Grikiai yra tipiniai mažų sąnaudų reikalaujantys žemės ūkio augalai, kurie tradiciškai auginami nederlingose dirvose. Jie turi daug privalumų, tačiau yra ir trūkumas – grikių grūdų derlius gaunamas mažas. Kokią įtaką tam turi meteorologinės sąlygos?

Menkas grikių derlius subręsta ne tik Lietuvoje (0,96 t ha^-1), bet ir kitose šalyse: Europos vidurkis yra apie 0,90 t ha^-1, Azijos – 0,89 t ha^-1, Amerikos – 1,12 t ha^-1. Dėl mažo derlingumo mūsų šalyje grikių auginama nedaug.

Grikiai yra specifinių biologinių savybių turintys augalai: nuolat (ištęstai) auga, žydi ir užmezga bei brandina grūdus. Todėl jų produktyvumas glaudžiai susijęs su meteorologinėmis sąlygomis vegetacijos laikotarpiu ir vabzdžių apdulkintojų lankymusi.

Svarbus veiksnys, kurio neįmanoma kontroliuoti

Meteorologinės sąlygos yra vienas iš grikių produktyvumą lemiančių veiksnių, kurio kontroliuoti negalima, tačiau jos labiausiai lemia kasmetinius grikių derliaus svyravimus. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale selekciniuose bandymuose atliktų tyrimų duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį įvairių grikių veislių grūdų derlius kasmet labai kito (variacijos koeficientas viršijo 20 proc.). 2004–2014 m. laikotarpiu lietuviškos veislės VB Vokiai grūdų derlius kolekciniame augyne svyravo nuo 1,10 iki 4,06 t ha^-1. Panašūs buvo ir kitų veislių derliaus svyravimai.

Fiziologiškai grikių žydėjimas ir grūdų užsimezgimas ne tik vyksta vienu metu, bet ir trunka apie 2,5 mėnesio (nuo birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio). Dėl ištęsto žydėjimo laikotarpio grikiai suformuoja labai daug žiedų, tačiau užmezga mažą procentą grūdų. Baltarusijos mokslininkų duomenimis, grūdų užmezgama tik 20 procentų.

Svarbu, grikių žiedus apdulkina išskirtinai vabzdžiai, o pagrindiniai apdulkintojai yra bitės, kurios sudaro 81– 95 proc. visų apsilankiusių grikių pasėlyje vabzdžių kiekio. Nuo meteorologinių sąlygų priklauso grikių žiedus lankančių vabzdžių aktyvumas ir apdulkinimo periodo trukmė, taip pat augalų augimas ir generatyvinių organų vystymasis.

Įvairiose šalyse atliktais tyrimais nustatyta, kad didesnis drėgmės kiekis grikių intensyvaus žydėjimo laikotarpiu yra limituojantis veiksnys grūdų derliaus formavimosi procese. Daugelio mokslininkų nuomone, Europoje grikius labiau tinka auginti drėgnesniuose regionuose.

Grikiams reikia daug vandens augimo laikotarpiu: 1 g organinės medžiagos užauginti grikiai sunaudoja 2 kartus daugiau vandens negu kviečiai ar miežiai. Grikiai turi daug lapų, todėl jų transpiracijos koeficientas yra didelis ir siekia nuo 480 iki 600 (pavyzdžiui, kviečių transpiracijos koeficientas 415–450). Daugiausia drėgmės grikiams reikia per žydėjimą. Šiuo laikotarpiu grikiai sunaudoja 53 proc. vandens, reikalingo jiems per visą vegetaciją.

LAMMC Vokės filiale buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti grikių produktyvumo kitimo priežastis, kurias lemia meteorologinės sąlygos. Tyrimų rezultatai parodė, kad liepos hidroterminės sąlygos nulemia grūdų derlių labiau negu kitų vasaros mėnesių.

Kai liepą daugėja drėgmės, grikių grūdų derlius didėja, tačiau tol, kol liepos mėnesio HTK neviršija 2,5. Hidroterminės sąlygos, atitinkančios HTK = 2,5, liepą būna, kai kritulių iškrenta apie 70 proc. daugiau negu standartinė klimato norma.

Gausaus kritulių kiekio grikiams reikia dėl to, kad jie dažniausiai auginami lengvos granuliometrinės sudėties priesmėlio dirvožemiuose, kuriuose krituliai prasisunkia labai intensyviai. Mokslininkės Liudmilos Tripolskajos lizimetrinių tyrimų, atliktų Vokės filiale, duomenimis, priesmėlio dirvožemyje vasarą prasisunkia iki 40,5 proc. iškritusių atmosferos kritulių, iš kurių daugiau prasisunkia liepą ir rugpjūtį, o mažiau – birželį. Todėl lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, kuriuose grikiai auginami dažniausiai, net labai drėgnomis vasaromis dėl intensyvios kritulių infiltracijos nebūna drėgmės pertekliaus.

Vegetacijos pradžioje drėgmės reikia daugiau

Sausringos hidroterminės sąlygos gali sudaryti nepalankias sąlygas grikiams augti ir grūdams formuotis. Net dėl nepakankamai drėgno birželio grikių grūdų derlius gali sumažėti. Birželį vyksta intensyvus vegetatyvinis grikių augimas, kuriam būtinas pakankamas vandens kiekis, užtikrinantis maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio ir normalią fiziologinių procesų eigą bei biomasės augimą.

Manome, kad grikiams, nelygu augimo tarpsnis, reikia skirtingų hidroterminių sąlygų vegetacijos laikotarpiu. Nuo grikių sudygimo apie 2/3 viso vegetacijos laikotarpio drėgnos hidroterminės sąlygos yra palankios jų produktyvumui. Grūdų brendimo laikotarpiu, priešingai, per didelis kritulių kiekis (kai HTK > 1,5) mažina grūdų derlių. Todėl grūdų brendimo laikotarpiu, kuris sutampa su rugpjūčiu, būtinos sausesnės arba optimalios drėgmės hidroterminės sąlygos.

Kiekviena vasara vis kitokia

Ne kasmet vasarą pakankamai prilyja. Pavyzdžiui, Trakų Vokėje 2014 m. vasarą iškrito 233 mm kritulių. Toks kritulių kiekis per vasaros sezoną yra artimas standartinei klimato normai (223 mm). 2015 m. kritulių kiekis buvo 50 proc. mažesnis. Dvejų pastarųjų metų vegetacijos sezonai pagal hidrotermines sąlygas buvo labai skirtingi ir tai turėjo įtakos ne tik grikių derliui, bet ir daugeliui kitų rodiklių. Lentelėje pateikti vidutiniai duomenys rodo, kokie pokyčiai buvo pastebėti auginant grikius ekologiškai, netręšiant jų mineralinėmis trąšomis.

Jeigu pirmoje vegetacijos pusėje (nuo grikių sudygimo iki vidurvasario) buvo daugiau kritulių (kaip 2014 m. – 113 mm), grikiai užaugo apie 35 proc. aukštesni, suformavo 47 proc. daugiau žaliosios masės, negu esant mažesniam jų kiekiui (kaip 2015 m. – 52 mm).

Dėl kritulių trūkumo pasikeitė grikių augalų morfologinių dalių santykis: sumažėjo stiebų ir padidėjo žiedynų santykiniai kiekiai, bet lapų santykinis kiekis beveik nepakito.

Antroje vegetacijos pusėje grikiai intensyviai žydi, užmezga ir brandina grūdus, todėl šis laikotarpis yra kritinis augalams. Bet kokie anomalūs reiškiniai: didelis karštis, ilgai trunkanti sausra arba lietingi orai, rūkas, staigūs temperatūrų svyravimai, – turi neigiamos įtakos derliui. Mūsų tyrimų duomenimis, esant didesniam kritulių kiekiui antroje vegetacijos pusėje nuo vidurvasario iki rugsėjo (2014 m. – 120 mm), grikių grūdų derlius, priešingai negu esant mažesniam jų kiekiui (2015 m. – 59 mm), buvo gautas 15 proc. mažesnis.

Kokią įtaką daro tręšimas?

Tręšimas mineralinėmis trąšomis, priklausomai nuo atskirų metų hidroterminių sąlygų vegetacijos sezono laikotarpiu, kai kurių rodiklių dydžius keitė esmingai, o kai kuriems įtakos neturėjo. Patręšus grikius mineralinėmis trąšomis N₄₀P₆₀K₆₀, abiem tyrimų metais grikiai suformavo žymiai daugiau (32–45 proc.) žaliosios masės, palyginti su netręštais grikiais.

Bet dėl tręšimo mineralinėmis trąšomis pasikeitė augalų struktūra. Nepriklausomai nuo tyrimų metų hidroterminių sąlygų, patręšus mineralinėmis trąšomis, santykinis lapų kiekis biomasėje padidėjo 10 proc., tačiau santykinis žiedynų kiekis sumažėjo net 20 procentų. Tai reiškia, kad tręšimas skatina grikių vegetatyvinį augimą, bet ne generatyvinių organų formavimąsi.

Nors tręšimas mineralinėmis trąšomis gerokai padidina biomasės kiekį, tačiau ne visada didina grūdų derlių. Tik esant palankioms hidroterminėms sąlygoms, kai bręsta grūdai, tręšimas mineralinėmis trąšomis buvo efektyvus, t. y. gautas 10 proc. didesnis grikių grūdų derlius.

***

Grikių pasėliai mūsų šalyje užima vos 1,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Vis dažniau jie auginami ekologiniuose ūkiuose. Keičiasi žmonių požiūris į savo sveikatą, todėl didėja ekologiškų produktų vartojimas. Tikėtina, kad sveiko maisto ir ekologinių produktų paklausos augimas ateityje paspartins grikių plotų didėjimą. Straipsnyje pateikta nauja informacija leidžia geriau suvokti grikių produktyvumo kitimo priežastis ir skatina ieškoti naujų produktyvumo didinimo galimybių.

***

PRAKTINIAI PASTEBĖJIMAI

Kęstutis BRUŽIKAS, Kauno rajono ūkininkas

Dėl didelio jautrumo šalnoms, grikiai sėjami vėlai, gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Grikių auginimo neįsivaizduoju be bičių – paprastai 1 ha grikių pasėlių reikia skirti 2 bičių šeimas. Turiu gerų bičiulių bitininkų, kurie kas vasarą atveža avilius į laukus. Tačiau reikia žinoti, kad grikių žiedų apdulkinimas labai priklauso nuo oro. Jei oras vėsus, žiedai neskiria nektaro ir bitės jų nelanko. Sėkmingam medunešiui turi būti 19 ir daugiau laipsnių šilumos. Tačiau jei labai karšta, grikių žiedai stresuoja ir vėl neskiria nektaro. Be to, pastebėjau, kad grikiai nektarą skiria pirmoje dienos pusėje, iki vidudienio, o paskui bičių jie netraukia. Taigi reikia bitėms rasti kitų maitinimosi plotų šalia grikių lauko – medingųjų augalų pasėlių, žydinčių liepų, natūralių pievų. Grikiai žydi labai ilgai, visą vasarą, tačiau dažnai rugpjūtį orai atvėsta ir bitės į grikių laukus nebeskrenda. Ir nors laukas nuo žiedų gausos atrodo baltas kaip varškė, sėklų neužmezga.

Grikiai sėjomainoje naudingi tuo, kad jiems galima skirti prastesnes žemes, jie puikiai dera durpinguose dirvožemiuose, šiek tiek prasčiau smėlinguose. Trąšų grikiams reikia minimaliai, pakanka 100 kg/ha NPK. Grikių pasėlių nepurškiu nei fungicidais, nei herbicidais – tiesiog to nereikia. Kūlimas paprastai prasideda spalio pradžioje, kai gavę šalnų grikių augalai labai greitai, per kelias dienas, sudžiūsta. Grūdus lengva išdžiovinti, paprastai pakanka aktyviosios ventiliacijos.

Pernai, 2015-aisiais, po trejus metus trukusios kainų duobės, grikių kaina smarkiai šoktelėjo į viršų. Kelinti metai grikius parduodu Prienų r. veikiančiai įmonei „Ekofrisa“. Pernykščio derliaus grūdus pavyko realizuoti po 430 eurų/t, tad rentabilumas buvo garantuotas, nors derliaus prikulta vidutiniškai tik 1 t/ha. Galima sakyti, kad grikiai rentabilumu pralenkė kvietrugius ir kviečius, nes šių kainos gerokai smuktelėjo žemyn.