Lietuva pagal serbentynų plotus (3 000 ha) yra trečioji šalis pasaulyje po Lenkijos ir Ukrainos. Prieš keliolika metų serbentynų plotai mūsų šalyje sparčiai plėtėsi, tačiau paskui krito uogų kaina ir augintojai pristabdė šių uogakrūmių sodinimą – kelerius metus naujų serbentynų faktiškai nebuvo įveista. Užpernai ir pernai uogų kaina vėl šoktelėjo į viršų, ir tai paskatino žemdirbius įvertinti serbentus iš naujo. Nors patirties turintys augintojai teigia, kad šiame versle treji metai iš penkerių būna nuostolingi, serbentų plotai mūsų šalyje vėl plečiasi.

Ką reikėtų žinoti prieš pradedant veisti serbentyną, kaip pasirinkti veisles, pasakoja ilgametis serbentų selekcininkas, Lietuvos agrarinio ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas Tadeušas ŠIKŠNIANAS.

KOKIŲ PAJAMŲ GALI TIKĖTIS SERBENTŲ AUGINTOJAS

Po kelerių metų laikotarpio serbentų kainos pakilo iš duobės: užpernai, 2014-aisiais, kilogramo juodųjų serbentų uogų kaina buvo ne mažiau kaip 2,5 Lt, o pernai jau siekė vieną eurą. Geros kainos visada paskatina augintojus investuoti į tą sritį. Tvarkingai auginant, vidutinis serbentų uogų derlius yra 5–7 t/ha, tai 5 000–7 000 eurų pajamų iš hektaro. Šeimos jėgomis, turint reikiamą techniką, galima prižiūrėti 50 ha serbentyną. Iš tokio ploto serbentyno jau galima išgyventi. Aišku, reikėtų turėti šaldyklas, tada išsispręstų daug problemų dėl realizacijos.

Deja, kol kas stringa serbentų perdirbimas. Reikėtų siekti, kad Lietuvoje būtų pagaminamas galutinis produktas, o ne tik augintume žaliavą užsienio perdirbimo įmonėms. Pastaraisiais metais LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute aktyviai kuriami nauji eksperimentiniai produktai, galbūt tai paskatins proveržį perdirbimo srityje.

KAIP NESUKLYSTI RENKANTIS VEISLĘ

Labai blogai, kad rinkdamiesi veislę augintojai klauso medelynininkų, kuriems svarbu parduoti tai, ką jie turi. O turi visko, net ir 30 metų ar dar senesnių veislių. Pavyzdžiui, vis dar populiarūs juodieji serbetai Bona yra sukurti 1956 metais. Kai skambina ūkininkai ir guodžiasi, kad Bona serbentus užpuolė erkutės, vienintelis mano patarimas – išrauti. Mūsų augintojai atsilikę 10–15 metų. Pastaruosius dvejus trejus metus medelynai propaguoja Tiben ir Tisel, tačiau naujos lenkiškos veislės Ores ir Gofert kur kas geresnės.

Per 15–20 metų rinkoje atsiranda vis naujų veislių – pažangus augintojas kaskart sodindamas naują serbentyną turėtų rinktis tik naujausias. Kiekviena nauja veislė savo bendrąja verte (atsparumu ligoms, derlingumu ir t. t.) turi lenkti prieš tai buvusią maždaug 15 procentų, tai yra duoti maždaug toną uogų iš hektaro daugiau. Vien todėl nevertėtų sodinti senesnių kaip 20 metų veislių serbentų.

Serbentynas auginamas iki 15 metų – maždaug 10–12 derlių. Pirmuosius 2–3 metus derlius būna menkas, maksimumą derėjimas pasiekia 7–8-aisiais metais. Žinoma, galima išlaikyti derlių 12 metų ir ilgiau, bet tada prisiveisia labai daug kenkėjų, ligų, piktžolių, krūmus tenka intensyviai genėti. Žinoma, yra ilgaamžių veislių. Kaip tarp obelų garsėja Paprastieji antaniniai, taip tarp serbentų yra lietuviška veislė Joniniai ir baltarusiška Belorusskoje sladkoje.

TAISYKLINGAS SERBENTYNO ĮRENGIMAS

Sakyčiau, augintojai pamiršo senas geras rekomendacijas, kaip reikia paruošti žemę serbentynui. Galbūt neigiamą vaidmenį suvaidino patyrimas auginant kviečius, mat šiems žemę paruošti maksimaliai sugaištama mėnuo ar du. Bet kviečiai dera juk vieną kartą, o štai serbentai derės 10–12 kartų. Taigi nieko baisaus, jei ir metus užtruktume ruošdami žemę serbentynui. Norintys rimtai užsiimti serbentų auginimu apie vietos ruošimą turėtų susimąstyti prieš metus. Pirmiausia reikia sunaikinti visas daugiametes piktžoles. Net ir naudojant chemines priemones, sunkiai sunaikinamos tokios piktžolės kaip usnys ar varpučiai. Todėl geriausia metus laikyti pūdymą, kuris dirbamas penkis kartus sekliai ir paskutinį kartą giliai. Pradedama dirbti nuo 5 cm gylio, tada 7, 12, 15, 20, o galiausiai, rudenį, ariama kiek įmanoma giliau – taip sunaikinamos visos piktžolės.

Sodinukus sodinti galima rudenį ar pavasarį. Rudenį patogiau, nes ilgesnis sodinimo periodas – galima sodinti visą spalio mėnesį. Rudenį paprastai būna ir daugiau drėgmės, todėl pasodintų sodinukų nereikia laistyti. Jei nespėjate pasodinti rudenį, tada pavasarį teks tai padaryti kuo anksčiau – nuo kovo pabaigos iki balandžio vidurio.

KAIP SUMANIAI IŠDĖLIOTI VEISLES

Dažna klaida – auginti vos vienos ar dviejų veislių serbentus. Štai Klaipėdos rajone vienas augintojas sugebėjo 20 ha užsodinti vienos vienintelės veislės sodinukais – tai blogas pavyzdys. Tokiame serbentyne derėjimas bus komplikuotas, nes geram derliui reikia kryžminio apsidulkinimo. Be to, visos uogos sunoks vienu metu ir jas nuskinti teks labai greitai.

Serbentai skinami kombainais, iš kurių Lietuvoje populiariausi lenkiškas Joanna ir suomiškas Joonas. Lenkiškas kombainas skina po pusę uogynų eilės – į priekį važiuodamas nuskina vieną pusę, grįždamas antrąją. Per dieną juo galima nuskinti hektarą ploto. Jei labai ilga saulėta diena, – šiek tiek per hektarą. Suomiškas kombainas skina visą eilę ir per dieną nuskina dvigubai daugiau – 2 ha.

Pagal derėjimo ankstyvumą serbentyne galima taip išdėlioti veisles, kad jos derėtų po 5 dienas, ir kombainas turės darbo 25 dienas (vienai veislei nuskinti skiriant 5 dienas). Augindami penkias skirtingas veisles ir turėdami vieną Joanna kombainą, galime įveisti 25 ha, o vieną Jooną – 50 ha serbentyną.

Laikoma, kad serbentų derlius labai geras, jei 70 proc. žiedų užmezga uogas. Nors kuriant veisles didelis dėmesys skiriamas žiedų savidulkai, tačiau tokių savidulkių veislių, kurios megztų 70 proc., yra labai nedaug. Vis tik reikia, kad būtų kryžminis apsidulkinimas. Tarkime, pasodinote dvi veisles kvartale, o vienos žiedai ėmė ir nušalo – rezultato nebus. Vadinasi, minimalus veislių skaičius turi būti trys. Svarbu jas parinkti taip, kad sutaptų žydėjimo laikas: serbentai žydi 8–10 dienų, iš jų bent 5 dienas žydėjimas turi „persidengti“, t. y. žydėti kartu.

Net ir tada, kai veislė pakankamai savidulkė, dėl kryžmiško apsidulkinimo laimima 15–20 proc. daugiau derliaus (arba 1 toną iš hektaro uogų papildomai). Reikia tik tinkamai pramaišiui išdėlioti veisles dulkininkes. Mokslininkai ištyrė, kad išilgai eilės bitės skrenda 200 m, o skersai eilių – apie 20 m. Siūlau 6 eilių schemą: 2 eilės sodinamos vienos veislės, 4 kitos (pagrindinės) veislės. Pagrindinė veislė sodinama per visą kvartalą, o papildomas galima ir pakaitalioti. Pakartosiu – svarbu, kad veislės bent 5 dienas žydėtų kartu. Tarp kitko, per 27 selekcinio darbo metus man pavyko žydėjimo laiką pavėlinti 7–10 dienų – taip sumažėja šalnų pavojus.

KOKIĄ SODINIMO SCHEMĄ PASIRINKTI

Renkantis žemę reikia žinoti: kur auga kviečiai, ten augs ir serbentai. Tik retos serbentų veislės (pavyzdžiui, Titania) gali augti ten, kur auga rugiai, kitaip tariant, skurdesnėje žemėje. Derlius, be abejo, priklauso ir nuo krūmo augumo: juk uogos negali augti ore, jos turi kaboti ant šakelių. Jei krūmas labai siauras, šakų mažai, tai ir derliaus gausaus nebus.

Kiekvienas augintojas turi savo strategiją, tačiau geriausia būtų pasirinkti 5 ha ploto kasmetinį sodinimą. Per 5 metus turėsime 25 ha serbentų – tiek, kiek užtenka Joannai. Taip plotai plėstųsi tolygiai ir būtų išvengta sodinimo bumų, kai net pritrūksta sodmenų.

Stačiakampio formos lauke kažkodėl visi sodina serbentus ne išilgai, o skersai. Tačiau reikia įvertinti tai, kad kombainui lauko gale būtina palikti po 8 m galulaukes apsisukti. Jei eilės ilgis 100 m, tai realiai lieka tik 84 m ilgio uogakrūmių eilės. Jei eilės ilgis 200 m, nuostoliai dėl galulaukių mažesni. O dar geriau – iki 400 m ilgio eilės, jei tik leidžia lauko geografinė padėtis.

Atstumas tarp eilių Joannai turi būti 3,5 m, nes šį kombainą traukia traktorius, o savaeigiui Joonui užtenka ir siauresnių, 3 metrų pločio, tarpueilių. Serbentui, kaip augalui, užtektų 2,5 tarpueilių. Atstumai eilėje priklauso nuo veislės. Jei veislė labai augi (pavyzdžiui, Titania), tarp krūmų reikia 80 cm tarpo, o šiaip vidutiniškai išlaikomi 70 cm atstumai eilėje tarp augalų. Hektare susodinama nuo 4 500 iki 5 000 krūmų.

PAGRINDINIAI PRIEŽIŪROS DARBAI

Jei žemė derlinga, sunkesnė, laistymo sistema nėra būtina. Tačiau būna sausringų metų, kai gali prisireikti dvi savaites prieš skinant derlių (kai auga uogos) vieną kartą uogynus palaistyti. Tokiais atvejais hektarui išpilama ne mažiau kaip 400 l, o dar geriau 1000–1500 l.

Tarpueiliuose geriau laikyti juodąjį pūdymą, bent jau pirmuosius trejus ketverius metus, mat žolė atima drėgmę iš sodinukų. Vėliau, kai serbentų šaknys įsiskverbia giliau, galima tarpueiliuose leisti želti žolei, bet ją reikia šienauti ne mažiau kaip 6–8 kartus per sezoną. Jei laikomas pūdymas, 3 savaites iki derliaus nuėmimo rekomenduojama nedirbti žemės, kad neapdulkėtų uogos. Vėliau, nuskynus derlių, žemė vėl kultivuojama – klaidinga manyti, kad tada jau galima leisti laisvai želti žolėms.

Nuskynus uogas, galima genėti bei nupurkšti uogakrūmius nuo ligų, kad būtų kuo ilgiau išsaugota lapija ir krūmas suformuotų pagrindus kitų metų derliui. Genėti pradedama nuo penktų metų ir genima kasmet. Viena šaka geriausiai dera trejus metus, kai kurių veislių – ketverius. Atiderėjusias šakas reikėtų išpjauti. Senos šakos atskiriamos pagal spalvą – jos būna pačios tamsiausios. Mūsų didieji augintojai genėti moka puikiai.

KOKIOS VEISLĖS VERTINGIAUSIOS

Pradėsiu nuo ankstyviausių. Joniniai sunoksta liepos 1 dieną; patikima veislė, tinka ir mėgėjams, ir pramoniniams uogynams. Belorusskoje sladkoje sunoksta liepos 3–5 d.; derlius saikingas, bet labai pastovus, dera stabiliai kasmet po 3–4 t/ ha. Ši veislė yra ilgai nesenstanti (laisvai galima gauti 15 derlių), labiau tinkama mėgėjams: skanios uogos, patogu skinti. Almiai ir Gagatai sunoksta liepos 7 dieną, kaip ir Senjorai. Atkreipčiau dėmesį į pastarąją veislę – palyginti atspari erkutei, sunokina labai stambias uogas.

Tauriai sunoksta liepos 12 d. Šią veislę sukūriau per 14 metų, aplenkdamas pats save – paprastai naujai serbentų veislei sukurti prireikia 18–20 metų. Viskuo gera veislė, bet reikia pripažinti, kad derlius kuklokas (5 t/ha). Tačiau dera kasmet, yra labai patikima, puikiai tinka vyno gamybai.

Liepos 15 d. sunokstantys Kriviai užaugina labai geros cheminės sudėties uogas. Tuoj po jų, liepos 17 d., sunoksta Dainiai – tai nauja veislė, genetiškai atspari serbentinei erkutei. Tam, kuris pirmas suras bent vieną serbentinės erkutės pažeistą pumpurą ant Dainių krūmo, aš sumokėsiu premiją! Salviai sunoksta liepos 20 d., Vakariai – liepos 25–rugpjūčio 5 dienomis (jei vasara vėsesnė). Dėmesio verta rusiška veislė Lentiaj sunoksta liepos 25 d., stambiauogė. Jei vasara labai sausa, šie serbentai numeta dalį užmegztų uogų, tačiau likusios vis tiek užauga stambios.

Populiarūs škotiški Ben serijos veislės serbentai. Ben Tirran, ko gero, geriausia iš jų, pas mus plinta, nes puikiai tinka skinti mechanizuotai. Ben Tron – naujausia, erkutei atspari veislė, uogos desertinės. Apskritai mums tinka jūrinio klimato šalyse sukurtos veislės, bet škotiškos mūsų žiemos, sakyčiau, pernelyg atšiaurios. Tinkamiausios būtų iš Tolimųjų Rytų kilusios veislės. Švediška Öjebyn taip pat auginama Lietuvoje, nes puikiai tinka skinti mechanizuotai. Bet šiai iš už poliarinio rato kilusiai veislei Lietuvoje trūksta šviesos ir, jei vasara lietinga, uogos būna ypatingai rūgščios.

Šiemet IVS tyrimams Lenkijoje atiduotos dvi naujos lietuviškos veislės – Aldoniai ir Didikai. Šie serbentai pirmiausia skirti desertui, bet galima ir perdirbti. Derlingi, atsparūs šalčiams, o dėl atsparumo grybinėms ligoms ir serbentinei erkutei tinkami auginti ekologiniuose ūkiuose. Realiai šios naujausios veislės gamybininkams bus prieinamos maždaug po penkerių metų.

Kol kas mūsų supirkėjai neskiria uogų pagal veisles, o reikėtų, nes stipriai skiriasi cheminė uogų sudėtis. Joniniai turėtų būti įvertinti 100 proc. vidutinės kainos. Titania – 80 proc., o štai Kriviai, kurių labai gera cheminė sudėtis, – 120 proc. kainos. Lenkijoje jau pradedama kainą diferencijuoti pagal veisles, bet tai daro tik tie gamintojai, kurie paruošia galutinį produktą. Pramoninių serbentynų statistika rodo, kad iš tonos juodųjų serbentų kaip desertinės šviežios uogos suvalgoma tik apie 20 kg, visos kitos perdirbamos.