Pasaulyje plačiai taikomos tiksliosios žemdirbystės sistemos ūkininkams leidžia efektyviau paskirstyti išteklius, siekiant kuo didesnio ūkio pelningumo, ir kartu laikytis griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. Lietuvoje toks ūkininkavimas sunkokai skinasi kelią, nors ūkininkams pagalbą ir šios srities paslaugas siūlo ne tik verslo įmonės, bet ir mokslininkai.

Tikslioji žemdirbystė - viena iš svarbiausių ir Aleksandro Stulginskio universiteto Progresyvios augalininkystės inžinerijos laboratorijos mokslininkų, magistrantų ir doktorantų tyrimų sričių. Sąlygos šiai sričiai plėtoti sudarytos prieš kelerius metus, kai slėnio „Nemunas" lėšomis laboratorija aprūpinta modernia įranga ir mašinomis, kurių dauguma yra mobilios, skirtos dirbti laukuose. Pasak laboratorijos vadovo prof. dr. Dainiaus Steponavičiaus, įsigijus reikalingą įrangą, atsirado galimybė teikti paraiškas tiksliosios žemdirbystės srities tyrimams atlikti, dalyvauti įvairiuose projektuose, rengti tiriamuosius darbus, konsultuoti Lietuvos ūkininkus ir padėti jiems diegti tiksliosios žemdirbystės sistemas savo ūkiuose. Ypač daug tiksliosios žemdirbystės srityje pasistūmėta įsigijus amerikiečių gamybos mobilias dirvožemio analizės mašinas Veris 3150 MSP ir Veris P4000, taip pat augalų optinės analizės jutiklius Ag Leader OptRx. Įrenginiu Veris 3150 MSP, kol kas vieninteliu Lietuvoje, atliekami dirvožemio tyrimai ir ūkininkų laukuose.

„Dirvos savybių tyrimai - tiksliosios žemdirbystės pradžia ir pagrindas", - sako D. Steponavičius. Jam pritaria ir bendrovės „Prymo", siūlančios ūkininkams tiksliosios žemdirbystės sprendimus ir technologijas, taip pat ir programinę įrangą, direktorius Darius Liutkus. Su šia įmone laboratorija yra sudariusi sutartį, pagal kurią ji teikia ūkininkams dirvožemio tyrimo paslaugą.

„Labai džiaugiamės šiuo bendradarbiavimu, kuris sudarė sąlygas tiksliosios žemdirbystės proveržiui Lietuvoje. Laboratorijos darbuotojai negali skirti tiek laiko, kiek reikia tyrimams atlikti, o įmonės darbuotojai - šios srities specialistai, turintys daug žinių ir teikiantys ūkininkams itin kvalifikuotas paslaugas", - tikina laboratorijos vadovas. Jo nuomone, būtent tai, kad įmonė teikia ne pavienes paslaugas, o siūlo visą tiksliosios žemdirbystės sprendimų kompleksą, užtikrina ir ūkininkams didžiausią naudą. Darbuotojų profesionalumas greičiausia lemia ir tai, kad dirvožemio tyrimų, atliekamų mašina Veris 3150 MSP, užsakymai sudaro gana nemažą dalį. Paslauga prieš trejus metus pristatyta Kėdainių r. Jono Talmanto šeimos ūkyje. Tarp didžiausių užsakovų - Panevėžio r. bendrovės „Krekenava" (ištirta 1 800 ha) ir Kęstučio Ragažinsko (1 500 ha) ūkiai.

Sudaro žemėlapius ir nustato maisto medžiagų kiekį dirvoje

Dirvožemio tyrimo paslauga susideda iš dviejų etapų. Pirmiausia dirvožemio analizės mašina Veris 3150 MSP nustatomas dirvožemio elektrinis laidumas, organinių medžiagų kiekis bei dirvos rūgštingumas (pH) ir nubraižomi žemėlapiai. Tada pagal tuos žemėlapius parenkamos dirvožemio pavyzdžių paėmimo zonos, imami žemės mėginiai ir atliekami dirvožemio maisto medžiagų, dažniausiai azoto, fosforo ir kalio (NPK), analizės tyrimai. D. Steponavičiaus teigimu, mašina matuojant viso lauko elektrinį laidumą ir imant dirvožemio ėminius, atsižvelgiant į granuliometrinę sudėtį, gaunami gerokai tikslesni duomenys negu tai atliekant įprastu ir dažniausiai naudojamu tinkliniu metodu.

Matuojamas dviejų sluoksnių dirvos elektrinis laidumas: nuo dirvos paviršiaus iki 30 cm ir iki 90 cm gylio. Skirtingų tipų dirvos elektrinis laidumas skiriasi, nes smulkesnių dalelių dirva (molingas dirvožemis) elektrą praleidžia geriau negu stambesnių dalelių dirva (smėlis). Taip sukuriamas dviejų gylių lauko dirvožemio struktūros žemėlapis. Specialia programa duomenys apdorojami ir, naudojantis GPS koordinatėmis, atsižvelgiant į konkretaus lauko dirvožemio granuliometrinę sudėtį, nustatomos dirvos pavyzdžių ėmimo zonos. Ėminius ištyrus Agrocheminių tyrimų laboratorijoje, sudaromas lauko dirvožemio maisto medžiagų žemėlapis, kuris ypač naudingas siekiant tikslingai ir taisyklingai paskirstyti trąšas.

Naudingi ūkininkams ir ta pačia mašina gaunami organinių medžiagų kiekio ir dirvožemio rūgštingumo duomenys. Organinių medžiagų kiekis nustatomas noragėlyje įrengtu ir duomenis kas sekundę fiksuojančiu optiniu jutikliu. Pagal gautus duomenis sudaromi žemėlapiai. Pavyzdžiui, pagal dirvos pH reikšmių žemėlapį galima sukurti ypač tikslų kalkinimo planą ir norimą rezultatą gauti jau po pirmo kalkinimo.

Klaidinga tiksliosios žemdirbystės samprata

Tiesiogiai su ūkininkais bendraujantis įmonės „Prymo" direktorius D. Liutkus pastebi, kad dalis Lietuvos ūkininkų ne itin noriai ieško sprendimų, kaip optimizuoti ūkio procesus ir sutaupyti, ir dažnai prioritetą teikia ne sąnaudoms mažinti, o komfortui. „Tenka pripažinti, kad nemaža dalis ūkininkų tiksliąją žemdirbystę, visų pirma, sieja su automatinėmis vairavimo sistemomis, lemiančiomis darbo komfortą. Šių sistemų diegimas - viena populiariausių paslaugų. O juk didieji pinigai slypi tikrai ne čia. Norint sumažinti išlaidas, būtina pirmiausia atlikti dirvožemio tyrimus, pasirinkti kintamos normos sėją ir tiksliai tręšti", - pagrindinius tiksliosios žemdirbystės aspektus vardija D. Liutkus. Jo teigimu, JAV ūkininkų apklausos atskleidžia, kad būtent kintamos normos sėja duoda didžiausią grąžą iš tiksliosios žemdirbystės, o mūsų šalyje tai beveik nepraktikuojamas dalykas.

Be to, jis įžvelgia ir dar vieną problemą - net ir atlikus dirvožemio tyrimus, sudarius maisto medžiagų žemėlapius ir tiksliojo tręšimo planus, ne visada pavyksta tai tinkamai įgyvendinti, nes paprasčiausia ūkininkas neturi kompiuteriu valdomos ir kintama norma trąšas paskirstančios barstomosios. Tiesa, šiuolaikiniuose purkštuvuose esančią automatinę sekcijų atjungimo funkciją ūkininkai linkę išnaudoti.

Neišnaudojamos derlingumo žemėlapių galimybės

Taupyti trąšas, koreguoti tręšimo planus, atsižvelgiant į dirvoje esančių maisto medžiagų kiekį, būtų gerokai paprasčiau, jei ūkininkai, nuimdami javų derlių, sudarytų derlingumo žemėlapius. Nors ši funkcija yra visuose šiuolaikiniuose kombainuose, šiais duomenimis retas ūkininkas pasinaudoja. O juk būtent nuo derlingumo žemėlapių kūrimo ir šių duomenų analizavimo, mokslininko D. Steponavičiaus teigimu, JAV ir prasidėjo tikslioji žemdirbystė. Neturint derlingumo žemėlapio, ne tik sunku realiai įvertinti savo ūkio rezultatus, bet ir tiksliai paskirstyti ar perskaičiuoti reikiamų trąšų normas.

Derlingumo žemėlapių pasigenda ir verslininkas D. Liutkus, nes, anot jo, vien žinoti, kur žemė derlingesnė, o kur prastesnė, neužtenka, būtinas tikslumas. „Kai žinome, kiek išnešėme maisto medžiagų iš dirvožemio su grūdais, paprasčiau apskaičiuoti, kiek reikia grąžinti. Juk, atsižvelgiant į derlingumą, ir išnešama nevienodai. Pavyzdžiui, jei kviečiai fosforu ir kaliu tręšti 8 t/ha grūdų derliui gauti, o prikulta tik 4 t/ha, tad kam be reikalo vėl eikvoti trąšas?" - klausia verslininkas ir priduria, kad, atliekant dirvožemio tyrimus, dažniausiai nustatoma, kad dirvose yra ypač daug nepanaudoto kalio.

Plėtrą ir požiūrio kaitą galėtų paskatinti parama

Kad tiksliosios žemdirbystės taikymas duoda akivaizdžią naudą, Progresyvios augalininkystės inžinerijos laboratorijos mokslininkai įsitikino dalyvaudami tiriamajame projekte Nemakščiuose, Alfredo Bardausko ir trijų jo kolegų ūkyje (projekto vadovas doc. dr. Remigijus Zinkevičius). Tyrimams atlikti buvo skirtas perpus padalytas 10 ha laukas. Vienoje dalyje vasariniai kviečiai auginti įprastai, kitoje - laikantis tiksliosios žemdirbystės principų (čia atlikti dirvos tyrimai ir pagal jų duomenis sudarytas tręšimo planas, atsižvelgta į augalų savybes, naudotasi derlingumo žemėlapio duomenimis). Duomenys buvo renkami dvejus metus. „Galiausiai patvirtinome tai, ką jau seniai teigia kitų šalių mokslininkai: trąšų sutaupėme, o derlingumas nenukentėjo", - projekto rezultatus apibendrina D. Steponavičius, vildamasis, kad šie pažangūs ūkininkai ir toliau teiks pirmenybę tiksliajai žemdirbystei.

Ir mokslininkas D. Steponavičius, ir verslininkas D. Liutkus neabejoja, kad tiksliosios žemdirbystės plėtrą mūsų šalyje galėtų paskatinti Europos Sąjungos skiriama parama ūkiams modernizuoti. Tik modernizavimą reikėtų suvokti šiek tiek kitaip - ne kaip naujo traktoriaus ar kažkokio padargo įsigijimą, bet kaip tiksliosios žemdirbystės - trąšas taupančio ir gamtai nekenkiančio ūkininkavimo - sistemų diegimą. „Kol nėra mechanizmo, kuris skatintų šias sistemas diegti ir taikyti ūkiuose, tol didesnio proveržio ir nėra", - svarsto D. Steponavičius. O tarp remtinų padargų, jo įsitikinimu, pirmiausia galėtų būti kintama norma trąšas paskirstančios barstomosios.

Paramos įtaką ir svarbą, anot D. Liutkaus, įrodo ir Danijos ūkininkų pavyzdys. Kadangi buvo remiama programa azoto jutikliams įsigyti, beveik visi ūkininkai ja ir pasinaudojo. Nors realiai ūkiuose azoto jutiklius taiko tikrai ne visi danų ūkininkai. Ir didžiausia problema, aktuali ir mūsų šalies žemdirbiams, ta, kad dirbti turi gana kvalifikuotas operatorius, turintis atitinkamų žinių - juk gautus duomenis reikia mokėti panaudoti, interpretuoti, sudaryti pagal juos tiksliojo tręšimo žemėlapius.

„Nors užsienio šalių praktika rodo, kad su azoto jutikliais galima nemažai sutaupyti ir jie tikrai atsiperka, bet esu įsitikinęs, kad tai paskutinis tiksliosios žemdirbystės taškas. Prieš tai būtina atlikti dirvožemio tyrimus, jame turi būti užtektinai fosforo ir kalio, tinkamas dirvos rūgštingumas. Laikausi tos nuomonės, kad azoto trąšų nereikia taupyti, reikia duoti tiek, kiek reikia, tik teisingai jas paskirstyti, kad nebūtų daroma žala aplinkai", - pabrėžia įmonės „Prymo" direktorius. Jo pastebėjimu, nemaža dalis ūkininkų linkę pertręšti pasėlius, o taupantiesiems paprasčiausia nepavyksta užauginti aukščiausios kokybės grūdų. Ir D. Steponavičius, ir D. Liutkus įsitikinę, kad šių problemų, taip pat ir žalos gamtai, pavyktų išvengti, jei ūkininkai teiktų pirmenybę tiksliajai žemdirbystei, daugiau dėmesio skirdami tiksliajam augalų tręšimui.

***

Progresyvios augalininkystės inžinerijos laboratorijos teikiamos paslaugos

- Dirvožemio savybių - elektrinio laidumo, dirvožemio rūgštumo (pH) ir organinių medžiagų kiekio - tyrimai mobilia mašina Veris 3150 MSP (atsakingas prof. dr. Dainius Steponavičius).

- Dirvožemio savybių - elektrinio laidumo, dirvožemio kietumo ir anglies kiekio - tyrimai mobilia mašina Veris P4000 (su 350-2200 nm spektrometru dirvos profilio horizontuose iki 1 m gylio) (atsakingas doktorantas Darius Juknevičius).

- Dirvožemio savybių tyrimai lauko ir laboratorinėmis sąlygomis (atsakingas prof. dr. Egidijus Šarauskis):

• CO2 dujų koncentracijos dirvožemyje matavimas;
• dirvožemio mėginių poringumo nustatymas laboratorijoje;
• dirvožemio dalelių sukibimo stiprumo nustatymas laboratorijoje;
• dirvožemio kietumo ir drėgnio nustatymas lauke;
• žemės ūkio mašinų traukos jėgos matavimas.

- Lauko ir sodų purkštuvų darbo kokybės rodiklių tyrimai (atsakingas doc. dr. Remigijus Zinkevičius):

• sodų purkštuvų išpurškiamo skysčio vertikalaus pasiskirstymo matavimas;
• atskirų purkštukų našumo (debito) matavimas;
• purkštuvo siurblio našumo matavimas, manometrų patikra ir debitmačių kalibravimas.

- Žemės ūkio gamybos produktų ir dirvos dalelių fizikinių-mechaninių savybių tyrimas mašina Instron 5960 (atsakingas prof. dr. Dainius Steponavičius):

• medžiagų gniuždymo, tempimo, lupimo, lenkimo, plėšimo tyrimas;
• medžiagų tamprumo tyrimas.

- Energetinių augalų auginimo, priežiūros, nuėmimo ir paruošimo konversijai technologijų ir mašinų tyrimai (atsakingas vyriausias mokslo darbuotojas dr. Algirdas Jasinskas):

• medienos atliekų ir stambiastiebių energetinių augalų smulkinimo proceso tyrimai;
• susmulkintos medienos atliekų ir stambiastiebių energetinių augalų, tokių, kaip gluosniniai žilvičiai, pjaustinio kokybės nustatymas.