Česnakai – viena iš dvidešimties dažniausiai auginamų daržo augalų rūšių pasaulyje ir vieni iš jautriausių agrotechnologiniams reikalavimams daržo augalų. Ką svarbu žinoti auginantiesiems česnakus?

Jungtinių Tautų žemės ūkio ir maisto organizacijos (angl. FAO) statistikos duomenimis, česnakų vartojimo ir perdirbimo pramonės poreikiai, pasėlių plotai didėja. 2009–2014 m. duomenys rodo, kad šių daržo augalų auginimo plotai siekė apie 900 tūkstančių ha. Didžiausi yra Kinijos, JAV, Egipto, Korėjos, Rusijos, Indijos auginimo plotai. Oficialios statistikos apie mūsų šalies auginimo plotus nėra, tačiau skaičiuojama, kad bendras česnakų plotas Lietuvoje siekia apie 500 ha.

Valgomieji česnakai – viena iš jautriausių augalų rūšių agrotechnologiniams reikalavimams. Tinkamų veislių parinkimas, dirva, mitybos sąlygos, sodinimas ir pasėlių priežiūra, derliaus nuėmimas ir ropelių sandėliavimas yra veiksniai, turintys daugiausiai įtakos česnakų produktyvumui ir kokybei. Norint išauginti gerą derlių ir gauti aukštą prekinio derliaus išeigą, visus darbus svarbu atlikti kokybiškai ir laiku.

Agrotechnologiniai reikalavimai ir pasėlių priežiūros darbai

Renkant dirvą česnakams, reikėtų prisiminti, kad smėlingi dirvožemiai paprastai būna mažiau rišlūs, juose trūksta maisto medžiagų. Molinguose dirvožemiuose geresnis mitybos lygis. Česnakų šaknų sistema yra kuokštinė, šaknų siurbiamoji galia nedidelė. Kad tokios šaknys galėtų aprūpinti augalą maisto medžiagomis, dirvoje turi būti daug lengvai pasisavinamų maisto medžiagų ir drėgmės. Tinkamiausios yra vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, turinčios organinės medžiagos, dirvos. Optimalus dirvos pH apie 6–7.

Česnakų negalima atsėliuoti arba auginti po kitų česnakinių šeimos augalų.  Į tą patį lauką galima sodinti po 4–5 metų. Lauko sėjomainose geriausi česnakų priešsėliai yra juodasis pūdymas, anksti nuimamų augalų pasėlis, pupiniai augalai, gerai įdirbtos dobilienos ir organinėmis trąšomis tręšti žiemkenčiai.

Iš mitybinių komponentų česnakams, kaip ir daugeliui augalų rūšių, labiausiai reikia azoto, fosforo ir kalio. Fosforas būtinas šaknų sistemai vystytis ir derliui formuoti. Jo trūkumas gali pasireikšti esant aukštam ar žemam dirvos rūgštumui. Kalis – vienas svarbiausių ląstelių sienelių struktūros komponentų: aktyvuoja fermentines reakcijas, didina atsparumą nepalankioms žiemojimo sąlygoms ir ligų sukėlėjams. Gerina derliaus kokybę ir produkcijos laikymosi savybes. Mineralinės fosforo (superfosfato 400–500 kg/ha), kalio (kalio sulfato 200–300 kg/ha) ar kompleksinės trąšos išberiamos ruošiant dirvą sodinimui. Tuomet jos geriau ir vienodžiau įsiterpia ir susimaišo su dirva.

Daugiausiai įtakos česnakų produktyvumui turi azotas. Jis būtinas per visą vegetaciją. Vegetacijos pradžioje azoto reikia optimaliam šaknų ir lapų vystymuisi ir augimui. O maksimalūs jo kiekiai reikalingi pradedant formuotis ir augti ropelei. Azoto trąšomis (150–200 kg/ha amonio salietros) tręšiami sudygę augalai, kai pradeda intensyviau augti lapai.

Praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmojo tręšimo (keturių lapelių augimo tarpsniu), tręšiama papildomai (50–100 kg/ha amonio salietros). Septynių lapų augimo tarpsniu labai gerai česnakus patręšti skystomis kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis. Tręšimas per lapus ypač veiksmingas, kai, esant dirvoje pakankamai drėgmės, pradeda gelsti lapai – žinoma, jeigu tai ne ligų simptomai. Tręšimą per lapus reikėtų kartoti 3–4 kartus kas dešimt dienų. Visi tręšimo darbai baigiami birželio trečiąjį dešimtadienį.

Nepatartina česnakų tręšti mėšlu. Bet jei jau nusprendžiama juo tręšti, galima naudoti tik perpuvusį mėšlą ar kompostą, kurio norma 40–60 t/ha, įterpiant rudenį.

Per vegetaciją būtina sekliai purenti tarpueilius, o kai trūksta drėgmės – laistyti. Be abejo, reikia nuolat naikinti piktžoles. Česnakams tinka svogūnų pasėlių priežiūrai rekomenduojami herbicidai ir augalų apsaugos priemonės.

Norint pagerinti žiemojančių česnakų apsaugą nuo didelių šalčių ir ypač staigių temperatūros svyravimų, pasėlius naudinga mulčiuoti. Kaip mulčias naudojamos durpės, šiaudai, pjuvenos. Durpėmis mulčiuojama 2–3 cm sluoksniu (norma apie 50 m³/ha). Viena labiausiai paplitusių šiuolaikinių mulčiavimo priemonių yra žolė, tinkama įvairių tipų dirvoms.

Svarbus agrotechnologinis reikalavimas – pašalinti žiedynstiebius. LAMMC SDI atliktų bandymų variante, kai buvo pašalinti žiedynstiebiai, nustatytas vidutiniškai 25 proc. didesnis rudenį sodintų česnakų derlingumas negu variante, kai žiedynai buvo palikti.

Žiedynstiebiai laužomi arba pjaunami birželio pirmą–antrą dešimtadienį arba praėjus vidutiniškai 10 dienų nuo jų išleidimo pradžios.

Didžiausią įtaką ropelių laikymuisi ir prekinei išvaizdai turi česnakų nuėmimo laikas. Per anksti nukasus ropeles, patiriami derliaus nuostoliai, sunkiai atsiskiria skiltelės ir skiltelių dugnelis, sunku džiovinti. Nukasus per vėlai, sutrūkinėja išoriniai lukštai, skiltelės išbyra, atsiranda mikropažeidimų, pradeda plisti ligos, prastėja laikymasis saugyklose. Optimalus česnakų nuėmimo laikas: sodinamiems pavasarį – kai pradeda džiūti apatiniai lapai ir išgula 75 proc. lapijos, o sodinamiems rudenį – kai pradeda trūkinėti žiedynų apvalkalai ir ropelėje išryškėja skiltelių kontūrai.

Nuėmus derlių, jei meteorologinės sąlygos tinkamos, česnakai 6–9 dienas brandinami lauke. Po to pašalinamos jų šaknys, nupjaunami lapai. Ropelės baigiamos džiovinti aktyviai vėdinamose saugyklose. Rekomenduojamos džiovinimo sąlygos saugyklose:

• pučiamo oro temperatūra – 25– 30 ^oC, drėgnis – 25–35 proc.;
• tiekiamo oro kiekis – 150–250 m³ /t.

Išdžiūvusius česnakus reikia atvėsinti naktimis pučiant lauko orą. Nuimant ir tvarkant derlių, negalima pažeisti lukštų ir dugnelio, nes mechaniškai pažeistas ropeles greičiau puola ligų sukėlėjai.

Laikymas yra labai svarbus veiksnys. Dėl netinkamų laikymo sąlygų prarandama daug maistui ir sėklai skirtų česnakų. Sandėliuojamų ropelių kokybę lemia veislių pasirinkimas, laikymo trukmė, oro ir temperatūros režimas saugyklose. Rudenį sodinti česnakai laikosi prasčiau negu sodinti pavasarį. Laikyti paliekamos sveikos – gerai išdžiovintos, nepažeistos ligų ir kenkėjų ropelės. Skirtingų veislių ir populiacijų česnakai turi būti laikomi atskirai. Sandėliuojamos trumpai – 1–2 mėnesius – ropelės puikiai išsilaiko 20–22 ^oC ir šiek tiek žemesnėje ar aukštesnėje temperatūroje. Ilgėjant laikymo trukmei, temperatūrą ir oro drėgnį reikia mažinti.

Laikant žemoje 0 ^oC temperatūroje, sulėtėja daržovių kvėpavimas ir gaunami minimalūs masės nuostoliai. Pavasarį sodinamų česnakų dauginamoji medžiaga laikoma 14–18 oC temperatūroje.

Dauginamosios medžiagos ruošimas ir sodinimas

Česnakai dažniausiai dauginami vegetatyviai. Dauginamoji medžiaga skirstoma prieš pat sodinimą. Pagrindiniai reikalavimai dauginamajai medžiagai – skiltelės turi būti sveikos – nepažeistos ligų ir kenkėjų. Sodinamos stambios ir vidutinio dydžio skiltelės. Skiltelių dydis turi tiesioginės įtakos būsimos ropelės dydžiui – iš stambesnių skiltelių išaugs stambesnės ropelės.

Skirstant skilteles, svarbu nepažeisti dengiamojo skiltelės lukšto ir nepalikti ropelės dugnelio, kuris sunkina šaknijimąsi. Ligų profilaktikai dauginamoji medžiaga beicuojama. Kartu galima naudoti augimo stimuliatorius, skatinančius šaknijimąsi. Rankomis sodinti skirtos skiltelės 1 parą mirkomos 0,05 proc. koncentracijos kalio permanganato tirpale.

Gera šaknų sistema – viena pagrindinių sąlygų, kad dauginamoji česnakų medžiaga optimaliai peržiemotų ir ropelės vystytųsi ir augtų. Gerai išsivysčiusios šaknys būna 10–20 cm ilgio. Optimali oro temperatūra šaknijimuisi – 3–5 ^oC šilumos. Česnakai šaknijasi 40–50 dienų. Pagal meteorologų daugiamečius oro temperatūros stebėjimus, vidutiniškai Lietuvoje užšąla gruodžio pirmąjį dešimtadienį, todėl optimalus skiltelių sodinimo laikas yra 5–6 savaitės iki stiprių šalnų, spalio pirmasis–antrasis dešimtadieniai. Pavasarį česnakai sodinami kuo anksčiau, kai tik galima įeiti į dirvą.

Dauginamosios medžiagos norma, įterpimo gylis ir sodinimo schema priklauso nuo skiltelių dydžio, pasėlių apimties ir turimos technikos. Sodinamų iš rudens česnakų norma yra 1 000–1 500 kg/ha, įterpiama 6–8 cm gylyje nuo skiltelės dugnelio, sodinamų pavasarį – 600– 1 000 kg/ha, gylis – 4–5 cm. Didesnės skiltelės sodinamos giliau ir jų norma yra didesnė. Nedidelius kiekius geriausia sodinti lysvėse, 4–10 cm atstumu eilutėje tarp augalų ir 20–35 cm tarp eilučių. Auginant mechanizuotai, atstumas tarp eilučių būna 45–70 cm, nelygu turimos technikos galimybės.

Veislių įvairovė ir pasirinkimas

Pagal agrobiologines savybes ir fiziologinius ypatumus valgomieji česnakai gali formuoti, ne visai formuoti ir visai neformuoti žiedynstiebių. Tikėtina, kad neformuojantys žiedynstiebių česnakai kilo iš formuojančiųjų žiedynstiebius per ilgalaikę kryptingą atrankos procesą, modifikuojant ropelių laikymo sąlygas ir skiltelių sodinimo laiką. Didelė tikimybė, kad, keičiantis auginimo vietos regionams ir klimato sąlygoms, agrobiologiniai ir fiziologiniai ypatumai taip pat gali pakisti. Rudenį sodinamų česnakų savybė formuoti žiedynstiebius gali būti sutrikdyta, o pavasarį sodinamų česnakų – atvirkščiai, žiedynstiebių formavimas inicijuotas.

Jungtinių Tautų žemės ūkio ir maisto organizacijos duomenimis, pasaulyje registruota daugiau kaip 300 valgomųjų česnakų veislių. Bendrajame ES daržovių veislių kataloge 2014–2015m. įrašyta 116 veislių iš 14 šalių. Kad būtų lengviau pasirinkti, daugelis veislių pagal morfobiologinius ropelių požymius yra grupuojamos į veislių morfotipus. Išskiriami du pagrindiniai morfotipai ir penki jų potipiai (schema). Yra išskiriama ir daugiau veislių morfotipų – tai ne tokie gausūs morfotipai, kuriems veislės priskiriamos pagal išorinio lukšto spalvą, ropelių dydį ir net auginimo regionus.

Veislės pasirinkimas yra labai svarbus veiksnys optimaliam derliui užauginti. Todėl, renkantis veislę, reikia numatyti gautos produkcijos naudojimo paskirtį ir realizacijos galimybes, įvertinti agrotechninių auginimo priemonių resursus.

Česnakai – vieni iš jautriausių klimato sąlygoms augalų rūšių. Dėl nepalankių žiemojimo sąlygų – sniego dangos nebuvimo, didelių temperatūros svyravimų – augalai sunkiai atželia arba gali visai sunykti. Nemažai nuostolių augintojams padarė 2014 m. žiema, kai sniego dangos nebuvo, o sausį temperatūra nukrito iki 30 ºC šalčio ir žemiau. Todėl reikėtų auginti vietines arba Lietuvoje gerai augti prisitaikiusias veisles.

Lietuvoje česnakų selekcija vykdoma LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Anksčiau Lietuvoje populiaresni buvo česnakai su baltu išoriniu ropelių lukštu, pastaruoju metu populiarėja su tamsesniais lukštais česnakai.

Viena iš pavasarį sodinamų česnakų selekcijos krypčių – suvienodinti ropelės skiltelių dydį. Vienodesnės skiltelės leistų padidinti dauginimosi koeficientą, mažinant ropelės smulkiųjų skiltelių skaičių. Kita kryptis – produktyvių ir besiskiriančių savo morfobiologiniais požymiais veislių kūrimas. Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES daržo augalų veislių kataloge įrašytos trys lietuviškos selekcijos veislės, iš kurių naujausia – šiemet įrašyta veislė Dangiai.

Veislės Vasariai skiltelės yra tinkamos sodinti pavasarį. Tai vidutinio ankstyvumo veislė. Ropelėje yra 10–20 skirtingo dydžio skiltelių, išsidėsčiusių dviem ratais. Išorinis lukštas baltas. Tinkamai laikant, ropelės laikosi iki kito derliaus. Česnakai Vasariai atsparūs ligoms, tinka auginti ekologiniuose ūkiuose.

Žiemiai – vidutinio ankstyvumo, derlinga veislė, skiltelės tinka sodinti rudenį. Ropelės sudarytos iš 5–9 skiltelių. Vidutinis ropelės svoris 4–6 g. Skiltelių dengiamasis lukštas šviesiai kreminis, kartais su išryškėjusiais violetiniais dryželiais, minkštimas baltas. Ropelių išorinis dengiamasis lukštas baltas. Vidutiniškai susidaro 6–7 dengiamieji lukštai. Žiedyne, šalia neišsivysčiusių žiedų, užauga daug miežio grūdo dydžio orinių svogūnėlių.

Veislė Dangiai – naujausia LAMMC SDI sukurta česnakų veislė, kurios skilteles tinka sodinti rudenį. Veislė sukurta masinės ir individinės atrankos metodu iš vietinės kloninės populiacijos Nr. 24. Apibendrinus 2012–2015 m. atliktų tyrimų rezultatus, matyti, kad bendras vidutinis ropelių derlingumas siekė 16,48 t/ha. Veislės Dangiai česnakai išaugina iki 1,4 m aukščio lapiją ir žiedynstiebį su žiedynu. Žiedyne formuojasi kukurūzo grūdo dydžio oriniai svogūnėliai ir nedidelė dalis generatyvinių žiedų. Žiedyne būna iki 50 vnt. ir daugiau orinių svogūnėlių. Ropelės plokščiai ovalios, išorinis lukštas šviesiai violetinis su išryškėjusiais išilginiais tamsiai violetiniais dryželiais. Ropelė sudaryta iš 5–7 vienodo dydžio skiltelių, kurios taisyklingai išsidėsčiusios ratu aplink žiedynstiebį. Vidutinis skiltelės svoris 5–7 g. Dengiamasis skiltelių lukštas violetinis. Dangiai – vidutinio ankstyvumo, šiek tiek ankstyvesni negu Žiemiai.

Norint auginti įvežtinių iš kitų šalių veislių česnakus, būtų galima rinktis lenkiškas Jarus, Jankiel veisles, kurių skiltelės tinka sodinti pavasarį. Abi veislės šiek tiek ankstyvesnės už Vasarius. Morfobiologiniai požymiai panašūs, šiek tiek skiriasi skiltelių dydis. Iš sodinamų rudenį veislių, Lietuvos klimato sąlygomis gerai auga čekiškų veislių Unicat ir Ducat, lenkiškos Harnaš, ukrainietiškos Liubaša česnakai.

***

Baltijos šalyse ir Lenkijoje įprasta česnakus skirstyti į vasarinius ir žieminius. Tačiau Europoje taip nedaroma. Botanikos terminų žodyne pateiktas tik bendras pavadinimas – valgomasis česnakas. Lotyniškas šio augalo pavadinimas taip pat yra tik vienas – Allium sativum. Dabar naujos veislės dažnai pristatomos prirašant veislės tipą. Todėl tiksliau būtų česnakus skirstyti ne į vasarinius ar žieminius, o – į tinkamus sodinti rudenį arba pavasarį.