Ne tik žmones, bet ir augalus nuolat atakuoja įvairūs mikroskopiniai ligų sukėlėjai: pelėsiniai grybai, bakterijos, virusai. Dėl šių mikrobų veiklos per visas augalų augimo stadijas sumažėja jų produktyvumas, pradedant sėklų dygimu ir baigiant derliumi. Atrodo, be pesticidų šiuolaikinis ūkis išsiversti negali. Bet gal verta ieškoti alternatyvų?

Nuo 1950 metų iki šių dienų pesticidų naudojimas pasaulyje išaugo 50 kartų. Kasmet išpurškiama apie 4,6 mln. tonų pesticidų. Yra duomenų, kad tik 1 proc. šio kiekio atlieka savo paskirtį, likę 99 proc. patenka į aplinką ir nusėda dirvoje, vandenyje, o galiausiai pasiekia beveik kiekvieną gyvą organizmą. Pasekmės - 70 proc. visų maisto produktų sudėtyje randami neleistini pesticidų kiekiai.

Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais 3 mln. žemės ūkio darbuotojų sunkiai apsinuodija pesticidais. Jų asortimentas šiuo metu siekia apie 100 tūkst. junginių. Įrodyta, kad pesticidai pažeidžia daugelį organų, silpnina imunitetą, veikia hormoninę, nervų, reprodukcinę, virškinimo sistemas, didina vėžio riziką ir kita.

Ir ne tik tai. Fungicidai, ypač naudojami kasmet, suardo nusistovejusią ekologinę pusiausvyrą, keičia agrocenozių struktūrą ir mažina bioįvairovę. Kai kurie organizmai geba sukaupti didelius pesticidų kiekius. Norint išvengti globalios aplinkos taršos pesticidais, būtina ieškoti tvarių alternatyvų.

XX a. naudota ypač daug cheminių medžiagų kovoti su augalų kenkėjais. XXI a., pasikeitus požiuriui į chemines augalų apsaugos priemones, siekiant tausoti žemę, augmeniją, gyvūniją ir žmones, ieškoma necheminių kovos su kenkėjais priemonių.

Europoje siekiama įgyvendinti 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, skatinančią tausųjį pesticidų naudojimą. Mūsų šalies žemdirbiams pasiūlyta galimybė siekti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programoje „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema".

Braškės - ne tik vienos populiariausių, bet ir ypač vertingos uogos. Pagal turimą antioksidantų kiekį braškės patenka į pirmą visų galimų pasaulio vaisių dešimtuką. Tai kuo puikiausiai rodo pasaulinės braškių produkcijos kiekis, kuris jau siekia apie 5 mln. tonų per metus.

Deja, apie 20-50 proc. šios produkcijos, atsižvelgiant į šalies ekonominį išsivystymo lygi, nepasiekia musu, nes ja „suvartoja" kenksmingi mikroorganizmai. Kad butu galima sumažinti tokius milžiniškus nuostolius, dažname versliniame ukyje braškes per vegetacija mažiausiai tris kartus purškiamos fungicidais. Padariniai - maždaug 70 proc. išaugintu braškiu randami neleistini fungicidu kiekiai.

Yra dar ir kitas aspektas - su maistu siejamos infekcinės ligos vis dar yra didelė viso pasaulio visuomenės grėsmė. Šiuo metu žinoma daugiau negu 250 su maistu siejamų ligų, kurias gali sukelti bakterijos, virusai ir grybeliai. Ekspertai apskaičiavo, kad šių ligų sukelti ekonominiai nuostoliai siekia 10-83 mlrd. dolerių kasmet vien tik JAV.

Vaisiai ir daržovės yra pagrindiniai maisto patogenų pernešėjai. Pagal Maisto ir vaistų administracijos atliktus vertinimus 1 iš 143 braškių yra užkrėsta Salmonella enterica. 2012 m. Vokietijoje norovirusinė žarnyno infekcija išplito per Kinijoje išaugintas šaldytas braškes ir sutrikdė apie 11 tūkst. vaikų sveikatą.

Pasaulyje intensyviai kuriamos mikrobiologinio braškių užkrėtimo kontrolės technologijos, nes tai ne tik pailgintų uogų vartojimo trukmę ir duotų milžinišką ekonominį efektą, bet ir apsaugotų vartotojus nuo per maistą plintančių infekcinių ligų.

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto, siekdami plėtoti tvarią derliaus kontrolę, sukūrė naujas, efektyvias ir aplinkai palankias saulės šviesa paremtas technologijas braškių uogoms apsaugoti nuo pelėsinių kenkėjų. Už ilgametę šių technologijų plėtrą straipsnio autorė 2012 metais buvo apdovanota Nacionaline mokslo premija.

Pernai sėkmingai baigtas visai naujas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas, kurio metu Lietuvoje pirmą kartą buvo įvertintas saulės šviesa paremtų technologijų efektyvumas saugant braškių derlių lauko sąlygomis.

Pagrindinis šios technologijos privalumas tas, jog, apipurškus uogas šviesai jautria medžiaga (tam parenkamas tinkamas maisto komponentas, maisto papildas ar priedas) saulėtą dieną, efektyviai sunaikinami uogu paviršiuje esantys ir jų gedimą greitinantys pelėsiniai grybai ir žmonių infekcines ligas sukeliančios bakterijos, pvz., Botrytis cinerea, E. coli, Listeria monocytogenes, Salmonella enterica, Bacillus cereus ir pan.

Taigi, fotoaktyvi, žmonėms nekenksminga medžiaga saulės šviesoje puikiai naikina uogų paviršiuje reziduojančius mikroorganizmus ir taip gerokai pailgina uogų vartojimo trukmę ir ilgiau išsaugo nepakitusius vitaminų, antioksidantų, antocianinų ir fenolių kiekius.

Ši technologija nesukuria jokių ilgai egzistuojančių ir uogų mitybinę vertę mažinančių laisvųjų radikalų, nekeičia uogų prekinės išvaizdos, nepalieka kenksmingų medžiagų aplinkoje. Tikimasi, kad inovatyvių vaisių saugos priemonių panaudojimas praplės aplinkai palankių agrotechninių priemonių arsenalą, padidins šviežių uogų produkcijos saugumą ir kokybę, sumažins užkrėtimą patogeniniais mikromicetais ir pavojingomis bakterijomis, o svarbiausia - pailgins uogų vartojimo trukmę ir sumažins derliaus nuostolius. Yra vilčių, kad žmonėms ir aplinkai kenksmingi pesticidai turės tvarią alternatyvą.