23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/02
Metas koreguoti vasarinių rapsų sėjos laiką
  • Prof. habil. dr. Rimantas VELIČKA, dr. Rita PUPALIENĖ, dr. Lina Marija BUTKEVIČIENĖ, dr. Robertas KOSTECKAS, ASU
  • Mano ūkis

Akivaizdūs klimato kaitos reiškiniai Lietuvoje jau niekam, juo labiau žemdirbiams, nekelia abejonių. Tai keičia nusistovėjusias agrotechnines rekomendacijas. Vienas iš tokių pavyzdžių - vasarinių rapsų sėjos laikas.

Žinoma, klimato pokyčiai - iššūkis ne tik žemdirbiams, bet ir mokslininkams. Būtina ieškoti galimybių ir būdų, kaip tobulinti augalininkystės technologijas, kaip atskiras agrotechnikos priemones pritaikyti konkrečiam mūsų šalies regionų klimatui, kaip švelninti pakitusių, dažnai ir ekstremalių, meteorologinių sąlygų neigiamą poveikį augalams ir visai agroekosistemai.

Viena iš tokių taikytinų agrotechnikos priemonių yra vasarinių augalų, ypač vasarinių rapsų, sėjos laikas. Praktika rodo, kad dažniausiai ūkininkai skuba pasėti rapsus, kad augalai geriau panaudotų per žiemą sukauptą drėgmę ir greičiau subręstų. Tai tinka visiems ankstyvosios sėjos augalams. Bet ar tinka rapsams?

Pastaraisiais metais, nors dirvos ir pradžiūsta anksti, bet pavasariai būna ištęsti ir vėsūs, dažnai kartojasi ankstyvosios šalnos, todėl rapsai dygsta lėčiau, blogiau veikia herbicidai, dygsta netolygūs, piktžolėti pasėliai.

Yra ir tokių žemdirbių, kurie dėl organizacinių ar kitų priežasčių vėlina rapsų sėją net iki gegužės vidurio ir vėliau. Tai taip pat ne išeitis, nes dėl užsitęsusios vegetacijos rapsų pjūties terminai dažnai nukeliami rudeniui, atsiranda rizika, kad dėl lietingų orų laiku nebus paruoštos rapsienos žieminiams kviečiams sėti.

Viena aišku, kad bendros nuomonės šiuo klausimu ir išsamių mokslinių tyrimų Lietuvoje nėra. Taigi, vasarinių rapsų sėjos laiko koregavimas galėtų sumažinti sėklų derliaus nuostolius, patiriamus dėl žaladarių ir piktžolių plitimo, dėl nevienodos pasėlių brandos per derliaus nuėmimą, o kartu padidintų ir rapsų, kaip priešsėlio, vertę.

ASU Bandymų stotyje 2015 m. buvo įrengtas lauko eksperimentas, kur vasariniai rapsai Fenja pradėti sėti anksti, dirvai pasiekus fizinę brandą (kai tik galima įvažiuoti į lauką su technika), ir toliau iki gegužės antros pusės sėti kas 5 dienos. Žinoma, iš vienų metų eksperimento duomenų apibendrinančių išvadų daryti dar negalima, tačiau pateiksime kai kuriuos pastebėtus dėsningumus ir tendencijas.

2015 metų meteorologinės sąlygos buvo tipingos kintančiam klimatui - regione trūko drėgmės, ypač sausringas buvo birželis, krituliai buvo netolygiai pasiskirstę. Balandžio temperatūra buvo vienu laipsniu aukštesnė už vidutinę daugiametę, o gegužę orai buvo vėsesni negu įprastai.

Skirtingu laiku sėjant vasarinius rapsus, laikotarpis dienomis nuo sėjos iki sudygimo (t. y. dygimo laikas) labai skyrėsi: anksčiausiai sėti rapsai sudygo per 12 d., antrosios sėjos rapsai - per 8, o trečiosios sėjos - per 5 dienas. Dar labiau pavėlintos sėjos rapsai dygo panašiai - 5-7 dienas. Pasėti labai anksti rapsai dygo ilgiausiai. Lauko eksperimente vasariniai rapsai buvo sėti balandžio 15 - gegužės 20 dienomis (sėja išsitęsė per 36 dienų laikotarpį), tačiau pirmųjų sėjų rapsai sudygo panašiu metu: atitinkamai balandžio 27, 28 ir 30 dienomis.

Vėliau jų dygimas beveik atitiko skirtingų sėjų laiką ir, vertinant nuo pirmosios iki paskutiniosios sėjos rapsų sudygimą, laikotarpio trukmė sumažėjo iki 29 dienų. Maksimalaus žydėjimo tarpsnį skirtingu laiku sėti rapsai pasiekė birželio 13-30 dienomis, ankstyviausios ir vėlyviausios sėjos rapsų skirtumas sudarė tik 17 dienų.

Sėjant vasarinius rapsus vėliau, labiau sušilus orams, sutrumpėjo laikotarpiai ne tik nuo sėjos iki sudygimo, bet ir nuo sudygimo iki visiškos brandos. Vyraujant sausiems orams, vėliau pasėti vasariniai rapsai vystėsi greičiau. Nustatytos statistiškai patikimos tiesinės priklausomybės tarp teigiamų temperatūrų sumos nuo metų pradžios iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sudygimo iki visiškos brandos; taip pat - tarp teigiamų temperatūrų sumos nuo metų pradžios iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sėjos iki žydėjimo. Vasariniams rapsams sudygti įtakos turėjo ir viršutinio armens sluoksnio dirvos temperatūra.

Vasarinių rapsų sėjos laikas turėjo įtakos pasėlių piktžolėtumui. Nors visi rapsų pasėliai po sėjos buvo purkšti herbicidu Sultan super, 2 ha-1, tačiau piktžolių skaičius, o ypač masė, prieš derliaus nuėmimą rapsų pasėliuose buvo labai nevienoda. Anksčiausiai sėtuose rapsuose piktžolių buvo daugiausiai (dėl vėsių orų ir šaltos dirvos čia jų buvo daug ir daigų tarpsniu). Ilgiau dygstantys rapsai galėjo blogiau stelbti ir neįšilusioje dirvoje gerai sudygstančias piktžoles, nes lėtai dygstančiame pasėlyje jos gali išplisti. Antrosios sėjos pasėlyje piktžolių skaičius buvo neesmingai mažesnis, o dar labiau vėlinant sėją - esmingai sumažėjo.

Piktžolių masė mažiausia buvo balandžio 15, 20, 25, 30 ir gegužės 5 d. sėtuose rapsuose, o gegužės 10 d. ir vėliau sėtuose - esmingai didesnė. Apibendrinant 2015 m. rapsų pasėlių piktžolėtumo tyrimo rezultatus galima teigti, kad labiausiai rapsų sėklų derlingumą mažino baltosios balandos - išlikusios nesunaikintos išaugino didelį sausųjų medžiagų derlių ir stelbė rapsus. Buvo nustatytas labai stiprus statistiškai patikimas vasarinių rapsų sėklų derlingumo ir piktžolių sausųjų medžiagų masės pasėlyje prieš derliaus nuėmimą koreliacinis ryšys. Vadinasi, piktžolių sausųjų medžiagų masė buvo vienas iš veiksnių, didžiąja dalimi lėmusių vasarinių rapsų sėklų derlių.

Tyrimų metais sėjos laikas aiškios ir esminės įtakos juodajai dėmėtligei plisti neturėjo, didesnę įtaką darė laikotarpio meteorologinės sąlygos. Tačiau pastebėta tendencija, kad, vėlinant sėją iki balandžio pabaigos, dėmėtligės apimtų rapsų ankštarų mažėjo, gegužę sėtuose augaluose šių pažeidimų buvo pastebimai daugiau.

Skirtingai negu juodosios dėmėtligės, verticiliozės žala pasireiškė labiau. Sėjos laikas turėjo esminės įtakos šiai ligai plisti: pasėtų gegužę ligos apimtų rapsų stiebų buvo 6,4 proc. mažiau, palyginti su sėtais balandį.

Kryžmažiedinėms spragėms plisti įtakos turėjo oro temperatūra: vasariniai rapsai, ypač pasėti labai anksti, pradinius augimo ir vystymosi tarpsnius pasiekė, kai buvo palyginti žema vidutinė paros oro temperatūra. Didžiąja dalimi dėl šios priežasties ankstyvų sėjų (balandžio 15-25 dienomis) augalai išvengė spragių pažeidimų.

Toliau vėlinant sėją, rapsų skilčialapių pažeidimų intensyvumas nuosekliai didėjo, o lyginant balandžio 30 ir gegužės 20 dienos pasėlius, esmingai padidėjo - 2,7 karto. Taigi, daugiausia žalos spragės padarė vėliausios sėjos rapsų daigams.

Rapsiniai žiedinukai mažiausiai paplito rapsus pasėjus balandžio 30 ir gegužės 5 dienomis. Tuo metu sėtų rapsų pasėliuose kenkėjų skaičius buvo vidutiniškai 5,2 karto mažesnis, palyginti su kitu laiku sėtais pasėliais. Ankstyvesnių ar vėlesnių sėjų rapsuose žiedinukų ant augalo buvo gerokai daugiau.

Esmingai didžiausias kopūstinių stiebinių paslėptastraublių sužalotų stiebų skaičius rastas rapsus pasėjus vėliausiai - gegužės 20 dieną, mažiausias - pasėjus rapsus gegužės 5 dieną. Pasėjus rapsus balandžio 15-30 dienomis, ligotų stiebų skaičius buvo beveik vienodas - 5,5-5,8 procento. Vėlinant vasarinių rapsų sėją (nuo gegužės 10 dienos ir vėliau), sužalotų stiebų daugėjo.

Sėjos laikas turėjo esminės įtakos vasarinių rapsų sėklų derlingumui. Sėjos vėlinimas 15 dienų nuo fizinės dirvos brandos esmingai nemažino sėklų derlingumo, bet vėlinimas 20 dienų jau turėjo esminės neigiamos įtakos sėklų derlingumui.

Didžiausias vasarinių rapsų sėklų derlingumas (2,0 t ha-1) gautas iš pasėtų balandžio 20 d., t. y. praėjus 5 d. nuo fizinės dirvos brandos. Reikėtų atkreipti ūkininkų dėmesį į tai, kad kiekvieno pavasario agroklimatinės sąlygos, ypač pastaruoju metu, skiriasi. Todėl sieti sėjos laiką su konkrečia data būtų netikslu. Reikėtų stebėti dirvos ir oro temperatūrą.

Preliminarūs tyrimai parodė, kad optimalūs vasarinių rapsų sėjos terminai yra tuomet, kai pavasarį, atšilus orams, susikaupia 350-400 oC teigiamų temperatūrų suma, o dešimtadienį iki sėjos vidutinė paros temperatūra siekia 8-10 oC. Apibendrinus pirmųjų metų tyrimo duomenis, galima teigti, kad sėjos nereikia labai vėlinti, bet nereikia ir persistengti sėjant vasarinius rapsus labai anksti.