Dabartiniu metu rapsų kenkėjai tampa vis agresyvesni ir tik efektyviausių augalų apsaugos produktų parinkimas bei apgalvotas jų panaudojimas gali padėti pasiekti norimų rezultatų. Kaip rapsus apsaugoti nuo paslėptastraublių, kai kenkia net šešios jų rūšys?

Kintančios žiemos, dideli rapsų plotai, minimalaus žemės dirbimo technologijų taikymas sudaro palankias sąlygas kenkėjams žiemoti ir plisti, o kenkėjų daroma žala yra didelė – susilpnėja rapsų augalų vystymasis, sunaikinamos produktyvios augalų dalys, dėl to sumažėja derlius.

Dėl kenkėjų gausos įvairiais rapsų augalų vystymosi tarpsniais intensyviai naudojami cheminiai augalų apsaugos produktai – insekticidai. Rapsų pasėliams apsaugoti nuo kenkėjų insekticidus tenka naudoti daug kartų ir lieka neaišku, ar pakartotinai insekticidus reikia naudoti dėl papildomos kenkėjų migracijos į pasėlius, ar dėl susidariusių nepalankių purškimo sąlygų, ar dėl kenkėjų jautrumo insekticidams sumažėjimo.

Kokia yra šiuo metu žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose plintančių paslėptastraublių rūšių įvairovė, rapsų stiebus ir ankštaras pažeidžiančių kenkėjų paplitimas, jų vystymosi ypatumai ir žalingumas vietos sąlygomis, nustatyta LAMMC Žemdirbystės institute atliktais moksliniais tyrimais.

Norint nustatyti žieminių ir vasarinių rapsų laukuose vyraujančių paslėptastraublių rūšis, jų plitimui ir vystymuisi sekti buvo naudotos geltonosios vandens gaudyklės, analizuoti augalų ėminiai. Gaudyklės rapsų pasėliuose buvo išdėstytos skirtingais atstumais – tam, kad išsiaiškintume, kokiu atstumu nuo lauko krašto susitelkia daugiausia kenkėjų. Iš gaudyklių surinkti vabalai buvo išanalizuoti ir identifikuoti pagal morfologinius požymius.

Vyraujančios paslėptastraublių rūšys rapsų pasėliuose

Identifikavus vabalus, nustatyta, kad žieminiuose ir vasariniuose rapsuose plito šešių rūšių paslėptastraubliai (Ceutorhynchus). Abiejuose rapsų pasėliuose gausiausiai plito kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai (C. pallidactylus), ankštariniai paslėptastraubliai (C. obstrictus) ir kryžmažiediniai paslėptastraubliai (C. typhae).

Gausiausiai išplito C. pallidactylus rūšies vabalai, žieminiuose rapsuose tarp visų sugautų vabalų šios rūšies atstovai sudarė 52 procentus. Vasariniuose rapsuose labiausiai plito C. pallidactylus ir C. typhae rūšių vabalai. Tai sudarė po 39 proc. visų sugautų paslėptastraublių.

Tarp identifikuotų paslėptastraublių rūšių rapsų pasėliuose mažiausiai rasta žvagininių paslėptastraublių (C. erysimi), ropinių paslėptastraublių (C. rapae) ir mėlynsparnių kryžmažiedinių paslėptastraublių (C. sulcicollis). Šių trijų rūšių paslėptastraublių suaugėliai sudarė 3 proc. žieminiuose ir 6 proc. vasariniuose rapsuose visų surinktų suaugėlių. Vis dėlto įvairių rūšių paslėptastraubliai migravo 10,6 karto intensyviau į žieminių negu į vasarinių rapsų pasėlius.

KENKĖJŲ PLITIMAS

Kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai

Žieminių rapsų pasėliuose kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai skraidyti pradėjo stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 39), tuomet vidutinė oro temperatūra siekė 6,7 °C. Šių vabalų migracijos į žieminių rapsų laukus pikas nustatytas butonizacijos tarpsniu (BBCH 53–57). Nuo žydėjimo tarpsnio iki brendimo tarpsnio pradžios gaudyklėse rasta pavienių kopūstinių paslėptastraublių suaugėlių, tačiau nuo žieminių rapsų sėklų brendimo tarpsnio vidurio (BBCH 83–85) vėl suaktyvėjo šių kenkėjų migracija dėl susidariusios naujos generacijos vabalų.

Į vasarinių rapsų pasėlius kopūstinių stiebinių paslėptastraublių suaugėliai pradėjo migruoti tik pradėjus dygti rapsams. Lapų vystymosi metu (BBCH 10– 19) buvo pasiektas šių kenkėjų migracijos pikas. Dėl greito ir trumpo vasarinių rapsų stiebų ilgėjimo tarpsnio kopūstinių stiebinių paslėptastraublių vabalų migracijos aktyvumas buvo labai mažas, tačiau naujos generacijos vabalų buvo aptikta nuo ankštarų vystymosi iki brendimo tarpsnio pradžios (BBCH 70–83) vasariniuose rapsuose.

Ankštariniai paslėptastraubliai

Pirmieji ankštarinių paslėptastraublių suaugėliai žieminių rapsų pasėliuose aptikti butonizacijos tarpsniu (BBCH 53–57), tuomet vidutinė oro temperatūra siekė apie 11 °C. Intensyviai šie kenkėjai skraidė rapsų žydėjimo tarpsniu iki pat ankštarų vystymosi tarpsnio pradžios (BBCH 61–70).

Mūsų tyrimų duomenimis, žieminiuose rapsuose buvo nustatyti nuo vieno iki dviejų ankštarinių paslėptastraublių suaugėlių skraidymo pikai nuo žieminių rapsų žydėjimo pradžios iki pirmų išsivysčiusių ankštarų, kai vidutinė oro temperatūra svyravo nuo 15 iki 18 °C. Tačiau pavienių ankštarinių paslėptastraublių vabalų buvo galima aptikti iki pat žieminių rapsų brendimo tarpsnio pabaigos (BBCH 85–89).

Ankštarinių paslėptastraublių, kaip ir stiebinių paslėptastraublių, suaugėliai vasarinių rapsų pasėliuose pradėjo plisti jiems dygstant. Ankštariniai paslėptastraubliai gausiai ir aktyviai plito stiebo ilgėjimo tarpsnio pabaigoje ir butonizacijos tarpsnio pradžioje (BBCH 39-53), tačiau šių kenkėjų aktyvumas buvo labai mažas žydėjimo ir ankštarų formavimosi metu.

KENKĖJŲ ŽALINGUMAS

Kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai

Kopūstinių stiebinių paslėptastraublių lervos išgraužia lapkočių ir vidinius laidžiuosius stiebų audinius, dėl to augalai gelsta, praranda normalų turgorą, sulėtėja jų vystymasis.

Kopūstinių paslėptastraublių kiaušinėlių dėties į lapkočius pradžia nustatyta stiebo ilgėjimo – butonizacijos tarpsniu (BBCH 39–57). Panašiais ir vasarinių rapsų augimo tarpsniais (BBCH 32–57) nustatyta kiaušinėlių dėties pradžia. Mūsų tyrimų duomenimis, tiek žieminių, tiek vasarinių rapsų lapkočiuose lervos pradėjo ristis butonizacijos tarpsniu. Pasimaitinusios lapkočiuose, vėliau jos ėmė migruoti ir į stiebus.

Kopūstinių stiebinių paslėptastraublių lervų gausumo pikas stiebuose buvo pasiektas žydint žieminiams rapsams ir vasarinių rapsų butonizacijos tarpsnio pabaigoje. Šių kenkėjų lervos, nuo 4 iki 5 savaičių besimaitindamos rapsų stiebuose, pažeidė 100 proc. žieminių ir iki 45 proc. vasarinių rapsų stiebų. Daugiausiai lervų pažeidimų rasta ir žieminių, ir vasarinių rapsų apatinėse stiebų dalyse nuo pirmojo iki penktojo tarpubamblio.

Ankštariniai paslėptastraubliai

Kiaušinėlius ankštarinių paslėptastraublių patelės į jaunas, vos pradėjusias vystytis žieminių ir vasarinių rapsų ankštaras pradėjo dėti žydėjimo tarpsniu (BBCH 65–67), o didžiausias kiaušinėlių kiekis (iki 1,2 kiaušinėlio pažeistoje ankštaroje) buvo nustatytas žydėjimo pabaigoje ir ankštarų vystymosi pradžioje (BBCH 69–73).

Pirmosios šių kenkėjų lervos iš kiaušinėlių žieminiuose ir vasariniuose rapsuose pradėjo ristis žydėjimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 67–69), praėjus vienai savaitei po kiaušinėlių dėties pradžios. Ankštarinių paslėptastraublių lervų gausumo pikai užfiksuoti žieminių ir vasarinių rapsų ankštarų vystymosi tarpsniu (BBCH 70–79).

Žieminių rapsų ankštarose ne tik lervų buvo randama apie 3 kartus daugiau, bet ir jos buvo aptinkamos iki 3 savaičių ilgiau negu vasarinių rapsų ankštarose. Ankštarinių paslėptastraublių lervos ankštaras pažeidė iki 2,8 karto intensyviau ir sunaikino 2 kartus daugiau žieminių negu vasarinių rapsų sėklų.

INSEKTICIDŲ VEIKSMINGUMAS

Skirtingo poveikio insekticidų veiksmingumui ir optimaliam jų naudojimo laikui nustatyti atlikti tikslieji lauko eksperimentai, per kuriuos insekticidų purškimo laikas buvo parinktas pagal kenkėjų plitimo pradžią, jų gausumą ir augalų augimo tarpsnį.

Insekticidų veiksmingumas nuo kopūstinių stiebinių paslėptastraublių

Tyrimais nustatyta, kad nepurkštuose žieminių rapsų laukeliuose kopūstinių stiebinių paslėptastraublių lervos pažeidė iki 95 proc., vasarinių rapsų – iki 37 proc. stiebų.

Žieminiuose ir vasariniuose rapsuose naudoti insekticidai visais naudojimo terminais iš esmės mažino kopūstinių stiebinių paslėptastraublių pažeistų stiebų kiekį, palyginti su nepurkštų laukelių augalais. Tačiau geriausias rezultatas buvo pasiektas, kai insekticidai buvo naudoti vieną kartą stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 39), kai stiebai buvo 10–20 cm aukščio ir kai augalai purkšti du kartus: stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 32–35, stiebai < 10 cm aukščio) ir butonizacijos tarpsnio pradžioje (BBCH 53, 20–30 cm aukščio stiebai).

Sisteminio poveikio efektyviau negu kontaktinio poveikio insekticidai mažino tiek žieminių, tiek vasarinių rapsų pažeistų stiebų kiekį, tačiau ne visais atvejais šis skirtumas buvo esminis.

Atlikus ekonominį insekticidų naudojimo įvertinimą, nustatyta, kad didžiausias pelnas buvo gautas naudojant sisteminio poveikio insekticidą, kai žieminių rapsų augalai buvo 10–20 cm aukščio. Vasariniuose rapsuose didžiausias pelnas gautas naudojant sisteminio poveikio insekticidą, kai augalai buvo 20–30 cm aukščio.

Insekticidų veiksmingumas nuo ankštarinių paslėptastraublių

Ankštarinių paslėptastraublių lervos pažeidė iki 38 proc. nepurkštų žieminių rapsų, iki 10 proc. – vasarinių rapsų ankštarų. Kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidai, purkšti žydėjimo pradžioje, žydėjimo pabaigoje ir praėjus savaitei po žydėjimo, mažino pažeistų žieminių ir vasarinių rapsų ankštarų kiekį, palyginti su nepurkštų laukeliųaugalų ankštaromis. Mažiausias pažeistų ankštarų kiekis žieminiuose augaluose ir didžiausias skirtingo poveikio insekticidų efektyvumas buvo gautas purškiant du kartus – prieš žydėjimą ir nužydėjus. Tačiau vasariniuose rapsuose esminių įvairių insekticidų naudojimo terminų skirtumų nenustatyta.

Nors rapsams žalą daro lervos (tiek stiebų, tiek ankštarų viduje), tačiau naikinti reikia suaugėlius. Kopūstinių stiebinių ir ankštarinių paslėptastraublių suaugėliai naikinami, kai aktyviai migruoja į rapsų laukus, kol dar patelės nepadėjo kiaušinėlių. Siekiant sumažinti paslėptastraublių žalą žieminiuose ir vasariniuose rapsuose, rekomenduojama naudoti registruotus insekticidus, kurių sąrašą galima rasti www.vatzum.lt.

***

Paslėptastraublių rūšių yra daug, įvairiose pasaulio šalyse gali dominuoti skirtingos rūšys, tačiau tik kelios, pavyzdžiui, C. pallidactylus ir C. obstrictus, yra ypač ekonomiškai žalingos rapsams, o C. typhae dažniausiai pažeidžia bastutinių šeimos piktžoles. Paslėptastraubliai migracijos pradžioje susitelkia žieminių ir vasarinių rapsų lauko pakraščiuose, vėliau, didėjant kenkėjų migracijos aktyvumui, tolygiai pasiskirsto po visą lauką.  Nuo ankštarų kenkėjų žieminius rapsus ekonomiškai naudinga purkšti insekticidais žydėjimo pabaigoje (BBCH 69). Vasarinių rapsų apsaugos nuo kenkėjų sistemoje papildomas purškimas nuo ankštarų kenkėjų ekonomiškai nenaudingas.