Prognozuojama, kad artimiausioje ateityje globaliose produktų rinkose ryškės tendencija pereiti nuo produktų ir paslaugų, kur lemiamas vaidmuo tenka kainai, prie produktų ir paslaugų, kur svarbiausia yra kokybė, kilmės vieta ir autentiškumas. Miesto gyventojai vis daugiau norės naudotis autentiškais kaimo privalumais, plėsis tautinio paveldo produktų ir paslaugų rinka.

Įgyvendinant tautinio paveldo produktų sertifikavimą, atestuotų ir pripažintų amatų meistrų skaičius Lietuvoje nuo 2010 m. išaugo beveik 2 kartus, sertifikuotų tradicinių gaminių - beveik 3 kartus, sertifikuotų tradicinių veislių maistinių augalų ir jų produktų - daugiau kaip 5 kartus. Daugėjo ir sertifikuotų tradicinių veislių gyvūnų, tradicinių amatų mokymo programų.

Tam, kad amatininkystė įgautų verslui būdingų bruožų, savivaldybės ir kaimo bendruomenės skatinamos kurti tradicinių amatų centrus. Jų steigimo ir veiklos socialinė ekonominė nauda įvairiapusė. Tai papildomos pajamos amatininkams ir regionui; daugiau pritraukiama miesto lankytojų ir užsienio turistų srautų, pasiūlant jiems tradicinių amatų gaminius ar paslaugas; išsaugomos ir puoselėjamos tradicijos, gaminant etnografinei vietovei būdingus produktus ar teikiant paslaugas; skatinamas amatininkų tarpusavio bendravimas ir bendradarbiavimas; amatininkų verslumo, vadybos, rinkodaros žinių tobulinimas; kuriama vietovės pridėtinė vertė; sparčiau atnaujinamos kaimo vietovių viešosios infrastruktūros.

Tradicinių amatų centrų plėtra

Europos Sąjungos parama tradicinių amatų centrų kūrimui sudaro prielaidas jų veiklos daugiafunkciškumui ir formų įvairovei. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 m. programą, teikiant paramą tiesiogiai savivaldybėms (t. y. planavimo būdu), buvo paremtas 20 tradicinių amatų centrų įkūrimas. Didžioji jų dalis turi biudžetinės įstaigos statusą. Juose sukurta daugiau kaip 80 darbo vietų amatininkams ir administracijai. Šiuose centruose puoselėjami tradiciniai amatai, dažniausiai audimas, drožyba, margučių marginimas, karpymas, puodininkystė, vilnos, milo vėlimas.

Dauguma tradicinių amatų centrų bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, amatininkais ir jų asociacijomis. Nors kiti partneriai (savivaldybė, kaimo turizmu besiverčiantys subjektai, regioniniai parkai, muziejai, kiti tradicinių amatų centrai, mokslo įstaigos) tradicinių amatų centrams yra ne mažiau svarbūs, juos renkasi tik nedidelė dalis tradicinių amatų centrų.

Trims iš planiniu būdu įkurtų tradicinių amatų centrų paramą skyrė ir vietos veiklos grupės (Kaišiadorių, Švenčionių ir Vilniaus r.).

Kaimo bendruomenės ir kitos asociacijos galėjo kurti tradicinių amatų centrus, pasinaudodamos ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos parama, įgyvendinant sumanymus Leader metodu. Tokiu būdu buvo įkurti 28 tradicinių amatų centrai (trylikoje savivaldybių įkurta po 1, o dešimtyje - po 2 ir daugiau tradicinių amatų centrų), dažniausiai turintys asociacijos statusą. Juose sukurta daugiau kaip 50 darbo vietų, kuriomis gali pasinaudoti amatininkai, kurdami tradicinius gaminius, teikdami paslaugas. Šiuose centruose dažniausiai užsiimama duonos kepimu, drožyba, vilnos, milo vėlimu, audimu, mezgimu, puodininkyste. Dauguma jų, kitaip nei planiniu būdu įkurti centrai, bendradarbiauja su savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, amatininkais ir jų asociacijomis.

Tradicinių amatų centrų veiklos vertinimas

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 2015 m. atliko tradicinių amatų centrų apklausą, siekdamas nustatyti, kaip jie puoselėja tautinį paveldą. Rezultatai parodė, kad tradicinių amatų centrai daugiausia renkasi edukacinius užsiėmimus ir sudaro sąlygas gaminti tautinio paveldo produktus, plėtoti tradicinius amatus.

Ženkli planavimo būdu įkurtų tradicinių amatų centrų dalis sudarė sąlygas pristatyti ir realizuoti tautinio paveldo produktus, kaupia ir skelbia informaciją apie regiono sertifikuotus tautinio paveldo produktų kūrėjus bei tautinio paveldo produktus, organizuoja paskaitas ir konferencijas, rengia ekspedicijas ir parodas. Apie pusė jų kelia tradicinių amatininkų kvalifikaciją, juos moko ir konsultuoja bei organizuoja istoriografinius, etninės kultūros tyrimus, ekspedicijas. Pastarųjų funkcijų vykdymą renkasi tik nedidelė tradicinių amatų centrų, įkurtų finansuojant vietos veiklos grupių vietos plėtros strategijų lėšomis, dalis - atitinkamai 40 ir 25 proc. apklaustų tradicinių amatų centrų. Nors didelė minėto tipo tradicinių amatų centrų dalis sudarė sąlygas pristatyti ir realizuoti tautinio paveldo produktus, organizuoja paskaitas ir konferencijas, rengia ekspedicijas ir parodas, bet net daugiau kaip pusė jų nekaupia ir neskelbia informacijos apie regiono sertifikuotus tautinio paveldo produktų kūrėjus bei tautinio paveldo produktus.

Apklausa leido išsiaiškinti ir aktualiausias tradicinių amatų centrų problemas, trukdančias jiems aktyviau įsilieti į tautinio paveldo puoselėjimo veiklą. Tai lėšų trūkumas darbuotojams, materialinei bazei išlaikyti, žaliavoms įsigyti; žmogiškųjų išteklių ir jų verslumo įgūdžių trūkumas; menka amatininkų dirbinių paklausa; rinkodaros problemos; transporto trūkumas; mokestinių lengvatų tautinio paveldo produktų kūrėjams nebuvimas; nekryptingas ir tik ribotoje aplinkoje vykdomas tradicinių amatų centrų veiklos viešinimas. Tradicinių amatų centruose puoselėjamos veiklos kartais neatitinka turimo amatininkystės potencialo, neieškoma išskirtinumo, bandoma prisitaikyti tik prie rinkos poreikių, neskatinama pasiūla.

Naujasis 2014-2020 m. finansinis laikotarpis sudaro galimybes ir toliau investuoti į esamus tradicinių amatų centrus (rekonstruoti pastatus, stiprinti materialinę bazę ir žmogiškuosius išteklius), gerinti jų veiklą ir indėlį, tautos savasties išsaugojimą. Tradicinių amatų plėtrai skirta 3,7 mln. eurų. Labai svarbu kuo labiau „įsukti" tradicinių amatų centrų veiklą. Centrai turėtų susirūpinti: spartesne veiklų ir jų įvairovės plėtote; žmogiškųjų išteklių ir jų verslumo įgūdžių ugdymu; vadybos tobulinimu.

Tarp tradicinių amatų centrų nereikia taikyti konkuravimo strategijos; būtina aktyviau bendradarbiauti, keistis gerąja patirtimi tiek šalies, tiek regiono mastu; skatinti diegti socialines inovacijas, ypač sprendžiant rinkodaros problemas; aktyviau viešinti savo veiklą; dalyvauti projektinėse veiklose. Ir, žinoma, nepamiršti išskirtinumo paieškų, pasitelkiant pagrįstas rekomendacijas, istoriografinę bei etninės kultūros tyrimų medžiagą ir esamą vietos amatininkų potencialą, skatinant, atrenkant ir skleidžiant vietinių amatininkų sėkmingos veiklos pavyzdžius bei ugdant amato perėmėjus.

***

Tradicinių amatų centras - įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas viešasis (arba privatus) juridinis asmuo, tenkinantis tradicinių amatininkų interesus, besirūpinantis tradicinių produktų gamyba ir plėtra, teikiantis tradicinių amatų mokymo, konsultavimo ir kitas paslaugas.

***

Siekdama užtikrinti tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, išsaugoti sukauptą tradicinių amatų patirtį ir tautinio paveldo produktus, kaip neatsiejamą Lietuvos etninės kultūros dalį, bei pritaikyti juos aktualiems poreikiams, Žemės ūkio ministerija yra sudariusi sąlygas tradiciniams amatininkams kurti, pristatyti ir populiarinti tautinio paveldo produktus. Vykdoma tautinio paveldo produktų plėtros stebėsena, tęsiamas tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimas ir atestavimas, atliekami paramos teikimo taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos tradiciniams amatininkams sudaromos palankesnės galimybės pasinaudoti valstybės pagalba.