Obelų apsauga nuo rauplių prasideda profilaktiniais purškimais pavasarį. Žodis profilaktinis šiuo atveju nelabai tikslus, mat iš esmės tai yra apsauginiai purškimai nuo pirminės obelų rauplių infekcijos. Jei nesustabdome arba maksimaliai nesumažiname galimos pradinės infekcijos, vėliau labai sunku apsaugoti vaisius nuo antrinės konidijų infekcijos.

Kada pradėti purkšti? Tradiciškai vaismedžių apsauga prasideda balandžio viduryje, purškimai ypač būtini, jei oras lietingas ir drėgmė laikosi ne mažiau kaip devynias valandas. Klaidinga manyti, kad užteks kelių purškimų iki žydėjimo, o vėliau tai jau kibsime ligai į atlapus ir naudosime pačius geriausius augalų apsaugos produktus. Gali būti tiesiog per vėlu.

Obelų apsaugos sistemos nuo rauplių pradžia - pirmasis purškimas, nes, tik taikant priemonių kompleksą, galima tikėtis geriausio rezultato. Ypač jautrus rauplių užkrato periodas yra nuo žaliojo kūgio tarpsnio ir maždaug mėnuo nuo vainiklapių kritimo. Jei praėjus šiam laikotarpiui rauplės nepasirodė, vadinasi, pagrindinė apsaugos sistema suveikė. Toliau būtina stebėti galimus ilgalaikius drėgmės periodus, kad suspėtume sureaguoti ir panaudoti tinkamą apsaugą ir gydymą.

Kaip veikia fungicidai

Visada rašau augintojams, kurie jau turi patirties ir augalų apsaugos pagrindus, bet ir jiems pravartu retkarčiais kai ką priminti. Taigi, kas yra apsauginis ir kas - gydomasis fungicidų poveikis?

Kontaktiniai fungicidai paprastai apsaugo nuo tam tikrų ligų sukėlėjų, vadinasi, jie neleidžia patogeno sporoms sudygti ir prasiskverbti į gilesnius augalo audinius. Būtent tai yra profilaktinės ir apsauginės sistemos pagrindas: apsaugoti augalus nuo užsikrėtimo, o jei ligą sukeliantis patogenas jau įsiskverbė į augalą, apsauginio poveikio fungicidų veiksmingumas menkas.

Gydomojo poveikio fungicidai įsiskverbia į augalą ir naikina patogenus augalo audiniuose, kai augalas jau užsikrėtęs, bet išorinių ligos požymių dar nematyti. Gydomojo poveikio fungicidai efektyviausiai ligos sukėlėjus naikina iš karto po užsikrėtimo per pirmąsias 96 valandas.

Dauguma šiuolaikinių fungicidų pasižymi apsauginiu ir gydomuoju poveikiu infekcijos pradžioje, vėliau, kai ligos požymiai jau matyti ir pažeidimų vietose paprastai telkiasi sporos, tuomet fungicidai pasižymi antisporuliaciniu gydomuoju poveikiu, t. y. riboja ligos sukėlėjų dauginimąsi ir taip slopina ligos eigą.

Sisteminiai fungicidai, patekę ant augalo, prasiskverbia į audinius, vėliau jie pernešami į naujai priaugančias augalo dalis. Purškiami kontaktiniai fungicidai patenka ant augalų lapų paviršiaus, tačiau neprasiskverbia į gilesnius lapo audinius ir nepereina į naujas, po purškimo išaugusias augalo dalis. Šis aspektas labai svarbus yra pavasarį: iki obelų žydėjimo daugiausia naudojami kontaktiniai fungicidai, o vaismedžiai spėriai skleidžiasi, todėl laiko tarp purškimų nereikėtų per daug ilginti.

Fungicidų poveikio pobūdis išsamiai aprašomas produktų etiketėse. Nors tai ir nuobodu, vis dėlto perskaityti būtina. Taigi, sudarant obelų apsaugos sistemą, pirmiausia reikia įvertinti augalų fitosanitarinę būklę, kokie žaladariai yra aktualūs tam tikru tarpsniu, kokios vyraujančios meteorologinės sąlygos. Įvertinus situaciją, reikia rinktis augalų apsaugos produktus, kurie duos geriausią efektą, ir numatyti mažiausiai porą purškimų į priekį.

Praktiniai patarimai

Kol vaismedžiai pliki, be lapų, gerai matyti įvairių kamienų pažeidimų, kurie dažniausiai atsiranda dėl pavasarinės saulės nudeginimų, įtrūkimų dėl žiemos šalčio ar dienos ir nakties temperatūrų skirtumų.

Pavasario saulė vis labiau įšildo vaismedžių kamienus, šakas, o naktį oras labai atvėsta, todėl dideli temperatūrų svyravimai sutrauko neapsaugotų vaismedžių kamienus ir storesnių šakų žievę, vaismedžiai ima skursti, suserga grybinėmis ligomis. Vaismedžių kamienus balinti naudinga tik iš rudens arba labai anksti pavasarį, nes balandį tai jau yra tik dėl grožio. Šios priemonės paskirtis yra apsaugoti augalus nuo vadinamųjų saulės smūgių, kai dieną saulė labai įkaitina vaismedžių žievę, o naktį dar spaudžia šaltukas. Esant tokioms sąlygoms, susidaro vaismedžių žievės nudegimų ir įtrūkimų, kurie tampa puikia terpe vystytis įvairių žievės ligų sukėlėjams.

Net jeigu nėra žalumos ir, rodos, pavasarinė saulė apšviečia tik besimėtančias šiukšles, gyvybė gamtoje bunda ir nuo pumpurų brinkimo iki obelų žydėjimo galima aptikti ir nemažai kenkėjų. Besiskleidžiančiuose pumpuruose galime aptikti blakučių, pirmųjų amarų, erkių, tripsų. Vaismedžių ramybės tarpsniu ant vaisinių šakučių randame juodų blizgančių amarų ar oranžinių erkių kiaušinių.

Šiuolaikinė sodininkystė jau sunkiai įsivaizduojama be ligų ir kenkėjų paplitimo rizikos nustatymo naudojant specialias signalizacijos sistemas, kurios leidžia prognozuoti, kada konkretus žaladarys taps aktyvus. Jų veikimas pagrįstas meteorologiniais duomenimis, temperatūrų sumomis, tiesioginiu pasėlio stebėjimu, kitais aplinkos veiksniais ir žaladarių biologiniais ypatumais. Prognozavimo modeliai nurodo žaladarių paplitimo rizikos lygį ir augalų apsaugos produktų naudojimo būtinumą.

Lentelėje pateikiama 2016 m. obelų apsaugos sistema nuo ligų ir kenkėjų, visi produktai, registruoti naudoti mūsų šalyje. Informaciją galima pasitikslinti www. vatzum.lt.

Per vegetaciją sistema keičiama, augalų apsaugos produktų eiliškumas ir naudojimo laikas nuolat tikslinamas, priklausomai nuo konkrečių vietovės meteorologinių sąlygų, artimiausių prognozavimo modelių rodmenų, feromoninių gaudyklių ir kenkėjų žalingumo slenksčių įvertinimo, taip pat organizacinių purškimų vykdymo ir AAP įsigijimo galimybių. 

***

Svarbu žinoti

Fungicidai Chorus, Merpan, Candit ir Syllit, panaudoti vėsesniu oru, efektyviausią apsauginį ir gydomąjį poveikį turi 48 valandas po užsikrėtimo rauplėmis. Fungicidas Flint itin efektyvus per pirmąsias 72 valandas, o ilgiausiai po užsikrėtimo veikia Score ir Difo (v. m. difenokonazolas).