23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/05
Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimų nauda
  • Vytautas ŠENAVIČIUS, Advokatų profesinės bendrijos TVINS advokatas ir partneris
  • Mano ūkis

Visuomenėje diskutuojama, jog daug Lietuvoje kooperacijos principais veikiančių bendrovių (kooperatyvų) realiai nesiekia tikrųjų kooperacijos tikslų. Kooperatyvai kritikuojami, kad dalis jų veikia kaip žemės ūkio produkcijos perpardavėjai, nesiekia kooperatyvo narių bendrų interesų. Lapkričio 1 d. įsigaliosiantys Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimai įtvirtins naujus reikalavimus kooperatyvams, siekiantiems žemės ūkio veiklos pripažinimo.

Veikiantiems kooperatyvams ar planuojantiems jį steigti su pakeitimais vertėtų susipažinti jau dabar. Steigiantieji kooperatyvą galėtų suskubti jį įsteigti pagal dar galiojantį teisinį reguliavimą, o siekiantys atnaujinti kooperatyvo pripažinimą - pakeisti savo veiklą pagal įsigaliosiančius pakeitimus.

Pripažinimo kriterijai

Šiuo metu kooperatyvai gali būti pripažįstami žemės ūkio kooperatyvais ir tais atvejais, kai didžiąją veiklos dalį (produktų supirkimo, prekių pardavimo, paslaugų teikimo) vykdo ne su kooperatyvo nariais, o su atskirais ūkininkais. Tačiau tokiu būdu nėra pasiekiami kooperacijos tikslai, t. y. pavieniai ūkininkai neįgyja galimybės siekti didesnės produkcijos supirkimo kainos ir galimybės naudotis kooperatyvo ištekliais (žemės ūkio technika, patirtimi, žiniomis, galimybe mažesne kaina gauti buhalterines, administracines, teisines ir kitas paslaugas). Kooperatyvai dažnai tiesiog superka produkciją iš pavienių ūkininkų, o vėliau ją brangiau parduoda produkcijos perdirbėjams.

Ribojant tokią kooperatyvų veiklą, siekiama, kad teisę būti pripažintu žemės ūkio kooperatyvu turės tik tie kooperatyvai, kurių iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė yra didesnė kaip 50 proc. visų kooperatyvo supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės. Taigi nauju reikalavimu bus siekiama, kad žemės ūkio kooperatyvas didžiąją savo veiklos dalį vykdytų su kooperatyvo nariais, o ne pavieniais ūkininkais. Naujojoje įstatymo redakcijoje patikslinami alternatyvūs pripažinimo kriterijai, iš kurių pasirinktinai vieną turi atitikti žemės ūkio kooperatyvas. Yra keturios alternatyvos (kriterijai).

Pirmas kriterijus. Kooperatyvas bus pripažįstamas žemės ūkio kooperatyvu, jeigu atitiks visas žemiau pateiktas sąlygas:

  • daugiau kaip 80 proc. kooperatyvo narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 proc. visų pajamų;
  • šių kooperatyvo narių pajamos, gautos praėjusiais metais iš kooperatyvui parduotų žemės ūkio produktų, superkamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), sudaro daugiau kaip 50 proc. pajamų, gautų iš šių žemės ūkio produktų, parduotų visiems ūkio subjektams;
  • kooperatyvo narių kooperatyvui parduoto kiekvieno žemės ūkio produkto, superkamo kooperatyvo, kiekis sudaro daugiau kaip 50 proc. šio žemės ūkio produkto, parduoto visiems ūkio subjektams, kiekio;
  • bendra šių kooperatyvo narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 proc. visų kooperatyvo narių pajų vertės.

Antras kriterijus. Kooperatyvas bus pripažįstamas žemės ūkio kooperatyvu, jeigu atitiks šias sąlygas:

  • daugiau kaip 80 proc. kooperatyvo narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 proc. visų pajamų;
  • šių kooperatyvo narių praėjusiais metais iš kooperatyvo nupirktų prekių ir (ar) paslaugų, parduodamų kooperatyvo, vertė sudaro daugiau kaip 50 proc. šių prekių ir paslaugų, nupirktų iš visų ūkio subjektų, vertės;
  • bendra šių kooperatyvo narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 proc. visų kooperatyvo narių pajų vertės. Taigi kooperatyvų veiklos naujovės lemia, kad kooperatyvo narys turėtų parduoti privalomą dalį žemės ūkio produktų savo kooperatyvui arba nupirkti privalomą dalį žemės ūkio produktų iš savo kooperatyvo. Lyginant artėjančius kooperatyvų veiklos pokyčius su vis dar galiojančiu teisiniu reguliavimu, nuo 70 iki 80 proc. yra padidinama kooperatyvo narių dalis, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos praėjusiais metais turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų pajamų.

Trečias kriterijus. Pagal jį kooperatyvas bus pripažįstamas žemės ūkio kooperatyvu, jeigu atitiks šias sąlygas:

  • turės daugiau kaip 30 narių;
  • daugiau kaip 70 proc. jo narių bus fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis per praėjusių metų laikotarpį (nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d.) yra ne mažesnis kaip 2 000 eurų (dabar galioja reikalavimas nustatyta tvarka būti įregistravus žemės ūkio valdą);
  • bendra šių kooperatyvo narių pajų vertė sudarys daugiau kaip 70 proc. visų kooperatyvo narių pajų vertės.

Ketvirtas kriterijus. Pagal šį kriterijų norintieji būti pripažinti žemės ūkio kooperatyvu turės užtikrinti, kad žemės ūkio kooperatyvų pajų vertė sudarytų jau daugiau kaip 90 proc. (o ne 70 proc.) visų kooperatyvo pajų vertės.

Veiklos efektyvumas ir kontrolė

Pasitaikydavo atvejų, kuomet vienas asmuo būdavo kelių kooperatyvų narys. Tokiu būdu steigiant kelis kooperatyvus sumažėdavo jų augimo perspektyvos. Nuo 2016 m. rudens nė vienas kooperatyvo narys negalės būti kitos tokios pat rūšies produktus superkančios, prekes parduodančios, paslaugas teikiančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės nariu. Šiuo reikalavimu siekiama, kad būtų panaikinama galimybė tiems patiems asmenims steigti po keletą tokios pat rūšies produktų supirkimu, prekių pardavimu, paslaugų teikimu užsiimančių kooperatyvų. Reikėtų sutikti, kad kelių kooperatyvų kūrimas tam pačiam produktui parduoti mažina kiekvieno šių kooperatyvų galimo turėti produkto kiekį. Tai silpnina kiekvieno jų galimybę siekti palankesnių veiklos sąlygų bei rezultatų.

Europos Sąjungai skatinant kooperatyvus, kyla grėsmė formuotis praktikai, kuomet pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu siekiama dėl to, kad būtų galima pretenduoti į ES fondų paramą, o ne siekti visuotinai pripažintų kooperacijos tikslų. Todėl nuspręsta kartu su kitais pakeitimais nustatyti, kad grūdų ir pieno sektoriaus kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) mažiausios pardavimo pajamos, nurodytos praėjusio ataskaitinio laikotarpio (praėjusių finansinių metų) pelno (nuostolių) ataskaitoje, turėtų būti didesnės kaip 20 000 eurų (jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą - 10 000 eurų). Kitų sektorių kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) pajamos turėtų atitinkamai siekti 10 000 eurų (jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą - 5 000 eurų). Siekiama, kad minimalios veiklos nevykdantiems kooperatyvams nebeliktų galimybių dalyvauti pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais procese. Tai sudarys geresnes galimybes veikiantiems ir veiklą vystantiems kooperatyvams gauti paramą, dalyvaujant įvairiose įgyvendinamų programų priemonėse.

Kaip ir anksčiau, subjektui, siekiančiam žemės ūkio kooperatyvo pripažinimo, kyla pareiga neturėti mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybių biudžetams ar fondams ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; siekiant pripažinimo, reikia pateikti nustatytus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Praktikoje pasitaikydavo, kad šių reikalavimų būdavo laikomasi tik kooperatyvo pripažinimo momentu. Norint ištaisyti praktines klaidas ir užtikrinti, kad įstatyme nustatytų reikalavimų būtų nuolat laikomasi, naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtinamas kooperatyvų kontrolės mechanizmas. Kooperatinė bendrovė visą pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove laiką privalės atitikti jai keliamus reikalavimus, pagal kuriuos ji yra pripažinta.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) pripažinimą atliekančios institucijos nustatyta tvarka inicijuos kooperatinių bendrovių atitikties nustatytiems reikalavimams patikras. Pripažinimą atliekanti institucija, gavusi ŽŪIKVC išvadą, kad kooperatinė bendrovė yra pripažinta pagal pateiktus neteisingus duomenis arba neatitinka nurodytų reikalavimų, priims sprendimą dėl suteikto pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) panaikinimo. Dėl šios priežasties kooperatyvai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvais, turės atidžiai sekti, ar yra laikomasi nustatytų reikalavimų, kadangi priešingu atveju grės prarasti pripažinimą žemės ūkio kooperatyvu.

Naujovės miško kooperatyvams

Įsigaliosiančiuose pakeitimuose įtvirtinama miškų savininkų kooperatyvo sąvoka bei nustatoma, kad miškų savininkų kooperatyvas yra kooperatinė bendrovė, kuri pagal nustatytus reikalavimus yra pripažinta miško savininkų kooperatyvu.

Nusprendus kreiptis dėl miško savininkų kooperatyvo pripažinimo, reikėtų atitikti šiuos kriterijus:

  • daugiau kaip 70 proc. miško savininkų kooperatyvo narių turėtų būti miškų savininkai fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie yra įregistravę žemės ūkio ir kaimo valdą ir kurių pajų vertė yra daugiau kaip 70 proc. visų kooperatinės bendrovės narių pajų vertės;
  • kooperatinės bendrovės pajamų iš miškų ūkio veiklos dalis turėtų sudaryti 50 ir daugiau proc. visų pajamų;
  • miško savininkų kooperatyvas turėtų turėti daugiau kaip 10 narių; kooperatinė bendrovė neturėtų turėti mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Tikimasi, kad šis įstatymo nuostatų papildymas bei miškų savininkų kooperatyvų pripažinimo tvarkos nustatymas paskatins privačių miškų savininkus kooperuotis ir vykdyti miškų ūkio veiklą per kooperatyvus. Tai sudarys geresnes sąlygas didinti miškų ūkio veiklos efektyvumą ir galimybę įsisavinti Europos Sąjungos paramą.