Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/02
Subalansuotas karvių šėrimas
  • Vytas GUDAITIS LŽŪKT
  • Mano ūkis

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai stambėja pieno ūkiai, daugiau primelžiama pieno iš karvės per laktaciją - per paskutiniuosius penkerius metus bendras karvių produktyvumas padidėjo daugiau kaip 1 000 kg. Bandų, kuriose iš karvės melžiama daugiau kaip 10 000 kg per metus, jau yra ne viena. Produktyvumas didėja dėl geresnės gyvulių genetikos ir patobulintos pašarų bazės.

Vis dėlto šėrimo klaidų pieno ūkiuose dar neišvengiama, o jos labai mažina ūkio pelningumą. Daugiausia neigiamų pasekmių turi netinkamas raciono sudarymas ar parinkimas, neatsižvelgiant į laktacijos tarpsnį.

Dėl nesubalansuoto šėrimo mažėja gyvulių produktyvumas, blogėja produkcijos kokybė, neišnaudojamas karvės genetinis potencialas, suprastėja gyvulio sveikatingumas ir reprodukcija.

Nesubalansuoto karvių šėrimo pasekmės

Pati didžiausia nesubalansuoto karvių šėrimo pasekmė - neišgaunamas pieno kiekis iš gyvulio optimaliausiomis šėrimo sąnaudomis, t. y. produktyvumas mažesnis negu genetinis potencialas. Be to, akivaizdžiai suprastėja reprodukcija:

  • užsitęsia servis periodas,
  • daugėja slaptų rujų, prastėja apsivaisinimas,
  • karvės sunkiai veršiuojasi, daugėja nuovalų užsilaikymų, gimdos uždegimų (metritų, endometritų); pailgėja karvių veršiavimosi laikas, veršeliai būna ne tokie gyvybingi,
  • didėja sėklinimo išlaidos, prastėja sėklinimo indeksas,
  • trumpėja produktyvusis amžius, daugiau gyvulių išbrokuojama.

Netinkamo šėrimo pasekmės, auginant pakaitines telyčias, yra lėtesnis augimas, daugiau jų neapsivaisina, vėliau veršiuojasi pirmą kartą.

Be to, karves šeriant nesubalansuotu racionu, gerokai dažniau pasitaiko medžiagų apykaitos problemų ar su jomis susijusių ligų: parezė (pieno karštinė), acidozė, ketozė ar kt. Nusilpsta gyvulių imuninė sistema, jie tampa imlesni kitoms ligoms, padaugėja problemų dėl nagų, tad didėja išlaidos medikamentams ir gydymo paslaugoms. Be to, išsiskiria didesnė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Visa tai mažina pieno ūkio pelningumą.

Todėl akivaizdu, kad subalansuoti racioną ir šerti gyvulius taisyklingai, atlikti pašarų tyrimus apsimoka labiau, tai atperka didesnė produkcija ir geresnė gyvulio sveikata, juolab kad tyrimų kaina nedidelė, jie ilgai netrunka.

Pašarų pagrindas - savos gamybos stambieji pašarai

Subalansuotas karvių šėrimas - tai toks šėrimas, kai gyvulys gauna optimaliomis normomis pašarus, kad galėtų duoti didžiausią produkciją, nenukentėtų jo sveikatingumas ir būtų sėkminga reprodukcija.

Pirmasis žingsnis, norint subalansuoti šėrimą, yra išsiaiškinti pašarų maistinę vertę. Visus ūkyje pagamintus pašarus būtina ištirti, nes jų maistinė vertė nevienoda. Pašarų maistinę vertę lemiantys veiksniai yra ir pjūties laikas, oro sąlygos per ją (ar šienaujant nelijo), taisyklinga siloso gamyba ir kiti.

Sudarant racioną, būtina įvertinti gyvulių sveikatingumą, įmitimą, laikymo sąlygas, pieno primilžį, šėrimo technologiją ir norimą gauti produkcijos kiekį. Įvertinus visus veiksnius ir turint pašarų tyrimo duomenis, galima tinkamai sudaryti racioną. Gerai subalansuotas karvių racionas yra esminis pieno ūkio sėkmės pagrindas.

Racionas yra tinkamai subalansuotas, jeigu pašarų pagrindą sudaro savos gamybos stambieji pašarai, ir tik nedidelę dalį - koncentruotieji pašarai. Įvairiais laktacijos tarpsniais šis santykis turėtų būti skirtingas - šviežiapienėms karvėms skirti stambieji pašarai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50-60 proc. sausųjų medžiagų kiekio, o antroje laktacijos pusėje - 70-80 procentų.

Pagal turimus pašarų tyrimų rezultatus su kompiuterinėmis šėrimo programomis galima sudaryti tinkamą racioną.  Svarbu tai, kad net tinkamai sudarytas racionas su atliktais pašarų tyrimais gali būti nieko vertas, jeigu pašarai ir koncentratai nėra tinkamai dozuojami ar sumaišomi. Norint gerų rezultatų, būtina laikytis ne tik raciono, bet ir technologinių reikalavimų.

Kaip pasiekti gerą rezultatą

Analizuojant raciono sudėtį, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į sausąsias medžiagas (SM). Jų kiekis rodo raciono apimtį, o suėdamas jų kiekis - pašarų ėdamumą, gyvulio apetitą ir pašarų kokybę. Sudarant racioną, reikia atsižvelgti, kad 100 kg karvės kūno masės skiriama nuo 3,5 iki 4,7 kg SM per parą.

Sausųjų medžiagų kiekis priklauso nuo raciono sudėties, jo visavertiškumo bei fizinių ir mechaninių savybių. Kai racione yra daugiau geros kokybės sultingųjų pašarų, tuomet daugiau suvartojama ir sausųjų medžiagų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad karvės daugiausia SM suvartoja 4-5 mėn. po veršiavimosi, nors pieno gamybos piką pasiekia 1,5-2 mėn. po veršiavimosi ir kūno masė intensyviausiai krenta iki 2 mėnesių.

Kitas rodiklis, kuris turi labai svarbią reikšmę ne tik gyvulio sveikatingumui, bet ir labiausiai lemia produkcijos kiekį ir kokybę, yra pašarų baltymai. Iš jų gyvulio organizme susidaro kūno ir pieno baltymai. Todėl karvių produktyvumą daugiausia lemia baltymų kiekis racione ir jų biologinės vertės.

Iš racione esančių baltymų 30-35 proc. turėtų būti skaidomi prieskrandyje ir 30 proc. - žarnyne. Tačiau per didelis jų kiekis racione gali sukelti neigiamas pasekmes ir ligas, tarp jų - ketozę, reprodukcijos sutrikimus, kraujyje gali susidaryti šlapalas, toksiškai veikiantis spermatozoidus, kiaušialąstę ir embrioną, taip pat gali sutrikti hormoninis balansas, sukelsiantis energijos disbalansą ir sustabdysiantis kiaušidžių funkcionavimą. Todėl racione turėtų būti nuo 16-19 proc. baltymų laktacijos pradžioje iki 12 proc. jos pabaigoje.

Angliavandeniai - energijos šaltinis. Iš racione esančių angliavandenių galvijai gauna apie 85 proc. reikiamo energijos kiekio. Sudėtingieji angliavandeniai (ląsteliena, krakmolas, cukrūs ir kt.) didžiajame prieskrandyje skaidomi į gliukozę. Gliukozė toliau paverčiama į acto, propiono, sviesto ir kitas rūgštis. Kai blogai subalansuotas racionas ir netinkamas angliavandenių ir baltymų kiekis, karvės dažnai suserga medžiagų apykaitos liga - ketoze.

Greitai skaidomų angliavandenių, t. y. krakmolo ir cukrų, racione turėtų būti apie 23-28 proc. Per didelis jų kiekis gali sukelti acidozę, didžiojo prieskrandžio atoniją.

Iš minėtų angliavandenių išsamiau reikėtų aptarti ląstelieną. Ląsteliena skirstoma į dvi pagrindines frakcijas: ADF - rūgščiame tirpale netirpi ląsteliena, NDF - neutraliame tirpale netirpi ląsteliena. Nustatyta, kad pašaro ėdamumą ir didžiojo prieskrandžio veiklą skatina NDF, o ADF veikia pašaro virškinamumą. Skaičiuojant racioną, reikėtų laikytis rekomenduojamų normų - karvėms vidutinė NDF reikmė - 28 proc., o ADF - 21 proc. raciono sausosios medžiagos. Be to, išskiriama ląstelienos dalis - ligninas, kuris yra visai nevirškinamas.

Ląstelieną karvių prieskrandžių mikroflora skaido į lakiąsias riebalų rūgštis, iš kurių organizmas gauna energiją ir gamina pieno riebalus. Jei racione per daug ląstelienos, maisto medžiagos būna blogiau virškinamos, produkcijai gauti sunaudojama daugiau pašarų.

Be minėtų maisto medžiagų, labai didelę reikšmę gyvulių sveikatingumui ir produktyvumui turi mikro- ir makroelementai. Jeigu jų trūksta, blogiau pasisavinamos maisto medžiagos, atsiranda ligų pavojus, pavyzdžiui, parezė, kuri tiesiogiai susijusi su racione esančiais makroelementais.

Parezei kilti tiesioginės įtakos turi kalcio ir fosforo santykis racione. Kalcio ir fosforo santykis racione pagal laktacijos tarpsnį:

  • iki 100 dienų po veršiavimosi - 2:1,
  • praėjus 100 dienų po veršiavimosi ir iki užtrūkinimo - 1,5:1,
  • užtrūkinimo laikotarpiu - 1,25:1,5.

Parezei pasireikšti didelės įtakos turi kalis. Per didelė jo koncentracija blokuoja kalcio įsisavinimą, dėl to, net esant pakankamam kalcio kiekiui racione, šia liga karvė vis tiek suserga. Kai pašaruose yra daug kalio, reikia natrio, kuris veikia priešingai negu kalis. Kiti mikroelementai (varis, selenas, kobaltas) turi tiesioginės įtakos reprodukcinei sistemai. Kai jų trūksta, karvės dažniau serga gimdos uždegimu, pasireiškia slapta ruja, prastėja vaisa.

Pieno sintezei galvijai sunaudoja 30-60 proc. pašaruose esančių medžiagų, todėl šėrimas turi būti visavertis. Pieno kiekiui, jo sudėčiai ir savybėms didelės reikšmės turi karvių raciono maistingumas, baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis ir jų tarpusavio santykis. Todėl rekomenduojama atlikti būtinus tyrimus ir sudaryti subalansuotą racioną, nes tam nereikia didelių investicijų ir laiko, o nauda yra akivaizdi.

Šiuo metu yra mobilių gyvulininkystės laboratorijų, kurios ūkyje ištiria pašarus, įvertina bandos sveikatingumą ir gyvulių laikymo sąlygas. Taip pat iš kraujo, šlapimo ir pieno mėginių nustato, kokių makro- ir mikroelementų trūksta racione, parodo individualaus gyvulio ligas, taip pat ir slaptas lėtines ligas bandoje. Ultragarso tyrimu nustatomas ankstyvas veršingumas ir diagnozuojamos ligos. Taip galima objektyviai įvertinti bandos reprodukcinę situaciją.

***

Remiantis statistikos duomenis, per 2012-2015 m. I pusmečių laikotarpį karvių bandų sumažėjo 17 444 (23,51 proc.), o vidutinė karvių banda padidėjo nuo 4,46 iki 5,58 gyvulio arba 25,11 proc. 2010 m. I pusmetį buvo 223, o 2015 m. I pusmetį - 257 ūkiai, kuriuose laikoma daugiau negu 100 karvių.