Maistas - tai neišsemiama tema, o noras ragauti, degustuoti, išbandyti naujo skonio produktus niekada nesibaigia. Gyvas to įrodymas - jau 81-ąjį kartą surengtos tarptautinės parodos „Žalioji savaitė 2016" populiarumas: minios žmonių kasmet užtvindo Berlyno parodų centrą, kur dešimt dienų vyksta milžiniška maisto fiesta.

Išskirtinumo renginiui suteikė parodos šalis partnerė - Marokas. Per ilgą parodos gyvavimo istoriją tai pirmoji šalis partnerė iš Afrikos žemyno. Maroko karalystė šioje parodoje dalyvauja nuo 1960 metų. Žemės ūkis ir maisto pramonė yra Maroko ekonomikos pagrindas, o šiose srityse dirba net 40 proc. šalies gyventojų. Vokietija yra tarp septynių pagrindinių Maroko užsienio prekybos partnerių.

Marokas savo stende sukūrė tikrą „Tūkstančio ir vienos nakties" pasaką, apsupančią lankytojus Rytų pasaulio kvapais, spalvomis ir skoniais. Savo stende marokiečiai pristatė itin aukštos kokybės argano, alyvuogių, rožių aliejus, saldžių datulių, afrikietišką kuskusą, aromatingų aštrių prieskonių. Čia nuolat skambėjo afrikietiški ritmai ir šėlo egzotiškai apsirėdę šokėjai vyrai.

Greta maisto pramonės - politikų susitikimai

Vokietijos ūkininkų sąjungos prezidentas Joakimas Rukvydas (Joachim Rucwied) pabrėžė, kad „Žalioji savaitė 2016" vyksta tuo metu, kai Vokietijos žemės ūkio ir maisto pramonė išgyvena labai sunkią ekonominę situaciją. „Rusijos embargas Vokietijai kainavo maždaug vieną milijardą eurų, ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, sukėlusių žemės ūkio produktų kainų griūtį. Drastiškai smukusios žemės ūkio produktų kainos lėmė ūkininkų pajamų sumažėjimą maždaug 35 procentais. Sunkumus ypač pajuto kiaulių ir pieno ūkiai. Situaciją vaizdžiai iliustruoja paprastas faktas: nuo kiekvieno parduoto dešros kilogramo ūkininkams lieka vos12 centų", - sakė J. Rukvydas.

Parodoje kasmet vis didesnis dėmesys skiriamas atsinaujinantiems energijos ištekliams, vietinėms žaliavoms, ekologinei žemdirbystei, kaimo plėtrai, gausu čia svarbių politinių diskusijų. Vienas svarbiausių parodos įvykių - tris dienas vykęs tarptautinis žemės ūkio ir maisto forumas „Kaip išmaitinti miestus: žemės ūkis ir kaimo vietovės urbanizacijos amžiuje". Jau dabar daugiau negu pusė pasaulio gyventojų gyvena mietuose, o 2050 m. miestiečių dalis gali padidėti iki trijų ketvirtadalių visos žmonijos. Kaimo vietovės tuštėja, nors būtent kaimo gyventojams keliamas uždavinys išmaitinti visą populiaciją. Kaip užtikrinti saugių ir kokybiškų maisto produktų kiekį pasauliui, kaip išsaugoti kaimo vietovių gyvybingumą dabar ir ateityje - šie svarbūs klausimai nagrinėti forume, kuriame dalyvavo 70 šalių žemės ūkio ministrai.

Lietuvos žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės darbotvarkėje buvo daugybė susitikimų, kone visus juos vienijo panašios temos: kaip palaikyti ir didinti vietinių produktų vartojimą bei kaip teisingiau paskirstyti pelną tarp augintojo, perdirbėjo ir prekybininko. Apie pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų pozicijų stiprinimą kalbėta su Nyderlandų žemės ūkio ministru Martinu van Damu (Martijn van Dam). Šis klausimas labai aktualus ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Kaip vaizdingai viename iš susitikimų pasakė Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras Ijonas Sula (Ion Sula), būtina gerai sustyguoti visą maisto gamybos grandinę - nuo šakės iki šakutės.

„Nauda turi būti visiems grandinės dalyviams, o dabar Europos skaudulys yra tas, kad didžiąją dalį pelno pasiima prekybininkai", - bendrą atsakingų pareigūnų nuomonę išreiškė V. Baltraitienė. Susitikime su Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės viceministro Hiromiči Matsušimo (Hiromichi Matsushima) vadovaujama delegacija aptartos lietuviškos jautienos eksporto į Japoniją galimybės. Švedijos kaimo reikalų ministrą Sveną-Eriką Buštą (Sven-Erik Bucht) (kuris, beje, neslėpė nuostabos, kaip Lietuvai per metus pavyko atrasti 12 naujų eksporto rinkų!) itin sudomino akcija „Augink savo kraštą" - dėmesys nacionaliniams produktams ir jų vartojimo skatinimas yra išaugęs visoje Europoje.

Pirmąją parodos dieną Lietuvos stende įvyko ministrės protokolinis priėmimas, kuriame dalyvavo ES, Ukrainos, Moldovos, Azerbaidžano, Gruzijos, Uzbekistano, Japonijos, Kinijos ir kitų šalių delegacijų vadovai, taip pat Vokietijos federalinių žemių ministrai, Lietuvos ambasados atstovai.

Lietuvos stende kvepėjo skilandžiu ir midumi

Lietuva savo ekspozicijoje demonstravo natūralius ir ekologiškus gaminius. Daugeliui mūsų šalį atstovaujančių įmonių pasirodymas šioje parodoje nebuvo debiutinis. Viena iš tokių „senbuvių" - Raseinių r. ūkininkės Audronės Žilienės įmonė, pristatanti šaltai rūkytus mėsos gaminius, turinčius tautinio paveldo ir ekologinius sertifikatus. Parodos lankytojai skanavo dešrų, lašinių, šoninės, kumpelių, dešrelių, nugarinės, taip pat ir skilandžio, įregistruoto ES lygiu kaip Garantuotas tradicinis gaminys.

Vokiečių lankytojams gerai atpažįstama ir Laimutės Sadauskienės individuali įmonė iš Rokiškio r., parodoje pristačiusi meduolinius grybukus ir šakočius, turinčius tautinio paveldo sertifikatą. Lankytojai ne tik stebėjo šakočių kepimo procesą, bet ir ragavo ką tik iškepto skanėsto - šiltas jis pats skaniausias.

Algio Grigonio individuali įmonė iš Pakruojo r. parodoje pilstė natūralią kaimišką girą, pagal aukštaičių tradicijas gaminamą „Šinkorių" alų ir naujieną - juodąjį „Gurmanų alų". 1999 m. įkurta šeimos įmonė yra sertifikuota A kategorijos tautinio paveldo produktų, alaus gaminimo amato puoselėtoja. Šioje šeimoje alaus darymo tradicijos eina iš kartos į kartą - aludaryste užsiėmė ir seneliai, ir proseneliai.

„Apiterapijos centras" vokiečių pirkėjams siūlė sveikatinančias arbatas iš natūralaus lietuviško medaus ir vaistažolių ekstraktų. Šių produktų gamyboje nenaudojamos jokios sintetinės žaliavos ar priedai.

Tarp pirmąjį kartą parodoje Berlyne dalyvaujančių įmonių buvo naujų rinkų besidairanti Širvintų r. bendrovė „Tavlinas", kuriai priklauso prekinis ženklas „Saldva". Prieskonių mišinių sudėtyje didžiąją dalį sudaro prieskoninės daržovės bei žolelės, kuriose lieka natūralus skonis, kvapas, spalva. Parodoje įmonė pristatė prieskonių mišinius, praturtintus džiovintais baravykais, alyvuogėmis, pomidorais, citrinų žievelėmis.

Parodoje dalyvavo ir „Šušvės midus" iš Kėdainių r., lankytojus kvietęs paragauti kelių rūšių midaus, medaus ir įvairių jo mišinių, įsigyti natūralaus vaško žvakių. Šiuos gaminius pristatė įmonės vadovas ir technologas, trečios kartos bitininkas Erikas Augustinavičius, pats prižiūrintis 150 bičių šeimų. Midaus atsivežė ir bendrovė „Lietuviškas midus" iš Prienų rajono, lankytojus vaišinusi midumi „Stakliškės", midaus nektaru „Suktinis", taip pat pristačiusi naujovę - pilstomą midų.

Lietuvos ekspozicijoje buvo ir „Evija & Partner" produktai bei Lietuvos ūkininkių draugijos narių rankomis sukurtos tautinės lėlės, nėriniai, molio ąsočiai, žalvarinės segės. Čia pat ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos tautodailininkių tautinio paveldo gaminiai bei savo veiklą pristatanti Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Lankytojus į mūsų stendą viliojo „Bernelių užeigos" virtuvė ir nepailstantys ansamblio „Allegretto" vyrai, privertę vokiečius trepsėti pagal populiariausias lietuviškas melodijas.

***

Šiemet paroda buvo išskirtinė, nes minėjo 90 metų jubiliejų - pirmą kartą ji buvo suorganizuota 1926-aisiais. Per visą parodos gyvavimo laikotarpį joje dalyvavo 85 tūkst. dalyvių iš 128 pasaulio šalių, o ją aplankė per 32 mln. lankytojų. Šiemet čia ekspozicijas pristatė 1 660 dalyvių iš 65 pasaulio šalių. Bendras ekspozicijų plotas užėmė 118 tūkst. kvadratinių metrų.