Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/02
Sustiprino ūkio valdymą ir išgelbėjo verslą
  • Ignas JANKAUSKAS MB „Verslo procesų konsultacijos"
  • Mano ūkis

Šimto melžiamų karvių ūkiui iš finansinės duobės padėjo išbristi tinkamai parinktos ir efektyviai pritaikytos šiuolaikinės vadybos priemonės. Ūkis padidino produktyvumą, padengė kreditorinius įsiskolinimus ir užsitikrino geresnę perspektyvą.

Ūkininkas Laisvūnas Valikonis Panevėžio rajone žinomas kaip nuolatinis inovacijų ieškotojas. Tų pačių paskatų vedinas 2012-ųjų žiemą jis atėjo į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rengiamus strateginio valdymo kursus. Dalyvauti mokymuose ūkininkas turėjo ir dar vieną motyvą - nors ūkyje buvo įdiegta moderni technologija, ūkis išgyveno finansinę krizę. Reikėjo rasti tinkamus vadybinius sprendimus, kurie padėtų 100 melžiamų karvių ūkiui išbristi iš sudėtingos situacijos. Dalyvaudamas mokymuose, ūkininkas susipažino su šių eilučių autoriumi (tuo metu - Konsultavimo tarnybos verslo ekonomikos specialistu). Po keleto susitikimų buvo sutarta, kad Konsultavimo tarnyba, kurdama finansų valdymo metodiką, padės ūkininkui spręsti susidariusius finansinius sunkumus. Kelių dienų strateginio valdymo kursai išaugo į ilgalaikį sėkmingą bendradarbiavimą.

Ūkio valdymo vadybos priemonės

Užsibrėžę tikslą padėti ūkininkui suvaldyti finansus, Konsultavimo tarnybos specialistai pirmiausia atliko visapusį ūkio vertinimą. Analizės pagrindą sudarė ūkio finansinių rodiklių vertinimas, jų palyginimas su rinkos vidutiniais dydžiais. Buvo išanalizuoti gamybiniai procesai, jų trūkumai. Nustatyta, kad ūkio trumpalaikio (skolos tiekėjams) ir ilgalaikio (ilgalaikės paskolos) mokumo rodikliai žemiau kritinės ribos. Neužtikrintas apyvartinis kapitalas blogino ir ūkio gamybinius rodiklius - vidutinis primilžis iš karvės buvo gerokai žemesnis negu šalies vidurkis.

Nevisaverčiais pašarais šeriami gyvuliai ūkiui buvo nuostolingi. Sprendžiant šią problemą reikėjo atsižvelgti į tai, kad būtina užtikrinti ūkio apyvartinį kapitalą, taigi turėjo būti padengtos skolos tiekėjams. Specialistų iškeltas tikslas - užtikrinant ūkio apyvartinį kapitalą didinti gyvulių produktyvumą - turėjo būti pasiektas per 12 mėnesių, tačiau produktyvumas padvigubėjo tik praėjus daugiau kaip 16 mėnesių, kai pagaliau buvo tinkamai subalansuotas racionas.

Pagrindinės suinteresuotos šalys valdant finansinius įsipareigojimus yra kreditoriai. Jiems turi būti skiriamas didelis dėmesys, ypač informuojant apie situaciją ūkyje. Pagrindinė ūkio kreditorė buvo Panevėžio kredito unija, kuri parodė solidarumą ir kartu su ūkininku ieškojo išeičių.

Praktika rodo, kad mokumo problemas dažniausiai stengiamasi išspręsti pritraukiant dar daugiau papildomo finansavimo. Nors trumpalaikių skolų tiekėjams refinansavimas (išdėstant skolas ilgesniam laikotarpiui) labai efektyvi priemonė, tačiau ją reikėtų naudoti tik kritiniu atveju. Stambiausia kreditorė Panevėžio kredito unija ūkiui papildomai skolinti negalėjo, todėl teko išsiaiškinti esamų tiekėjų galimybes suteikti ūkiui įsipareigojimų padengimo terminus.

Labai svarbus vaidmuo teko ūkio biudžeto planui. Planuojant ūkio pinigų srautus, mėnesio tikslumu buvo nustatytos sumos, kurias galima skirti įsipareigojimams dengti, dalį gautų pajamų skiriant raciono programai vykdyti. Planuojant darbo užmokesčio, žaliavų pirkimo, tiesioginių išmokų ir pajamų už realizuotą produkciją eilutes, pasiektas stulbinantis tikslumas - praėjus 12 mėnesių po biudžeto plano sudarymo paklaida tesiekė 10-15 procentų.

Biudžeto plano sudarymas leido labai aiškiai suvokti ūkio situaciją ir galimybes. Padedant Panevėžio kredito unijai plano įgyvendinimo pradžia buvo labai sklandi - per pirmuosius 4 mėnesius buvo padengti visi trumpalaikiai įsipareigojimai. Praėjus 24 mėnesiams nuo plano įgyvendinimo pradžios pavyko pasiekti visus užsibrėžtus tikslus. Ūkyje laikomų karvių vidutinis metinis primilžis pasiekė užsibrėžtą 6 tonų ribą, ūkio apyvartinis kapitalas tapo tvarus, įsigyta trūkstamos pašarų ruošimo technikos.

Įgyvendinant planą teko susidurti su daugybe netikėtumų, visų pirma - žaliavų ir produkcijos rinkose, taip pat pasirenkant verslo partnerius.

Valdymo restruktūrizavimas

Vykdant projektą paaiškėjo, kad ūkininkui suteikta paskola buvo labai nuostolinga Panevėžio kredito unijai. Reguliuojančios institucijos nurodė privalomai per labai trumpą terminą padengti įsipareigojimą arba nutraukti paskolos sutartį. Taigi ta pati komanda pradėjo kurti antrąjį etapą, kuris turėjo apsaugoti nuo paskolos sutarties nutraukimo ir vėlesnio ūkio bankroto bei sumažinti didžiulį Panevėžio kredito unijos nuostolį, kurį lėmė būtent ūkininko paskola. Vienintelė galimybė tai pasiekti - parduoti ūkio turtą už kainą, ne mažesnę nei ūkio paskola, gauta iš Panevėžio kredito unijos. Pritraukti investuotoją krentant pieno kainoms būtų buvę sudėtinga, o ir pati juridinė ūkininko ūkio forma nėra palanki investuoti. Dėl šios priežasties nuspręsta ieškoti ne investuotojo, bet komandos nario, kuris, kad ir su palyginti nedidele investicija atėjęs į verslą, prisidėtų prie valdymo sustiprinimo bei valdytų ne mažiau kaip 50 proc. sprendžiamojo balso teisės. Sutarta, kad palankiausia žemės ūkio verslui vystyti juridinė forma yra žemės ūkio bendrovė. Įmonė taip pat turėjo atitikti reikalavimus, kurie leistų perimti ūkio įsipareigojimus NMA atžvilgiu. Tačiau situaciją pasunkino įsigaliojęs Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kuriame nustatyta, kad pirkėjas privalo turėti leidimą žemei pirkti. Po šio įstatymo įsigaliojimo tokia žemės ūkio bendrovė rinkoje kainavo apie 20 tūkst. eurų.

Pagrindine užduotimi tapo finansavimo paieškos. Nors abejojančiųjų projektu buvo nedaug, darbas su kreditore, kuria tapo Lietuvos centrinė kredito unija, truko apie pusę metų. Pritraukti kreditorių didelei sumai trukdė tai, kad, įvertinus turtą pagal nustatytus koeficientus, jo dydžio užstatui neužteko. Lemiamą vaidmenį šioje situacijoje atliko Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Šios įmonės komanda ėmėsi iniciatyvos ir konsultavo projekto įgyvendintojus, kaip, vadovaujantis taisyklėmis, turi būti teikiamas finansavimas su ŽŪPGF garantija.

Pirkimas vyko per keletą etapų: PVM srautų valdymą, sandorių forminimą, turto perrašymą. Dideli informacijos kiekiai, turto ir įsipareigojimų judėjimas tapo rimtu iššūkiu visoms suinteresuotoms šalims, kurių buvo net 10. Tačiau sandoris įvyko sėkmingai. Pasiekti rezultatai džiugina: sukurtas kolegialus valdymo organas - valdyba, įsteigta administracijos direktoriaus pareigybė, kuri atiteko ūkininko sutuoktinei Laisvydai Valikonienei, atlikusiai didžiausią darbą nuo pat pirmojo biudžeto plano sudarymo. Bendrovės administracijos direktorė valdo 35 proc. balso teisės, tačiau pajininkų sutartyje yra numatyta galimybė išpirkti pajus iš kitų narių ir susigrąžinti visišką verslo kontrolę. Kiti bendrovės nariai yra kompetentingi finansų valdymo, teisės srityse, tačiau tiesiogiai gamyboje nedalyvauja. Gauta ilgalaikė paskola užtikrins bendrovės veiklą, o parduoto ūkio pajamomis padengta Laisvūno Valikonio paskola Panevėžio kredito unijoje visiškai padengė iki tol buvusius nuostolius.

Sudėtingų strateginių sprendimų prielaidos

Ūkio pertvarkos įgyvendinimas atskleidė informacijos valdymo svarbą. Operatyvumas reikalavo lemiamais projekto įgyvendinimo momentais nepaisyti griežtų buhalterinės apskaitos formalumų. Kadangi tokiose situacijose tik savalaikė informacija yra naudinga, tai visą finansinę informaciją teko konsoliduoti „gyvai" pasiruoštose formose.

Komandoje turi būti lyderis, kuris generuotų mintis. Net esant labai kvalifikuotiems išorės konsultantams, lyderystės turi imtis ūkio žmogus. Šiuo asmeniu projekte tapo Laisvyda Valikonienė. Ji nebijojo imtis iniciatyvos ir gebėjo savarankiškai priimti sprendimus greitai besikeičiančioje aplinkoje bei puikiai atskirti, kuri informacija turi pasiekti konsultantą, būti apdorota per ilgesnį laiką, o kuri turi būti panaudota nedelsiant. Nors ūkininkei tai buvo visiškai nauja patirtis, gaudama reikiamas konsultacijas su užduotimi susidorojo puikiai. Šių savybių ugdymas ateityje palengvina perėjimą nuo projekto prie kasdienės veiklos.

Šiandieninę verslo aplinką galima apibūdinti kaip visapusį naudos siekimą, t. y. nesuteikęs naudos kitam, pats taip pat jos negausi. Jei mūsų aptariamu atveju būtų išspręstas tik ūkio mokumo klausimas, o Panevėžio kredito unijos nuostoliai - ne, tuomet tikslai nebūtų buvę pasiekti.

Įgyvendinta strategija tėra vienas iš pavyzdžių, kaip sudėtingose situacijose pritaikyta inovatyvi vadyba padėjo net kelioms organizacijoms pasiekti numatytus tikslus. Šis ir kiti vadybos metodai gali padėti stambiems ūkiams rasti tinkamus turto, žaliavų ir produkcijos valdymo sprendimus, smulkiesiems ūkininkams - turto panaudojimo efektyvumo ir naujų aukštųjų technologijų įdiegimo galimybes. Jeigu manote, kad dar nesate pasirengęs iš esmės keisti ūkio valdymo, finansavimo strategijos, abejones visada verta pasitikrinti. Tinkamai pasirinkta finansavimo strategija suteikia didžiausią efektą per trumpiausią laiką. Svarbiausia žinoti, kad neatskleista problema taip ir liks neišspręsta.

***

Projekto valdymo pagrindiniai etapai

  • Situacijos analizė ir vertinimas
  • Projekto tikslų nustatymas
  • Suinteresuotųjų šalių nustatymas
  • Ūkio ir suinteresuotųjų šalių galimybių vertinimas
  • Projekto valdymo priemonių nustatymas, plano sukūrimas
  • Projekto įgyvendinimas
  • Rezultatų analizė, įprastinės veiklos vykdymas ir priežiūra