Melžiamų karvių sveikata dažniausiai sutrinka dėl nesubalansuoto šėrimo, maisto medžiagų trūkumo ir staigių raciono pokyčių. Šios priežastys sukelia medžiagų apykaitos ligas.

Karvių bandose medžiagų apykaitos sutrikimai ypač paplitę, ir būtent jie yra daugumos kitų karvių ligų priežastis. Dėl to šiuolaikiniuose pieno ūkiuose pagrindinė ir svarbiausia gyvulių priežiūros darbo grandis yra ligų prevencija ir profilaktika. Labai svarbus vaidmuo, siekiant išvengti ligų, tenka pašarų kokybei.

Medžiagų apykaitos ligų sunku išvengti ir dėl kintančių karvių poreikių, kurie yra labai skirtingi įvairiais laktacijos ir užtrūkimo laikotarpiais.

Didžiojo prieskrandžio acidozė

Didžiojo prieskrandžio acidoze galvijai suserga dėl netinkamo šėrimo. Kai organizme sutrinka rugščių ir šarmų pusiausvyra, ima kauptis rūgštys. Svarbu prisiminti, kad, nustačius ligą vienai karvei, gali būti daugiau sergančių, kurioms klinikiniai požymiai nepasireiškė.

Acidozė diagnozuojama, kai prieskrandžio pH būna 5,5 ir mažesnis (normalus pH 6,5-7). Yra dvi pagrindinės priežastys, dėl ko mažėja pH. Pirmoji, kai sustoja prieskrandžio veikla, jis tampa atoniškas. Dėl to suprastėja gyvulio apetitas, sumažėja produktyvumas. Antroji priežastis - kai dėl pakitusio rūgštingumo pakinta prieskrandžio mikroflŒora, t. y. daugėja rūgštį gaminančių bakterijų. Rūgščių perteklius absorbuojamas per prieskrandžio sieneles, dėl to ši liga ir vadinama metaboline acidoze, kuri, esant sunkiai formai, pavieniais atvejais gali sukelti šoką ar net mirtį.

Pagrindinė acidozės priežastis - per daug grūdų racione arba per didelis koncentruotųjų pašarų kiekis vieno šėrimo metu, ypač, kai juos gyvuliai ėda tuščiu skrandžiu, o ne paėdę žolinių pašarų.

Skiriamos trys acidozės formos: ūmi, poūmė ir lėtinė.

Lengvos formos acidoze sergantys gyvuliai gali pasveikti pakeitus pašarų racioną. Kai duodama daugiau stambiųjų pašarų, rekomenduojama sumažinti daug angliavandenių turinčių pašarų. Geriau šerti ne maltais, o traiškytais grūdais ir dažniau, bet mažesniais kiekiais. Patariama profilaktiškai duoti geriamosios sodos, gyvulius šerti pagal rekomenduojamas normas, o pašarų atsargas laikyti gyvuliams neprieinamoje vietoje.

Acidozės požymiai

Ūmi:

• Galvijas visiškai apatiškas
• Guli palenkęs galvą į šoną
• Nereaguoja į pašarą
• Įkritusios akys
• Padažnėjęs pulsas (100-1 400 tvinksnių per min.)
• Dažnai ištinka koma

Poūmė

• Sumažėjęs galvijo apetitas
• Netenka svorio
• Prasideda neaiškios kilmės viduriavimas
• Karščiuoja
• Padažnėjęs pulsas
• Padažnėjęs kvėpavimas
• Apatiškas, vangus
• Paraudusi gleivinė
• Sutrikęs gromuliavimas ir atrajojimas

Lėtinė

• Sumažėjęs karvės primilžis ir pieno riebumas
• Krenta svoris
• Gimsta negyvybingi veršeliai
• Pakitusi ragų pagrindo forma

Alkalozė - dažna acidozės komplikacija

Alkalozė - kraujo rūgščių ir šarmų balanso sutrikimas, kurio metu kraujo pH didėja (šarmėja). Ji gali būti respiracinė ir metabolinė.

Respiracinę alkalozę sukelia hiperventiliacija (labai padažnėjęs kvėpavimas) dėl plaučių funkcijos sutrikimo (pvz., plaučių uždegimo), esant navikui, karščiuojant ir panašiai.

Metabolinę alkalozę sukelia chloro sumažėjimas ir kalio, natrio, magnio padidėjimas kraujyje, diuretikų naudojimas, šliužo dislokacija, dvylikapirštės žarnos užsikišimas (obstrukcija), inkstų funkcijos sutrikimas.

Dažniausiai suserga melžiamos karvės. Veršeliai serga retai. Dažniausiai alkalozė yra acidozės komplikacija. Ligos požymiai - raumenų drebėjimas, vėmimas, raumenų sustingimas, sunkus kvėpavimas, viduriavimas, pamėlusios gleivinės.

Norint išvengti ligos, reikia gydyti kvėpavimo sistemos ligas, neleisti joms įsisenėti. Taip pat svarbu subalansuoti racioną, duoti mineralinių papildų.

Nutukimas

Nutukimas - medžiagų apykaitos sutrikimas, kai suriebėja kepenys, vystosi jų nepakankamumas. Dažniausiai serga dar prieš apsiveršiavimą nutukusios karvės, kurių kuno įmitimo indeksas yra 3,5 ir didesnis.

Pagal kilmę skiriami dviejų rūšių nutukimai: alimentinis ir endogeninis. Alimentiniu serga gyvuliai, kurie gauna daugiau maisto medžiagų, negu jų sunaudoja. Dažnai serga lėto temperamento gyvuliai, turintys gerą apetitą, gaunantys daug angliavandenių ir riebalų turinčių pašarų, mažai judantys.

Endogeninis nutukimas būna tada, kai sutrinka riebalų apykaitos reguliavimas dėl nervų sistemos ir hormonų aktyvumo pakitimų. Gyvulių polinkį tukti lemia medžiagų apykaitos intensyvumas, reguliuojamas nervų sistemos, hipozės, skydliaukės, antinksčių, lytinių liaukų ir kasos hormonų.

Didejant gyvulių svoriui, apvalėja kūnas, nutukęs gyvulys vengia greitesnių judesių, greitai uždūsta, prakaituoja, žarnų peristaltika būna silpna, sumažėja atsparumas infekcijoms. Silpnėja lytinis aktyvumas, ypač nukenčia širdies darbas, greitai atsiranda širdies nepakankamumo reiškinių.

Nutukusios karvės po apsiveršiavimo greitai suliesėja. Mažėja primilžis, apetitas, jos dažniau serga ketoze, mastitu, pieno karštine, šliužo dislokacija, pareze. Taip pat pasitaiko reprodukcijos sutrikimų, t. y. dėl suriebejusių gimdymo takų veršiuojantis atsiranda mechaninių pažeidimų arba nervų pažeidimų kryžiaus srityje.

Reikia stengtis, kad karvių įmitimo balas būtų tarp 2,5 ir 3. Svarbu stebėti gyvūno buklę ir šerti išlaikant reikiamus balus:

• 3,0-3,5 laktacijos pabaigoje;
• 3,5-4,0 užtrūkimo laikotarpiu;
• 3,5-4,0 veršiuojantis;
• 2,5-3,0 laktacijos piko laikotarpiu.

Užtrūkusioms ir nutukusioms karvėms negalima badauti. Papildomai galima duoti gliukozės energijos poreikiui patenkinti. Taip pat negalima joms kelti streso: nekeisti raciono, tvarto, temperatūros, bandos.

Liesėjimas

Gyvuliai pradeda liesėti tada, kai maisto medžiagų pasisavina mažiau, negu jų netenka. Liesėti gyvuliai gali dėl maisto medžiagų racione ir geriamo vandens trūkumo. Tačiau gali liesėti ir gaudami tiek pašaro, kiek suėda - tai būna sunkų darbą dirbantiems ir labai produktyviems gyvuliams (pvz., pieningoms karvėms). Tai - pirminis suliesėjimas.

Antrinis - kai gyvulys liesėja dėl kokios nors ligos, pavyzdžiui, negali kramtyti, ryti, tinkamai virškinti, kai žarnose nevyksta maisto medžiagų absorbcija, kai sumažėja apetitas arba dėl ligos padidėja maisto medžiagų apykaita.

Gaudamas per mažai maisto medžiagų, gyvulio organizmas energijos poreikiui patenkinti iš pradžių sunaudoja angliavandenius, po to - riebalus ir baltymus. Kai stinga baltymų, negali gamintis antikūnai, dėl to sumažėja atsparumas infekcijoms ir gali atsirasti alerginių reakcijų.

Trys liesejimo stadijos

I. Gyvuliai netenka 15-20 proc. kūno masės. Tokie gyvuliai jau turi ligos požymių: apatiški, greitai pavargsta, eidami svyruoja, silpnai reaguoja į skausmą, plaukai neblizga, oda ne tokia elastinga, gleivinės išbalusios ir dažnai gelsvos, žarnų peristaltika silpna.

II. Gyvuliai netenka 20-25 proc. kūno masės. Minėti simptomai ryškesni. Dėl riebalų išnykimo ir raumenų atrofijos akių obuoliai būna įkritę į akiduobes, analinė anga įtraukta. Kūno temperatūra žemesnė, pulsas dažnas, kvėpavimas retas, gyvulys kartais viduriuoja

III.  Gyvuliai netenka 30-40 proc. kūno masės. Tokie gyvuliai dažnai nebegali pastovėti ir nesikelia, atsiranda pragulos, jie neėda ir negeria, kūno temperatūra nukritusi, pulsas dažnas ir silpnas, santykinis šlapimo tankis mažas, reakcija rūgšti

Pieno karštinė

Šią medžiagų apykaitos ligą sukelia mažas kalcio kiekis kraujyje, ja kasmet suserga 3-10 proc. pieningų karvių. Viena iš 20 sergančių karvių gaišta.

Riziką susirgti didina:

• gyvulio amžius. Beveik niekada neserga pirmos laktacijos karvės, suserga 20 proc. šeštos laktacijos ir vyresnių karvių;
• metų laikas - ligų padaugėja ganiavos pabaigoje. Be to, dažniau linkusios sirgti džersių veislės karvės.

Klinikiniai ligos požymiai

• Pirma stadija - apetito netekimas, mieguistumas.
• Antra stadija - raumenų drebulys, griežimas dantimis, koordinacijos sutrikimas, nukritusi temperatūra, šaltos ausys, S formos kaklas.
• Trečia stadija - karvė guli ir nesugeba atsikelti, negydomus gyvulius ištinka koma ir mirtis. Ligos galima išvengti subalansavus racioną ir stebint kalcio kiekį kraujyje.

***

Labai svarbu laiku diagnozuoti medžiagų apykaitos ligas ir pradėti gydymą - taip bus išvengta didesnių finansinių nuostolių. Esant tam tikriems įtarimams, rekomenduojama padaryti gyvulių kraujo ir šlapimo tyrimus (juos dabar atlieka ne tik stacionari, bet ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mobili laboratorija), kurie leis diagnozuoti sutrikimus ir liga neįsisenės.