Juodųjų serbentų plotai mūsų šalyje vėl plečiasi. Su kokiais iššūkiais, saugodami juoduosius serbentus nuo ligų ir kenkėjų, susiduria jų augintojai, kokios opios problemos lieka neišspręstos?

Nemaža dalis verslinių serbentynų šeimininkų pasinaudojo galimybe sertifikuoti uogynus kaip išskirtinės kokybės produktų gamybos plotus. Tačiau reikia pabrėžti, kad išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai (IKP) dabar tampa pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą pagamintais produktais (NKP).

Pastaraisiais metais buvo aktyviai skatinamas tikslingas ir tausus augalų apsaugos produktų naudojimas sodininkystės ir uogininkystės ūkiuose. Integruota žalingiausių ligų ir kenkėjų kontrole siekiama suderinti ekonominę naudą su saugumu gamtai, žmonėms, agroekosistemų tvarumu ir biologinės įvairovės išsaugojimu.

Šiuo aspektu nepraranda aktualumo ir populiarumo „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, kurios dalyviai įgyvendina nemažą aplinkos apsaugos reikalavimų paketą. Svarbiausi ribojimai yra susiję su augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimu: augalų apsaugos produktus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetacijos laikotarpį; nenaudoti toksiškų ir labai toksiškų, paženklintų „T“ bei „T+“, augalų apsaugos produktų; antroje augalų vegetacijos pusėje piktžoles naikinti tik mechaniškai, be to, sudaryti ir vykdyti tręšimo planą.

Seniai žinoma tiesa, kad bet koks nukrypimas nuo pagrindinių agrotechnikos reikalavimų sudaro prielaidas augalams užsikrėsti įvairiais žaladariais, o aktyvių apsaugos priemonių efektyvumą lemia ligos intensyvumas, normos ir purškimo kokybė. Tankiai pasodinti serbentai daugiau serga šviesmarge, deguliais, miltlige. Pastarosios daromi nuostoliai labai priklauso nuo serbentų veislės ir siekia iki 60 proc., o uogakrūmių metūgliai gali sutrumpėti 1,2–1,5 karto.

Kenkėjai kelia daugiau problemų negu ligos

Juodųjų serbentų apsaugai nuo pagrindinių ligų yra pakankamai registruotų produktų, todėl augintojams neturėtų kilti problemų. Gal tik reikėtų pabrėžti serbentų apsaugą po uogų nuskynimo kombainu, kai būna daug mechaniškai sužalotų vietų, palankių žievės ligoms plisti ir kurios yra puiki daugelio mikromicetų užkrato terpė.

Per sužalotas vietas labai plinta serbentų raudonspuogė (Nectria cinnabarina), itin palankiomis sąlygomis ūglių džiūvimą sukelia kekerinio puvinio sukėlėjas (Botrytis cinerea). Mechaniniai stiebų pažeidimai skatina įsiskverbti į ūglius kenkėjus: serbentinius stiklasparnius arba serbentinius ūglinius gumbauodžius.

Kitokia yra serbentų apsaugos nuo kenkėjų situacija, nes registruotas vienintelis insekticidas Karate Zeon (v. m. lambda- cihalotrinas), tinkantis nuo voratinklinių erkių. Be to, šį insekticidą leidžiama naudoti vieną kartą per vegetaciją. Beje, Karate Zeon dėl savo toksiškumo naudingiems vabzdžiams nėra idealus integruotai apsaugai. Taigi, saugoti juoduosius serbentus nuo kenkėjų yra sunku.

Valstybinės augalininkystės prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-202, 2016 m. balandžio 7 d. yra atnaujinta insekticido Mospilan 20 SP registracija iki 2018 m. balandžio 30 d. ir kartu praplėstas jo naudojimo spektras. Insekticidą leidžiama naudoti serbentuose ir agrastuose nuo amarų, lapsukių ir kitų lapus graužiančių kenkėjų lervų. Galima purkšti nuo pirmųjų lapelių iki žydėjimo pradžios ir ne daugiau kaip du kartus per vegetaciją. Tai džiugi naujiena serbentų augintojams, ji palengvina serbentų apsaugą nuo kenkėjų, bet vis tiek išlieka atviras klausimas dėl uogakrūmių apsaugos nuo voratinklinių erkių ir serbentinių erkučių bei pesticidų atsparumo prevencijos klausimas, nes naudodami labai siaurą augalų apsaugos produktų spektrą, sudarome prielaidas išsivystyti žaladarių atsparumui.

Kenkia kelių rūšių gumbauodžiai

Aktualiausi juodųjų serbentų kenkėjai yra amarai, įvairios erkės, stiklasparniai, lapsukiai. Apie juos jau ne kartą rašyta, o štai gumbauodžius vertėtų pristatyti plačiau. Serbentus pažeidžia kelių rūšių gumbauodžiai, kurie pastaraisiais metais plinta vis daugiau, o registruotų insekticidų nėra. Ko gero, ne šią biologinę įvairovę turėtų skatinti išsaugoti tausaus pesticidų naudojimo politika. Be to, miltligė smarkiau plinta ten, kur serbentai yra apnikti erkučių ir lapinių gumbauodžių.

Serbentiniai gumbauodžiai (Dasineura ribis) pažeidžia serbentų žiedpumpurius. Suaugėliai skraido žiedpumpurių formavimo tarpsniu, į juos deda kiaušinius, išsiritusios lervos išgraužia žiedpumpurių vidų, jie deformuojasi, primena kriaušės formas, pabąla, parausta ir neprasiskleidę nukrinta. Lervų būna gausu, iki 20 kiekviename pažeistame žiedpumpuryje. Lervos, išlindusios iš žiedpumpurių, įlenda į dirvą, kur baltuose kokonuose žiemoja, o pavasarį virsta lėliukėmis. Insekticidai purškiami suaugėlių skraidymo metu, kol dar nesudėjo kiaušinių į žiedpumpurius, tai – nuo žiedpumpurių formavimo iki žydėjimo tarpsnio.

Serbentiniai lapiniai gumbauodžiai (Dasineura tetensi) paplitę visuose didesniuose, jaunuose, gerai tręšiamuose serbentynuose. Kenkėjai žiemoja kokonuose dirvoje po krūmais, suaugėliai pradeda skraidyti žydint serbentams. Suaugę uodeliai – apie 1,5 mm, gelsvai rudi. Patelės kiaušinėlius deda į neišsiskleidusius viršūninių ūglių lapus. Išsiritusios lervos gyvena susisukusiuose lapuose. Sužaloti lapai nustoja augti, susisuka, deformuojasi, kartais nudžiūsta. Per metus išsivysto kelios kenkėjų generacijos. Pirmieji uodeliai pasirodo balandį, o paskutinė generacija skraido rugpjūtį. Tai vienas žalingiausių didelių, derančių serbentynų kenkėjų.

Serbentiniai ūgliniai gumbauodžiai (Resseliella ribis) pažeidžia vienamečius ir dvimečius serbentų ūglius prie žemės paviršiaus. Daugiau žalos padaro dauginimo plotuose, tačiau gali apnikti ir derančius serbentynus. Ypač daug žalos kenkėjai padaro mechaniškai pažeistiems serbentų ūgliams. Per metus gali išsivystyti kelios šių kenkėjų kartos. Anksti žydintys uogakrūmiai nuo gumbauodžių purškiami insekticidais tuoj po žydėjimo, o vėlai žydinčių – prieš pat žydėjimą. Labai išplitus šiems kenkėjams, purškimas kartojamas po 7–10 dienų.