Naujagimiai veršeliai ūkininkams, žemės ūkio bendrovių valdytojams ir darbuotojams šaltuoju metų laiku (lapkričio-balandžio mėnesiais) sukelia ne mažiau rūpesčių negu pieno kaina. Žiemos pabaiga ir pavasario pradžia dažnai būna pats blogiausias laikas, nes paūmėja veršelių diarėja ir pneumonija.

Lietuvoje šiuo laikotarpiu veršiuojasi daugiausiai pirmaveršių karvių. Mėsinės karvės geriausiai susikergia pavasarį, vasaros pradžioje, todėl irgi veršiuojasi sausio-balandžio mėnesiais. Taigi, ligos smogia tuomet, kai dar šalta ir tvartuose daug naujagimių veršelių.

Veršeliai dažniausiai viduriuoja dėl labai lengvai plintančių infekcinių ligų (Rota, Corona virusų ir kriptosporidiozės), netinkamų laikymo sąlygų, pieno girdymo, krekenų trūkumo ir prastos veršingų karvių priežiūros bei šėrimo.

Karvių parengimas veršiuotis

Silpni veršeliai atvedami, o karvių krekenos būna blogos kokybės dėl ūkiuose dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Pirmoji - per didelė karvių koncentracija veršiavimosi patalpose. Dažnai nutinka, kad, karvėms intensyviai veršiuojantis, tvartai pasidaro per ankšti. Ypač dideli iššūkiai tenka karvėms, kai jos laikomos palaidos perpildytose grupėse. Veršingumo pabaigoje gyvulių imuninė sistema nusilpsta, todėl karvės turi laisvai prieiti prie pašarų ir vandens.

Krekenų kokybė ir girdymas

Visiems naujagimiams būtinas mamos pienas. Svarbiausia yra sugirdyti pirmąsias krekenas. Daugelį metų vyksta diskusija, kokį kiekį krekenų ir kada reikia sugirdyti ką tik atvestam veršeliui. Šiuo metu vis labiau įsigali nuomonė, kad pirmąkart girdomas veršelis turi gauti maksimalų (3,5-4 l) kiekį kokybiškų, šiltų (37-40 ^oC) krekenų. Šį kiekį patartina sugirdyti per pirmąsias dvi gyvenimo valandas. Girdymą krekenomis palengvina specialūs zondai su 2 arba 3,5 l talpos buteliais.

Krekenose esantys antikūnai tik per pirmą girdymą lengviausiai patenka į veršelių kraują. Girdant vėliau, vis daugiau jų suskaidoma į paprastas maisto medžiagas. Karvių krekenų antikūnai padeda apsisaugoti nuo Rota, Corona virusų, E. coli bakterijų, tačiau nuo pirmuonių infekcijų neapsaugo.

Dar viena būtina sąlyga girdant krekenas - veršelių kūno temperatūra irgi turi būti tinkama. Ypač tai aktualu šaltuoju metų laiku, šalto laikymo tvartuose, nes juose tik atvesti veršeliai greitai atšąla (temperatūra nukrenta žemiau kaip 38,5 ^oC), todėl, prieš pradedant girdyti, juos būtina sušildyti. Tam geriausiai tinka infraraudonųjų spindulių lempos. Atšalę veršeliai prastai pasisavina pirmuosius antikūnus. Vėliau veršeliai turėtų gauti pieno arba tinkamo pieno pakaitalo 2-3 kartus per dieną.

Krekenų kokybę daugelis ūkininkų nustato iš akies gana teisingai (žiūri, ar nėra krešulių, nemalonaus kvapo, nepakitusi konsistencija, spalva). Rožinės spalvos krekenas arba su kraujo priemaišomis galima naudoti, jei nėra ryškių mastito požymių. Dažnai taip nutinka pirmaveršėms karvėms. Tačiau tokių karvių krekenose yra mažesnė antikūnų įvairovė ir koncentracija.

Antikūnų kiekį krekenose galima nustatyti laboratorijoje ir specialiu aparatu refraktometru. Taip pat krekenų kokybė priklauso ir nuo jų tankio, kuris nustatomas kolostrometru. Šiuos prietaisus galima įsigyti Lietuvoje.

Jeigu ūkyje suserga dauguma naujagimių veršelių, visų minėtų priežiūros sąlygų reikia laikytis itin skrupulingai. Jeigu iki šiol veršelių problemų nekilo, vadinasi, juos prižiūrite gerai ir įpročių keisti nereikia.

Veršelių laikymas

Kol veršeliai neserga, visos laikymo sąlygos ir technologijos tinka. Daugelis vis dar bijo veršelius laikyti šaltai. Bet šaltas ir sausas oras stabdo infekcijų plitimą. Tačiau drėgnas, žvarbus arba tvankusklimatas blogina savijautą, kartu sudaro ir sąlygas ligoms plisti.

Veršelių viduriavimas plinta, kai patalpoje nuolat būna dar niekada nesirgusių, ligai imlių gyvūnų. Neretai ligą pavyksta sustabdyti tiesiog suradus kitą atvestų veršelių laikymo vietą, o užkrėstą patalpą reikėtų bent porą savaičių palikti tuščią. Daugelis patogeninių virusų, bakterijų ir pirmuonių tampa ne tokie patogeniški, kai neranda, ką užkrėsti. Aišku, tai pasakyti lengviau negu padaryti, ypač kai ferma perpildyta.

Viduriavimo sukėlėjai, požymiai, gydymas ir prevencija

Ūkininkai, kurie savo veršelius pagydo liaudiškomis priemonėmis (pelūnų, ąžuolų žievės arbatomis, linų sėmenų nuoviru, degtine, kiaušiniais, anglimi ir kitomis), dar nėra susidūrę su tikrai piktais ligų sukėlėjais.Pagrindinius ankstyvo veršelių viduriavimo sukėlėjus galima atpažinti pagal klinikinius simptomus.

E. coli. Veršeliai suserga pirmą antrą parą po atvedimo. Išmatos nebūna visai skystos, dažnai grietinės konsistencijos. Patys ligoniai būna tarsi apsvaigę, negali atsikelti, juos išgydyti labai sunku. Dažniausiai serga mėsinių pirmaveršių karvių veršeliai, nes jos dažnai neleidžia veršiukams jų žįsti. Taip pat naujagimiai suserga, jeigu maitinami nekokybiškomis krekenomis arba jų visai negauna.

Ligotų gyvulių gydymas neefektyvus. Veršelius pavyksta apsaugoti, sušvirkštus antibiotikų (enrofloksacino, streptomicino, tetraciklino grupės) iškart po atvedimo. Užtrūkusių karvių vakcinacija plačiai taikoma dideliuose ūkiuose, bet vis tiek būtina taisyklingai sugirdyti krekenas.

Rotavirusai. Suserga 4-7 dienų amžiaus veršeliai. Per ligos protrūkius sergamumas pasiekia 100 proc. Veršeliai suserga staiga, labai dažnai viduriuoja, išmatos labai vandeningos, beveik bespalvės. Ligos pradžioje būna sunku pastebėti sergantį gyvulį, nes visos išskyros greitai susigeria į kraiką ir vizualiai neužteršia paviršių. Sergantieji atrodo apatiški, nenori gerti pieno, būna išsipūtę, jų kailis pasišiaušęs. Veršeliai per 12 val. gali netekti iki 10 proc. organizmo skysčių ir nugaišti.

Laiku pastebėjus problemą ir sudavus elektrolitų tirpalų, dažnai pavyksta išsaugoti veršelius. Nesikeliantiems, labai apatiškiems veršeliams reikia intraveninės, izotoninių tirpalų infuzijos (lašelinės), netinka populiarūs vadinamieji kalcio tirpalai, nes jie yra labai koncentruoti. Užtrūkusių karvių vakcinacija gerokai sumažina ligos protrūkio tikimybę.

Ligos eiga būna daug aštresnė, kai veršeliai laikomi šaltose ir drėgnose patalpose. Žiemą gaištamumas nuo rotavirusinės infekcijos gali siekti 50 procentų.

Corona virusai. Suserga 7-10 dienų amžiaus veršeliai. Ligos eiga, gydymas ir prevencija panaši į rotavirusų sukeltus ligos protrūkius, bet Lietuvoje diagnozuojama retai.

Kriptosporidiozė. Suserga 3-14 dienų amžiaus veršeliai. Ligą sukelia pirmuonys (ne mikrobai ir ne virusai). Krekenų girdymas, norint išvengti šios ligos, turi mažiau įtakos. Sergančių veršelių išmatos būna pilkos arba žalsvai gelsvos, neretai su gleivių ir kraujo priemaišomis. Ligos eiga nebūna tokia ūmi, kaip rotavirusinė infekcija, tačiau gali tęstis kelias savaites su pagerėjimo ir pablogėjmo laikotarpiais.

Antibiotikų terapija šiuo atveju dažniausiai būna ne tokia efektyvi. Nuo šios ligos padeda plačiai naudotos sulfonamidų ir trimetoprimo tabletės, tačiau po gydymo liga neretai kartojasi. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti keli efektyvūs preparatai nuo kriptosporidiozės. Juos geriausia sugirdyti dar iki pasireiškiant numanomiems ligos simptomams (pvz., girdoma 3-10 veršelio gyvenimo dieną). Vakcinacija nuo šios ligos kol kas netaikoma.

Esant dideliam ligos protrūkiui, dažnai pakanka atvestus veršelius perkelti į neužkrėstą patalpą. Dezinfekcija, ypač kai patalpoje yra kitų suaugusių gyvulių, visai neefektyvi. Rekomenduojama tinkamai prižiūrėti visus veršeliams girdyti naudojamus indus, patalpos turi būti sausos ir švarios.

Mišrios infekcijos. Sunkiausia, kai kelios infekcijos pasireiškia vienu metu. Lietuvoje dažniausiai sutinkama rotavirusai ir kriptosporidiozė, bet gali būti ir trys ligos sukėlėjai. Užklupus tokiai negandai, ūkyje netenkama daug veršelių, išeikvojama daug energijos jiems gydyti ir prižiūrėti, bet rezultatai dažnai labai nuvilia. Gydant mišrias infekcijas, reikia taikyti kompleksines priemones nuo kiekvieno sukėlėjo.

Vis dėlto svarbiausia yra profilaktika - gerai prižiūrint užtrūkusias karves ir naujagimius veršelius daugelio nemalonių ligų ir problemų ūkyje pavyktų išvengti.

***

KARVIŲ LAIKYMO TVARTE SĄLYGOS

Palaidos karvės ant gilaus kraiko:

• 9-12 m²/gyvuliui (t. y., 5 karvėms apie 50 m² gardas);
• 0,1 m pločio girdykla vienai karvei (t. y., jei garde yra 5 karvės, girdykla turi būti 0,5 m pločio);
• švarus girdyklos vanduo;
• 0,7 m ilgio šėrimo frontas.

Palaidos karvės boksuose:

• grupė gali būti užpildyta 80 proc. (10 guoliaviečių grupėje - 8 karvės);
• 0,1 m pločio girdykla vienai karvei (t. y., jei garde yra 5 karvės, girdykla turi būti 0,5 m pločio);
• švarus girdyklos vanduo;
• 0,7 m ilgio šėrimo frontas.

Saitinis laikymas:

• tinkamo ilgio (1,65-1,8 m) ir pločio (1,1 m) guoliavietė;
• tinkamas spaudimas girdyklose vasarą (10 l/min.).

Kai yra užtikrinta karvių gerovė veršingumo pabaigoje, veršeliai atvedami gyvybingi, karvių krekenos būna tinkamos kokybės. Tačiau daugeliui ūkininkų tai atrodo sunkiai suprantamos investicijos, nors juo blogesnėmis sąlygomis laikomos karvės, tuo dažniau atvedami silpni arba negyvi veršeliai, būna bloga krekenų kokybė, prasideda ankstyvas mastitas, metritas, taip pat - nuovalų susilaikymas. Šaltuoju periodu naujagimiams veršeliams reikia skirti didesnį dėmesį, bet vis tiek dalis jų nugaišta (1-60 proc.), o šviežiapienės karvės nuolat serga įvairiomis medžiagų apykaitos ir ginekologinėmis ligomis.

***

BŪTINOS SĄLYGOS, KURIŲ REIKIA LAIKYTIS, KAI BANDOJE YRA LIGOTŲ GYVULIŲ

• Sergantį gyvūną būtina atskirti nuo sveikų, nors, veršelius laikant grupiniuose garduose, dažnai tai būna sunku padaryti. Ši taisyklė galioja ir suaugusiems gyvuliams, nes sergantį gyvulį sveikieji dažniausiai negailestingai skriaudžia.
• Viduriuojantiems veršeliams šalta (ypač sergantiems rotavirusine infekcija), todėl jie dreba. Kai aplinkos temperatūra nukrenta žemiau kaip +10 ^oC, ligos eiga tampa ypač pavojinga. Sergantys veršeliai turi būti laikomi atskiruose, sausuose ir šiltuose gardeliuose.
• Dideliuose ūkiuose, prasidėjus ligos protrūkiui, reikia papildomo personalo, nes darbo padaugėja kelis kartus (sergančiųjų girdymas elektrolitais, sėmenų nuoviru, kruopštesnis gardų valymas, pagalba veterinarijos gydytojams ir kita).