Aleksandro Stulginskio universitete 2012-2014 m. buvo vykdyti biodinaminių preparatų poveikio moliūgų augimui tyrimai. Jų rezultatai parodė, kad pagerėjo dirvos kokybė ir maistinė moliūgų vertė.

Lietuvoje biodinaminis ūkis - tai dar naujas maisto žaliavų gamybos būdas. Biodinamininkai palaiko ir didina dirvos derlingumą, biologinį aktyvumą, naudodami biodinaminius preparatus. Šių preparatų poveikis dirvos agrocheminėms savybėms ir augalų kokybei mūsų šalyje nebuvo tirtas iki šiol. ASU atlikti eksperimentai - pirmieji tokie šalyje. Naudojant biodinaminius preparatus buvo tirti Justynka, Karowita ir Amazonka veislių moliūgai. Preparatai 500 (fermentuotas mėšlas) ir 501 (smulkinti kalnų kvarco milteliai) įsigyti iš Demeter sertifikuoto ūkio Vokietijoje.

Dirva 1 proc. preparato 500 koncentracijos tirpalu purkšta du kartus - prieš dvi savaites iki moliūgų daigų sodinimo ir po derliaus nuėmimo. Moliūgų daigai pasodinti gegužės trečiąjį dešimtadienį. Moliūgų lapai purkšti 0,5 proc. koncentracijos preparato 501 tirpalu du kartus: žydėjimo pradžioje (BBCH 605 - penki žiedai ant pagrindinio stiebo) ir vaisių formavimosi pradžioje (BBCH 702 - du vaisiai ant pagrindinio stiebo).

Pirmą kartą preparatas 501 buvo purkštas anksti ryte, kai spindulių energijos panaudojimo fotocheminėse reakcijose efektyvumas yra didesnis, antrą kartą - vakare, kad būtų pagerintos brendimo savybės.

Purškimas preparatu 500 turėjo teigiamos įtakos dirvos agrocheminei sudėčiai. Nustatyta, kad purkštoje dirvoje po septynių dienų augalams prieinamo fosforo ir kalio kiekiai buvo esmingai didesni už jų kiekius nepurkštoje dirvoje. Fosforas ir kalis ypač reikalingi augalams intensyviai augant. Kai trūksta fosforo, prastai vystosi jaunos šaknys ir antžeminė augalo dalis. Kalio trūkumas mažina augalo atsparumą sausrai ir šalčiams. Per visą moliūgų vegetacijos laikotarpį biodinaminiu preparatu 500 purkštoje dirvoje minėtų maisto medžiagų kiekiai išliko didesni, palyginti su jų kiekiais nepurkštoje dirvoje. Preparatas 500 didino ir dirvos fermentų aktyvumą.

Vegetacijos pabaigoje ureazės ir sacharazės aktyvumas preparatu 500 purkštoje dirvoje buvo didesnis negu nepurkštoje. Galima daryti prielaidą, kad preparatas 500 stimuliuoja bakterijų ir kitų mikroorganizmų veiklą dirvoje, skatindamas maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvos.

Sausosios medžiagos turi įtakos perdirbamų moliūgų produktų išeigai ir jų kokybei. Jų kiekis moliūgų vaisiuose priklauso nuo rūšies ir veislės savybių, meteorologinių sąlygų, tręšimo ir kitų veiksnių. Preparatų 500 ir 501 purškimas turėjo teigiamos įtakos sausosioms medžiagoms kauptis tirtų moliūgų vaisių žievėje ir minkštime. Naudojant preparatus, padidėjo baltymų kiekis minkštime. Didžiausią teigiamą poveikį formuotis makroelementams (kaliui, fosforui, kalciui, magniui) turėjo moliūgų purškimas preparatu 501. Mokslininkų teigimu, silicis yra vienas iš pagrindinių makroelementų kiekį augale skatinančių kauptis elementų. Jo yra augalų ląstelių sienelės sudėtyje. Didesnį vandenyje tirpių angliavandenių kiekį (gliukozės, fruktozės ir kt.) vaisių minkštime lėmė abiejų preparatų naudojimas.

Purškiant preparatu 501, moliūgų vaisiai daugiau kaupė vitamino C. Naudojant preparatą 501 arba abu preparatus, moliūgų vaisiuose nustatyta daugiau antioksidantų: karotenoidų, antocianų, katechinų, fenolių. Valgant vaisių ir daržovių, kuriuose gausu natūralių antioksidantų, mažėja rizika atsirasti piktybiniams navikams bei susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Moliūgų juslines savybes lemia genetinės veislės savybės, auginimo, sandėliavimo, meteorologinės sąlygos. Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų, kurie įrodo, kad taikoma žemdirbystės sistema turi reikšmingos įtakos žaliavos ir produkcijos kokybei. Nustatyta, kad biodinaminiai preparatai turėjo įtakos vynuogių kvapui ir skoniui. Duona, iškepta iš biodinaminių kviečių, pasižymėjo geresnėmis juslinėmis savybėmis. Preparato 501 purškimas turėjo teigiamos įtakos moliūgų juslinėms savybėms: išvaizdai, skoniui, kvapui, sultingumui.

Biodinamiškai užauginta produkcija labai naudinga sveikatai, šiuo klausimu pasaulyje jau atlikta daug tyrimų, todėl svarbu Lietuvoje atlikti taikomuosius tyrimus nustatant biodinaminių preparatų poveikį įvairiems augalams. Pirmieji žingsniai šioje naujoje srityje jau žengti - Lietuvoje 2015 m. pagal Demeter standartus sertifikuoti pirmieji penki ūkiai, dar apie dešimt žemdirbių eina šiuo keliu ir tikisi pripažinimo šiemet.

***

Sertifikavimo įstaiga „Ekoagros" 2014 m. pradėjo vykdyti ekologinių ūkių patikrinimus pagal biodinaminės žemdirbystės „Demeter" standarto reikalavimus. Jei ekologinės gamybos ūkis nori būti patikrintas pagal šiuos reikalavimus, turi būti informuojama sertifikavimo įstaiga ir užpildomas prašymas patikrinti. Ūkininkas turi nuolat daryti įrašus apie biodinaminių preparatų naudojimą specialioje lentelėje, kuri turi būti pildoma anglų kalba. Žemdirbiai privalo būti tikri, kad bet kokie ūkyje planuojami naudoti produktai (pvz., trąšos, augalų apsaugos produktai, pašarų priedai ir kt.) yra įtraukti į „Demeter International" sąrašą.

Kaip laikomasi „Demeter" standarto reikalavimų, tikrinama kartu su kasmetine ekologinės gamybos patikra. Per patikrą pildomas „Demeter" protokolas, kuris kartu su ekologinės gamybos sertifikavimo dokumentų kopijomis išsiunčiamas Vokietijoje veikiančiam „Demeter International" biurui. Svarbu pabrėžti, kad „Ekoagros" atlieka tik tikrinimo darbus ir nekomentuoja „Demeter" standarto reikalavimų, sertifikavimo procedūrų, taip pat nėra atsakinga už „Demeter International" priimamus sprendimus.

***

K O M E N T A R A S

Rasa ČIRIENĖ, biodinaminius ūkius sertifikuojančių organizacijų asociacijos „Demeter" atstovė Lietuvoje

Pernai gruodžio 14 d. Edita Juknevičienė apsigynė pirmąją Lietuvoje biodinaminės agronomijos disertaciją „Biodinaminių preparatų poveikis dirvos savybėms, didžiųjų moliūgų vaisių derliui ir kokybei" (mokslinė vadovė profesorė Honorata Danilčenko). Penki autoritetingi profesoriai - viena iš Vokietijos, keturi iš Lietuvos - vienareikšmiai pripažino purškiamųjų biodinaminių praparatų ragų ir mėšlo 500 bei ragų ir kvarco 501 poveikį. Tai yra didžiulis proveržis Lietuvoje. Dabar niekas negali teigti, kad mes žemę laistome tik vandeniu. Svarbiausiai, kad tai iš tiesų veikia. Medicinos mokslų srities prof. Nijolė Savickienė pasakė, kad jei visi valgytų biodinaminius produktus, nereikėtų jokių maisto papildų ir neliktų alergijų. Tai didžiulis akstinas plėtoti biodinaminę žemdirbystę.

Biodinaminiai ūkininkai Vokietijoje susibūrė į 1927 m. įkurtą organizaciją „Demeter" (vokiškas graikų derlingumo ir žemdirbystės deivės Demetros vardas). Dabar ji sertifikuoja viso pasaulio biodinaminius ūkius. „Demeter" tapo visų biodinaminių ūkių produkcijos prekės ženklu. Organizacija vykdo nuolatinę ir griežtą priežiūrą, sertifikavimą, teikia informacinę pagalbą. Tarptautinis „Demeter" tinklas vienija daugiau kaip pusketvirto tūkstančio gamintojų iš 40 šalių.

Biodinaminis ūkininkavimas laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa. Dažniausiai į biodinaminį ūkį pereina žemdirbiai, kurie jau ūkininkauja ekologiškai. Taikomos griežtesnės tokio ūkininkavimo taisyklės. Pavyzdžiui, iš įprasto ekologinio į biodinaminį ūkį pereinama tik per trejus metus. Pirmaisiais metais visa ūkio augalininkystės produkcija naudojama tik savo ūkio gyvulių pašarams. Antraisiais metais jau galima produktus tiekti į rinką, tačiau jie dar neturi patvirtinto biodinaminio ūkininkavimo statuso, ir tik trečiaisiais metais jis suteikiamas, žinoma, jeigu visus trejus metus laikomasi biodinaminės žemdirbystės taisyklių.