrato teko jau tik 0,11 t/ha grūdų priedas.

Naudojant kompostą ir pagausėjus maisto medžiagų atsargoms dirvožemyje, kukurūzai subrandino stambesnius grūdus. Netręšiant trąšomis, vidutinė 1 000 kukurūzų grūdų masė siekė 245 g, o tręšiant 20 t/ha trąšų norma, masė didėjo iki 280 g (grūdai buvo stambesni 14,3 proc.). Normos didinimas iki 40 t/ha esminės įtakos grūdų masei nebeturėjo.

Įtaka dirvožemio cheminėms savybėms

Dirvožemio cheminių rodiklių rezultatai pavasarį (prieš paskleidžiant substratą gegužę) ir rudenį (nuėmus kukurūzų derlių, spalį) pateikti 1 lentelėje.

Duomenys rodo, kad viršutiniame 0-20 cm sluoksnyje dirvožemio pHKCl prieš įrengiant bandymą iš esmės nesiskyrė - 4,92-5,02. Tačiau galima pastebėti, kad rudenį nuėmus derlių, dirvožemio pHKCl (rūgštingumas) pastebimai pakilo iki 5,32-5,50.

Judriojo fosforo kiekis 0-20 cm gylyje prieš įrengiant kukurūzų bandymą buvo labai nedidelis ir siekė 76,5-77,8 mg/kg. Tai rodo, kad dirvožemyje buvo nepakankamai fosforo atsargų augalams augti ir vystytis. Taigi, jeigu ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais trūksta drėgmės viršutiniuose dirvos sluoksniuose, sudygę augalai negali pasinaudoti grybų komposte esančiomis fosforo atsargomis, todėl atskirais atvejais augantys ir besiformuojantys lapai rodė, kad trūksta fosforo.

Priešingai, judriojo kalio kiekis prieš tręšimą abiejuose bandymuose buvo gerokai didesnis ir siekė 175,3-195,3 mg/ kg. Tai rodo, kad judriojo kalio kiekis dirvožemyje buvo pakankamas. Rudenį atlikti tyrimai atskleidė, kad judriojo kalio atsargos gerokai padidėjo ir siekė - 213-226 mg/kg. Dar didesnis judriojo kalio padidėjimas nustatytas kukurūzų tyrimuose - siekė 263,0-290,5 mg/kg.

Nuėmus kukurūzų derlių paaiškėjo, kad bendrojo azoto atsargos linkusios mažėti. Tikėtina, kad dalį azoto galėjo paimti patys augalai savo poreikiams tenkinti, o pavasarį, jeigu trūko drėgmės, dalis azoto iš grybų substrato galėjo išgaruoti į atmosferą.

***

Naudojant organines trąšas, galima padidinti augalininkystės produkcijos rentabilumą, nes šiuo atveju atsisakoma brangiai kainuojančių mineralinių trąšų. Kaip ir kitos organinės trąšos, grybų substrato kompostas tinka tręšti ne tokius derlingus arba nualintus dirvožemius. Pagerėja dirvožemio struktūra, vandens ir maisto medžiagų režimas. Tai ypač svarbu ūkininkaujantiesiems ekologinės žemdirbystės sąlygomis ir rajonuose, kuriuose auginama nedaug gyvulių - tai geras mėšlo pakaitalas.

***

Išvados po tyrimų

  • Grybų kompostas (GS) turėjo teigiamos įtakos kukurūzų produktyvumui. Patręšus 20 ir 40 t/ha grybų substrato normomis, kukurūzų žalioji masė padidėjo nuo 27,17 iki 35,45 t/ha, augalų aukštis - nuo 181,6 iki 189,4 cm, 1 000 sėklų masė - nuo 245 iki 280 g, o grūdų derlius - nuo 6,30 iki 10,84 t/ha. Antžeminės dalies ir burbuolių santykis sumažėjo nuo 3,34 iki 2,79, nes kukurūzai buvo aprūpinti pakankamu maistinių medžiagų kiekiu ir išaugino stambesnes burbuoles ir grūdus.
  • Patręšus kukurūzus GS 20 ir 40 t/ha normomis, sumažėjo viršutinio 0-20 cm dirvožemio sluoksnio rūgštumas - pHKCl pasikeitė nuo 4,92-5,02 iki 5,15-5,5, judriojo P2O5 padidėjo nuo 76,5-77,8 iki 110,5-113,0 mg/kg, judriojo K2O - nuo 175,3-195,3 iki 263,0-290,5 mg/kg.
  • Įvertinus visus gautus tyrimų duomenis, nustatyta, kad kukurūzams optimali vienkartinė trąšų norma yra 20 t/ha grybų substrato.